2009 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Kaip susilaukti sėkmės

Ne, aš vis viena nenoriu postinti apie tai, kaip kepiau mielinį pyragą. Geriau ką nors naudingo, visiems.

Pristatau neįtikėtiną filmuką, labai aiškiai pasakantį ką daryti, kad gyvenime susilauktum sėkmės. Rekomendacijos - 500 giluminių intervių, atliktų per 7 metus. Įspūdinga.



Ir jeigu jums kas nors pašonėj nuolat zyzia,
...kaip viskas nesiseka,
...kaip viskas blogai ir
...net jeigu kažkas gerai, tai vistiek,
...visa kita - blogai,
tai duokit jam/jai pažiūrėti šį filmuką.
O tada paklauskit:
- Klausyk, bičiuli, nesakyk man problemos. Sakyk, kaip ją sprendei?

2009 m. gegužės 24 d., sekmadienis

Servetėlės-pakvietimai

Atrodytų, kas galėtų būti originaliau vienkartiniame servetėlės gyvenime už inžinerinę mintį, paliktą kavinukėje po išgertos kapučino kavos.... ar naują šviežią rulonėlį genialioms mintims užfiksuoti vonios kambaryje.... ar istorija apie gilias savasties paieškas ir asmeninį susiliejimą su kava...

Bet pasirodo, kad tai - dar ne riba. Bryn, kaligrafė iš pašaukimo ir pagal profesiją, sugalvojo pakviesti draugus į savo gimtadienį, surašiusi kvietimą ant paprasčiausios popierinės baltos servetėlės:

Ji sulankstė servetėlę kaip atviruką, priekyje nupiešė restorano, kuriame turėjo vykti vakarėlis, fasadą, o viduje surašė kvietimo tekstą. Gražu, originalu, ekologiška, - tiesiog miela. O tokį kvietimą norisi išsaugoti kartu su nuotraukomis iš vakarėlio.

Šaltinis: http://100layercake.com/blog/archives/1011

2009 m. gegužės 17 d., sekmadienis

Pirosmani, Pirosmani

- Chelo. Verarjūfrom? - pro mažytį Santorinio (Graikijos sala) entnografijos muziejaus langelį mūsų paklausė išlindusi barzdota galva.
- From Lithuania.
- From Lithuania? O! I am from Georgia!
- Gamardžoba! - sakom jam.
- Gamardžoba! - atsako jis. Norėtų gal ir jis lietuviškai pasisveikinti, bet nemoka. O mes gruziniškai - mokam!

Po to buvo individuali ekskursija, vaizdingas pasakojimas ir muziejaus, kuris greičiau priminė vieną iš negyvenamų namų, visapusis aprodymas. Prisėdom po žiedais apsipylusiu krūmu, pavėsyje. Įsivyravo mąsli pauzė. Tai buvo vienas iš tų momentų, kai niekas nieko nesako, bet visi pagalvoja tą patį...

Po kelių sekundžių ant stalo stovėjo 2 l Metaxos butelys, ir vienas obuolys, užkandai. Ant trijų. Vaišės truko dvi valandas tvoskiant 35 laipsnių karščiui - trūko tik kalnuose aidinčių gruziniškų dainų keliais balsais ir į dangų kylančių tostų!

Kalbėjom apie viską: apie istoriją, politiką, kalbą, žmones. Apie Euroviziją nekalbėjom. Apie meną kalbėjom. Ir aišku, apie Pirosmanį. Sutapimas, bet muziejaus prižiūrėtojas gruzinas - dailininkas, ir vardu Niko, visai kaip ir Pirosmanis!

Kodėl prisiminiau: beveik pusmetį Vilniuje vykstanti Pirosmanio darbų paroda netrukus pasibaigs. Iki gegužės 31 dienos ją dar galima apžiūrėti Vilniaus paveikslų galerijoje (priešais kavinę "Café de Paris").

"Berniukas ant asiliuko"

Šią parodą išties verta pamatyti, nes: 1) neaišku kada dar Vilniuje turėsim Pirosmanį, 2) jo paveikslai turi kažką tokio, ką sunku nupasakoti: kažkokia magiška ramybe dvelkia tos juodo fono drobės, į kurias 3) negali atsižiūrėti...

Štai "Aktorė Margarita". Pasak liudijimų Pirosmanis, kuris tuo metu turėjo smuklę, taip susižavėjo šia prancūzų aktore ir daininke, kad pardavė visą savo verslą o už visus gautus pinigus nupirko... jai gėlių. Deja, kai jas norėjo įteikti, aktorė jau buvo iškeliavusi į kitą miestą. Iš mūsų naujojo pažįstamo sužinojom, kad "Milijon alych roz", kurią jaunystėje dainavo A. Pugačiova yra apie šią Pirosmanio meilę.

"Vyriausiasis vyrėjas"

"Puota su rylininku Datiko Zemeliu"

Muzeologai pasielgė išties labai apdairiai: salėje leido gruziniškų dainų įrašus įspūdžiui sustiprinti. Pavyko!

"Šernas"

Aišku, galima ir pasižiūrėti kūrinius internete. Bet tai - ne tas pats. Tik aidas tolimo griaustinio.
Šaltinis: Vilniaus paveikslų galerija

The Print Room II

Kadaise rašiau apie istorinį dekupažą ir aštuonioliktajame amžiuje madingą šeimyninį sienų dekoravimo būdą - the print room (laisvai verčiu "spausdintą kambarį").

Kaip ir visos kitos, šita mada vėl atgimsta šiuolaikiniuose interjeruose. Tik dabar čia derinamos dvi technikos. Paveikslai - iš popieriaus, o juos jungiantys rėmeliai, juostelės, kaspinėliai ir rozetės išgauti trafaretais.

Aišku, galima ginčytis dėl skonio. Ar tai gražu? Ar stilinga? Bet čia jau asmeniška. Viena aišku - tai nebrangus ir kūrybingas būdas dekoruoti įtrūkusią sieną ar paslėpti senatvinės kilmės dėmes ant tapetų, pirktų blokados laikais už talonus...

2009 m. gegužės 10 d., sekmadienis

Stalo sidabras

Kam pirkti medines dėžutes dekupažui su vos besilaikančiais vyriais? Namuose pilna žaliavos! Štai čia dvi dėžės su stalo sidabru. Mažesnė ir didesnė. Kadangi jos daug matę ir girdėję, jų nučėploti fasadai nebeatrodo labai fresh:

Man regis, tokių antikvarinių dėžių galima rasti kiekvienuose namuose. Buvo:

Tapo:


Iš nugaros:


Maženę dėžutę dekupažinsiu vėliau.

2009 m. gegužės 9 d., šeštadienis

O tuo metu, kitame Lietuvos gale

lygiai prieš savaitę žiūrėjau į jūrą.

Nuotrauka: via mano mama.

2009 m. gegužės 3 d., sekmadienis

O štai ir laimėtoja

Pirmajame kiosko givavėjuje "Norinčiam - atiduodu" dalyvavo 12 paraiškovių (išvardinta pasirodymo scenose tvarka):

  1. Daivute
  2. Giedrė Povilionienė
  3. Vaivaj
  4. Ilona
  5. Jurga
  6. Ramunė
  7. Lileta
  8. Rūta Elzė
  9. Sandra M
  10. Medula
  11. IRRI style
  12. mama

Kas laimėjo burtus ir dešimties žurnalų "deko." komplektą, galite pamatyti dokumentiniame trumpametražiniame filme:

Sveikinu laimėtoją - prašau parašyti man į mikoskioskas@gmail.com, kad galėtume susitarti dėl susitikimo ir perdavimo - priėmimo akto.

O kas nelaimėjo, kviečiu nenusiminti - bus dar tų givavėjų, o daugybę interjero nuotraukų, su rubrika "pasidaryk pats" ir netgi patiekalų receptais galite surasti megabloge http://www.apartmenttherapy.com/! Smagaus skaitymo!

2009 m. gegužės 1 d., penktadienis

Ieškokite SPAUDOS kioskuose

Spaudos kioskuose nuo gegužės 4 d. ieškokite pirmojo lietuviško žurnalo, viso dedikuoto vien dekupažui. Tai - specialus žurnalo "Rankdarbių kraitelė" leidinys su daugybe nuotraukų ir pamokėlių:

Naujieną sužinojau iš parduotuvės "Senas Naujas". Ten šiuo metu vyksta dekupažo konkursas. Cituoju prizus: "I vieta – 100 popierinių servetėlių, II vieta – 70 popierinių servetėlių, III – 50 popierinių servetėlių. Servetėlės išsirinks patys nugalėtojai. Jeigu prizas siunčiamas paštu, pašto išlaidas apmokėsime mes."

Manau, kad tai puiki proga papildyti savo servetėlių atsargas!

2009 m. balandžio 28 d., antradienis

Prieskoniai

Ar pastebėjote, kad parduotuvėje visuomet yra pirkti 6 ar 8 prieskonių prabangūs rinkiniai firminėse lentynėlėse, bet beveik neįmanoma nusipirkti tik pačių indelių, be lentynėlės už 120 litų, kurios man visai nereikia, nes atsižvelgiant į mano turimų prieskonių skaičių, man reikėtų galbūt mažiausiai 7 tokių lentynėlių?

Nusipirkčiau ir tuščių, bet standartinių indelių, kad tik visas tas reikalas atrodytų tvarkingai. Bet tuščių indelių niekas nepardavinėja! Tik pilnus! O man tikrai nereikia dar vieno "kiniškų prieskonių mišinio su natrio gliutamatu ir aktyviuoju plutoniu".

Namuose radau tokių dėžučių nuo kiniškos arbatos:

O mano inspirado ir vėl tapo Olandija:

Rezultatas: keletas mėlynai-baltų prieskonių dėžučių (visos skirtingos), pora naujų žvakidžių (tam kartui) ir jūsų jau matytas faberžė for esthetics:

Iš arčiau:

Kaip simboliška, pagalvojau. Baltai-mėlynas porcelianas atkeliavo iš Kinijos, vėliau taip dekoruotą keraminą uoliai pradėjo gaminti olandai, kuri netrukus išpopuliarėjo Portugalijoje.

O mano dėželės beveik nesiskiria nuo olandiško originalo (dabar gailiuosi, kad iš arti nufotografavau tik vieną plytelę):

Klausimas jums: Kiek prieskonių vidutiniškai naudojate? Kur ir kaip laikote prieskonius? Perkate tuos rinkinius su lentynėle ar laikote prieskonius praplėštuose popieriniuose maišeliuose virtuvės stalčiuose? Kaip sprendžiate "dėžutės dilemą"?

2009 m. balandžio 27 d., pirmadienis

Norinčiam atiduodu

10 žurnalų "Deko." komplektą, kuris susikaupė bandomosios prenumeratos dėka. Puikus, mielas architektūros, interjero ir dekoravimo leidinys. O labiausiai jis man patinka už propaguojamą skandinavišką gyvenimo kultūrą ir... švietimą. Iki jo žinojau tik Alvarą Aalto, dabar - žinau ir Vernerį Pantoną, ir Arne Jacobseną. Iš čia pirmą kartą sužinojau ir apie dekupažą! Be to, kiekviename numeryje yra šauni rubrika "pasidaryk pats" ir netgi skandinaviškai provansiškų sveikų receptų, be spirgų, su grąžgarstėm!

Kadangi visus numerius moku mintinai, mielai perleisiu juos tam, kas jų trokšta, - nes nėra nieko smagesnio, kaip pavartyti jį lovoje, prieš miegą! Sakot išmesti šitą gėrį? NĖ UŽ KĄ!!!


Kaip gauti? Palikite savo komentarą po šiuo pranešimu iki šios savaitės pabaigos. Jei susidarys keletas norinčių, trauksim burtus - interesantai iš kitų miestų šį gėrį turėtų pasiimti patys, nes dėl svorio siuntimas, matyt, kainuotų daugiau nei prenumerata...

Blog Widget by LinkWithin