2010 m. sausio 22 d., penktadienis

Labai pasiilgau vasaros.Labai

Mano inspirado - Santorinis, kur +34 būna vos spėjus papusryčiauti, kur dangus mėlynesnis už jūrą ir todėl net nesimato horizonto, o baltai dažyti nameliai taip atspindi saulės šviesą, kad net prisimerki - akina.

Pavėsyje ant tako snaudžia šunys, kuriuos pagarbiai apeini - bijai pažadinti, o kas, jeigu jis pabudęs išsigąs ir kąs? Turisto mąstymas, ir kodėl gi tas kailiniuotas šuo turėtų eikvoti savo energiją, loti ir kąsti, jeigu jis gali sau snausti vidurdienį ant tako, pučiant gaiviam jūros brizui? Ei, prisijunk ir tu!

Diagnozė.
Man turbūt jau pats laikas apsilankyti soliariume, kad pajutusi svylančios odos kvapą bent trumpam pamirščiau šaltos žiemos klastas. Visas klastas. Šaltaaaaaaaaa!!!!!

2010 m. sausio 17 d., sekmadienis

Kam atiteks žurnalai

Šį kartą išrinkti laimėtoją, kuriai atiteks šūsnis žurnalų, padėjo... tango:




Gal kokybė ir nėra pati geriausia, bet kilus ginčams ir nesutarimams visuomet bus galima kreiptis į arbitražinį teismą.

Neringa, nepadėk ragelio ir padiktuok sekretorei savo telefoną, kad galėčiau su tavim susisiekti dėl žurnalų perdavimo. Sveikinu!!!

2010 m. sausio 10 d., sekmadienis

Kioske yra spaudos!

- Aš tau paliksiu žurnalą, galėsi jį pavartyti, - prižadėjau kolegei palikti vieną užsienietišką glamūrišką leidimą.

- Kąąąąą tu!!!! Nesupranti, kad moteriškų žurnalų esmė yra ta, kad juos vartyti reikia su padrūške - t.y. KARTU!!!!

Hm... niekada apie tai nesusimąsčiau. Su drauge aišku, smagiau, tada neerzina reklamos ir žurnalas, kurį pirkai užsienyje už valiutą, regis, įgauna visai kitą, investicinę reikšmę.

Nors... tiesą sakant užsieniuose moteriškus žurnalus pirkdavau tik dėl to, kad juos galėčiau dar ir skaityti. Kalbu ne apie straipsnius (kurie dažniausiai yra tik užsakomosios reklamos išdava), bet daugiau apie tuos mažyčius trumpus aprašymus prie gražiai išdėliotų ir apšviestų produktų su kainomis. Juk geriausiai mokytis kalbos ne iš vadovėlių (kur tokių žodžių net nėra), bet iš realių tos kalbos pavyzdžių. O čia turime pačią tikriausią, natūraliausią... moterų kalbą!

Nežinau ar tai tiesa, bet girdėjau, kad net Langenscheidt kažkada netgi buvo išleidęs tokį - "Moterų - vokiečių kalbų žodyną". Jis, matyt, skirtas vyrams?

Kad ir kaip ten bebūtų, mano namuose prisikaupė įvairiausių užsienyje leistų ir pirktų žurnalų, kuriuos galima vartyti vienumoje ar su drauge, galima tik žiūrėti paveikslėlius, o galima juos karpyti ir braukyti ar net mokytis kalbos - kaip kam smagiau.

Išmesti gaila, o atiduoti neturiu kam. Galbūt kažkam jie irgi bus vertingi, kaip ir man kadaise, o gal kažkas irgi panaudos juos didaktiniais tikslais? Jei taip, mielai atiduočiau šiuos egzempliorius jų norinčiam nemokamai, t.y. be pinigų:

Marie Claire (UK, 2008), Vogue (2009, wökischk.), Young (2008, wökischk.), Glamour (2005, España), Cosmo (2005, España), El Mueble (tipo "baldai", 2008). Plius vienas lietuviškas "Deko" žurnaliukas.

Kadangi kioskas su dekupažine pakraipa, į kašutę įdedu ir keturis prancūziškus dekupažo žurnaliukus, 2007 m.:

Kaip gauti? Registracijai tiesiog palikite komentarą - parašykite ką nors apie... save. Registruotis iki kito šeštadienio imtinai. Jei atsiras daugiau nei vienas norintis - trauksime burtus. Burtų rezultatą pranešiu kitą sekmadienį, sausio 17 d. 17 val. Tik reikės tik susirasti kokią centrifūgą išsukimui...

Laimėtoja iš kito miesto šį gėrį turėtų pasiimti pati per savaitę, nes siuntimas brangiai kainuotų, o saugoti ilgiau neturiu kaip...

Gražaus sekmadienio!

2010 m. sausio 3 d., sekmadienis

Sulaukti Naujųjų

Anuomet, kai laukiant Naujųjų per (iš viso buvusius) tris kanalus buvo rodomi tik žydrieji žiburėliai, kuriuose dainuodavo kobzonai "daugiausiai bidonų primelžusių" melžėjų fone, sėdinčių prie mažyčių apvalių staliukų, dekoruotų vazomis su obuoliais ir geriančių "Buratino" limonadą vietoj šampano, visi laukdavo TIK vieno:

- fejerverkų, bet gi tai savaime suprantama - imperija finansuodavo šią pramogą, todėl tai nesiskaito, ir -

- naujametinės programos "po dvyliktos".

Tai buvo valandos-pusantros laida nekaltu pavadinimu "Užsienio valstybių estrada", per kurią transliuodavo angliškai dainuojančius dainininkus, kurie buvo apsivilkę blizgančiais rūbais, o moterys... jų kosmetika buvo įspūdinga, ne mažiau nei aptemptus kombinezonus vilkintys plaukuoti bosistai ir atsipalaidavusi publika.

Tai buvo įvairiausių koncertų, programų ir muzikinių videoklipų kratinys - deficitinė prekė, kurią išmesdavo savo piliečiams sąjunga vėlai po vidurnakčio, tikėdamasi, kad didesnė galimų žiūrovų dalis dėl suvartoto šampano ir mišrainės kiekio jos vis viena nepamatys, neišmoks angliškai ir dėl to neemigruos.

Bet šitie koncertai turėjo mažiausiai du trūkumus.

Visų pirma, kiekvieną dainą ir netgi priedainį Ostankino diktoriai išversdavo, kad ji būtų suprantama žiūrovams : "tu myli mane, o aš tave." Arba: "aš myliu tave, o tu manęs nemyli."

Kartais vertimas baigdavosi tik ties dainos viduriu ir tai baisiai siutino visus bernus, kurie su ausinėmis ir juostiniais magnetofonais kaip sprinteriai prieš startą visus metus laukdavo tų kelių dainų, kad jas įsirašytų.

Ir antra - jis prasidėdavo tikrai vėlai, gerokai po vidurnakčio.

Videomagnetofonų tuomet dar nebuvo, todėl kasmet kovodavau su savimi bandydama neužmigti ir pasižiūrėti to uždrausto vakarų spindesio, bet visada... užmigdavau. Atsibusdavau, kai jau rodydavo lentelę...

- Nu ką man daryti, kad neužmigčiau? - vos neverkiau iš apmaudo, kone kasmet.
- Nori neužmigti? Gerai... - pasakė mama, ir padarė man kavos. Mažą puodelį tikros kavos, kokią geria tik suaugusieji, ir kuri Lenkijos pakelių kavinėse vadinama "zalivnaja".

Dieve...

Tai buvo kažkas gražaus bet baisiai kartaus ir šlykštaus, beveik kaip pelynų arbata, bet juk ją geri tam, kad "tai praeitų" ir čia buvo toks forsmažorinis atvejis.

Aš net prisimenu tą puodelį, iš kurio ilgai ir karčiai gėriau TĄ KAVĄ, štai jis:

Ir tai įvyko!!! Kaip sakytų Karlsonas - "DRAUGAS IŠGELBĖJO DRAUGĄ"!

Aš neužmigau iki vidurnakčio, aš neužmigau ir ilgai po jo. Mačiau ir fejerverkus, ir užsienio valstybių estradą, ir "Lambadą" ir... ir... ir...

Tai buvo pati efektyviausia cheminė medžiaga, kokią man buvo tekę vartoti!!!

{didmenininkams: čia galėtų būti jūsų kavos reklama}

Nuo to karto visada gerdavau kavą per Naujuosius, todėl matydavau ne tik TV lentelę, bet ir tai, kas buvo rodoma iki jos.

Regis, nuo tada ir tapau priklausoma nuo kofeino?

Geriu "zalivnaja".

Ir?

Ji man geriausia!

Einu pasidarysiu puodelį .

Pasidaryk ir tu, galėsim gerti kartu!

Blog Widget by LinkWithin