Linkėjimai iš Vienos sendaikčių turgaus

Nebuvau Austrijoje, bet ši šalis man asocijuojasi su štrūdeliu, Eiswein ir muzikos raktais. Todėl buvo labai netikėta, kai gavau siuntinį su linkėjimais iš Vienos sendaikčių turgaus (ir dar per savo gimtadienį). Visiems smalsu, kas buvo siuntinyje:



Aišku, mėlyna-balta ir rusų dailininko reprodukcija-atvirukas. Ei, kam ten patiko olandų Avercampas? Va rusai turi irgi savo averkampą - С.А.Лучишкин (род. 1902) Лыжники. Холст, масло.

Tiesiog nuostabus kūrinys, nerandamas net gūglo platybėse. Gražu kaip Vingio parke:



Rita, labai ačiū už linkėjimus iš Vienos sendaikčių turgaus ir dovanas! Labai nustebino, labai!

Mėlynai, mėlynai. 2-oji dalis

Žiūrovų pageidavimu įkeliu visą mega opuso versiją.


Juk sakiau, kad visas į monitorių netilps...

Blusturgių gėrybės - sezonas atidaromas!

Nežinau kaip jūs, bet aš jau prieš gerą mėnesį atidariau blusturgių sezoną. Kodėl nerašiau? Todėl, kad ne visuomet grįšti iš jų praturtėjęs gėrybių, todėl jungiu visus įspūdžius į vieną reportažą.

Kažkas iš skaitytojų nuolat teiravosi, ar jau veikia Dituvos sendaikčių turgus. Taip, jis jau veikia, nors manau, jis net ir ne sezono metu nebūna uždarytas.

Nors sendaikčių ten dar buvo mažoka. Dauguma prekeivių siūlė tai, ką mačiau dar pernai. O dviejų ilgų darbastalių su daugybe indų, vazų ir taurelių iš viso nebuvo. Apmaudu.

Vienok... ant vieno stalo buvo parduodamos... kūno dalys!... Nenuostabu, kai pardavinėjamos galvos, bet čia... jergau, tai buvo kažkas, ką nešioja nebent Lopezų Dženiferė:

Vienas užpakalis buvo juodas, o kitas - bėžinis!!! Aš neklausiau, koks tai dydis ir kieno gamybos, nes bijojau išgirsti tą nuvalkiotą pasakaitę: čia labai geras, pasilikau sau, bet mano pasirodo vienu dydžiu didesnis...


Dievaži, gal aš per retai vaikštau po specializuotas parduotuves, bet... o gal vis dėlto vertėjo pasimatuot? Na, į darbą, ar į sodą.

Be poros skudurėlių Dituvoje daugiau neradau nieko. Užtat sustojau trumpam pasigėrėti prie Vilhelmo kanalo:


O Rietavo sendaikčių turguje radau vieną mielą indelį - jame ketinu laikyti cinamono lazdeles. Žr. apatinėje lentynoje, pavadinimu "Briedis šiaurėje":


Užsukom į Rietavo dvaro parką, kuriame jau skleidėsi pirmieji pumpurai:


O Kunigaikščių alėjoje kelmais kelmais žėlė ožkabarzdžiai. Parkas - didžiulis. Rekomenduotina pasivaikčioti ypač praleidus valandą kitą dulkėtame Rietavo turguje.


O vakar mane maloniai nustebino Mokytojų namų kiemelio blusturgis. Išėjau iš jo ne tuščiomis, ir dar nuo kai kurių pirkinių vos susiturėjau, taigi vertinkit:

Ryžių degtinės butelaitis į mano baltai-mėlyną kolekciją. Prekeivė sakė, kad čia vietnamiečių, nors jokių kilmės sertifikatų ant jo nerasta. Įdomūs motyvai: vienoje pusėje - kokosų vagys:

kitoje - kirpėjų dienos Silmačiuose (siūlyti variantus). Bet kuriuo atveju, tikrai rankų darbas, o ir piešiniai - originalūs. Dar neturėjau nieko rytietiško balto-mėlyno. Dabar turiu.

Ši segė, kurią nuskyniau vos įžengusi į kiemelį, verta pačios Madlenos Olbrait NATO viršūnių susitikime! Labai tiks į dekoletė, einant į milongą:

Bet tai dar ne viskas.

Niekada netikėjau, kad blusturgyje galiu rasti tai, ką išties kolekcionuoju jau gal 10 metų: tai buvo pats tikriausias vinilinis tango!

Taip, turiu jų nemažai ir mano kolekcijoje yra vokiečių, slovakų, rusų tango... bet tai buvo PATS TIKRIAUSIAS ARGENTINIETIŠKAS TANGO SINGLAS - C. Castillo "Organito de la tarde"!!!

Kitoje pusėje - lenkiškas tango, kurio irgi neturėjau savo kuklioje senovinių vinilinių tango kolekcijoje. Deja, šioje pusėje labiau girdimi treškėjimai nei muzika, ir vis dėlto man šis radinys - vienas pačių nerealiausių!

Kaip skamba "Organito de la tarde", galite maždaug įsivaizduoti iš šio įrašo. Sakau "maždaug" todėl, kad maniškėje plokštelėje tango atlieka visai kitas orkestras.

Kaip skambės tango - priklauso ne nuo kompozitoriaus, o nuo... jį atliekančio orkestro. Todėl tas pats kūrinys skirtingų muzikantų rankose suskamba visai naujai.

Viskas, užsivedžiau. Noriu šokti. Vėl!

Mėlynai, mėlynai. 1-oji dalis

Turbūt daugiausiai laiko pareikalavęs opusas.


Pradėjau gal gruodį, ir tik visai neseniai baigiau. Gal ir gerai, kad neskubėjau - nes turėjau tik viziją, o plano - ne...


Bet ir su planu nelabai ką būčiau paskubėjus - motyvų gausa ir jų dydis neleido improvizuoti.


O ir akys pavargdavo nuo raštų margumo - ilgiau nei valandą - pusantros prie šio darbo negalėjau praleisti.


Jeigu nepaisydavau sveikatos ir higienos normų - ir piknaudžiaudavau laiku, žiūrint į dienos darbą visko rodėsi arba pernelyg daug, arba per mažai.


Todėl kokia bus galutinė kompozicija, pamačiau tik visai visai neseniai...


Pateikiu fragmentus, nes visas kūrinys vistiek netelpa į monitorių.

Kas buvo maišelyje

Nors ir negalėjau dalyvauti mugėje, mane per aplinkui pasiekė didžiulis maišas su lauktuvėmis iš jos ir... iš tolimojo užjūrio!

Bet apie viską - iš eilės.

Visų pirma - etiketė, verta nosies rietimo į viršų! Laikiau maišą neatrišus ir nekišau ten nagučių iki pat Kūčių. Na, gerai, gerai, prisipažįstu - iš dalies ir dėl to, kad ir kiti tą etiketę skaitytų... O kai atrišau, iš maišo pabiro, pažiro...

Visai nenuodinga musmirė, miškinė nuo kristinos magic iš bukčiom dienoraščio:

Valdorfo mokyklos vaikų pieštas atvirukas su palinksėjimais nuo mugės organizatorės Gintės iš Kokono:

O čia jau prasideda nervų galūnėlių kutenimas. Mano virtuvė šviesos pagreičiu artėja prie savo baltai mėlynos svajonės ...

Čia dovanų nuo Karinos iš Geros nuotaikos užrašų.

Kol surasiu šiam puodeliui geriausią vietą interjere, tai ir sutems iš ryto, todėl greitai greitai nutraukiau, kad turėčiau dabar kuo pasigirti. Eksponatas vertas Rijksmuziejaus Amsterdame. Galima laikyti praktiškai viską: čiobrelius, druską ar net karvalolą. Ant kabliukų galima kabinti daugybę naudingų dalykų: kryžiuku siuvinėtą puodkėlę, rezginėlę į ekoturgų ar raktą nuo spintelės, kuriame padėtas šokoladas. Ne, šitas daiktas pernelyg audrina vaizduotę, gal geriau aš pereisiu prie kito eksponato...


O beje, Karina per mugę pelnė metų pardavėjos titulą! Tai ji mugėje pardavinėjo negalėjusių dalyvauti produkciją - tarp jų ir mano dėžikes bei medžiotojo rinkinukus!

Bet čia kalėdiniai stebuklai dar nesibaigia. Etatinė kiosko korespondentė iš įvykio vietos Švedijoje - Daivulė iš Mano kelionių - jau gerą pusmetį specialiai kioskui siuntusi reportažus iš blusturgio Stokholme, į kurį po šitų reportažų panoro nuvykti patikrinti ten daiktų padėtį ne vienas tūlas lietuvis, per antras, trečias rankas man perdavė žiugždantį ryšulėlį. O ten - jau ko nesitikėjau tai nesitikėjau -

vienas seniai pažįstamas eksponatas, tik kitu gyvenamosios vietos registracijos numeriu. Negaliu patikėti - ten ką, blusturgiuose IRGI tokius namelius pardavinėja?

(Tiems, kas nesekė priešistorės apie namukus, skaityti nuo pradžių: Ką veikti sekmadienį, Du namukai susitiko ir Dar daugiau namukų).

Skirtingai nuo mano turimo egzemplioriaus, čia - tikras originalas, o ne kokia nors azijinis erzacas.

Tai aiškiai matyti iš darbų kokybės, kruopčiai atliktų smulkių detalių ir aišku, sertifikatui prilygstančių žymų.

Kaip ir priklauso, jis turi KLM ir BOLS logotipus bei originalų namo numerį - 60. Ei, GinCherry, taviškis regis 59? Tiesa, džinas iš butelio jau "paleistas", bet... kartais džinas nenutuokia, kad butelis, kuriame jis uždarytas laikomas, būna vertingesnis...

Ką gi, mano prieskonių lentyna darosi panaši į vieną tų Amsterdamo gatvių šalia kanalų, kuriuose supasi baržos ir laivai...

Mane... netgi truputį užsupa, kai žiūriu į šitą vaizdelį. Štai taip:

Epilogas. Man tai trūksta žodžių, nors paprastai jaučiu jų perteklių. Labai labai ačiū visoms už dovanas, palinksėjimus, kaspinėlius ant jų, reportažus iš karštų blusturgių, pardavimų skatinimus per mugę ir baltai mėlynos svajonės užsukimą! Neįtikėtina, kad šių mergaičių net nepažįstu - epizodiškai esu mačius tik Gintę. Va čia ir yra Kalėdų stebuklas.
Jūs taip nemanot?

Į mugę, į mugę!

Pavargusiems nuo stumdymosi nekropoliuose tarp lentynų su papigiaja produkcija iš Kinijos ir ieškantiems išskirtinių originalių dovanėlių artimiesiems, - gamintų su širdies šiluma ir nuosavomis rankomis Lietuvoje, - šiemet bus lengviau: nuostabių dalykų galima bus įsigyti labdaros mugėje, vyksiančioje gruodžio 19 d. Štainerio gydomosios pedagogikos centre.

Ko ten bus? Sekite reklamą. Mugės organizatorius - megablogas KOKONAS, kuriame kasdien galite rasti po naują reportažą su nuotraukomis apie tai, kas bus parduodama mugėje!


Iki susitikimo mugėje!

Lėkštė su klaustuku

Kaip ir žadėjo, Daivulė iš mano kelionių atsiuntė dar vieną reportažą iš Stokholmo! Pirmąjį jos reportažą galėjote perskaityti konkursinėje "Mano naftalininės vasaros" dalyje. (Regis, kioskas turi narių-korespondetų! Iš užsienio?! Kurie praneša iš įvykio vietos!!!)

Daivulė:
"Mano domėjimasis sendaikčių turgumis nesibaigė kartu su konkursu. Tai jau tapo ritualu, kai tik savaitgaliui lieku Stokholme. O jei ne, tai kažkaip ir liūdna patampa.
Štai vieną tokį sekmadienį suradau savo lobį:

Gal net nebūčiau taip labai įsižiūrėjusi į šią baltai mėlyną lėkštelę, bet šalia stovėjęs senukas pradėjo girti ją, patarė pažiūrėti ar yra kitoje pusėje raidė W...

Spėjimui pasitvirtinus, jis dar karščiau ėmėsi aiškinti kažką, deja švediškai, ir aš tesugebėjau suprasti, kad tai labai garsaus danų menininko darbas. Na, jei jau tai yra lobis, tai pirkti reikėtų. O kokia gi kaina? Pamenu, kažkurį kartą buvau nusižiūrėjusi mažą Kalėdinę lėkštelę, bet pardavėjas užsiprašė 1500 kronų... Tipo, tai labai garsios manufaktūros darbas. Šįkart man pasisekė, nes lobio kaina tik 50 kronų.

Nors smalsumas kankino, kas tas garsusis menininkas, kasdieniai darbai kuriam laikui nustūmė į šalį paieškas. Kol pagaliau išaušo diena, kai prisėdau pagooglinti to paslaptingojo W. Ir štai rezultatai iš šaltinio:

"Bjorn Wiinblad (1918 – 2006)
Bjorn Wiinblad gimė 1918 m. spalio 20d. Kopenhagoje ir čia studijavo Karališkojoje menų akademijoje. Su keramika dirbti jis pradėjo Lars Syberg studijoje, o savo studiją atidarė 1952 m. Jo bendradarbiavimas su Nymolle porceliano fabriku prasidėjo 1946 m., o 1976 m., kai kompanijai grėsė uždarymas, jis ją nusipirko. Bendrovė tęsė jo darbų gamybą iki uždarymo 1990aisiais. Jo bendradarbiavimas su Rosenthal Porzellan AG prasidėjo 1956 m. Jiems W. kūrė keramikos, stiklo, sidabro ir baldų dizainą. Jo darbai eksponuojami visame pasaulyje, pelnė daug medalių ir kitų apdovanojimų. Bjorn Wiinblad darbai pagrįsti muzika ir gyvenimo džiaugsmu."

Aukcionuose parduodama nemažai jo darbų, tačiau tokios lėkštelės neradau, taigi kol kas išlieka paslaptis, iš kokios ji serijos, kuriais maždaug metais sukurta. Beje, internete matyti firmos ženklai yra kiek kitokie, autoriaus vardas ir pavardė parašyti pilnai, darbai turi ilgesni kodą. Tokio antspaudo, kaip ant manosios, kol kas dar neradau. Gal kas turit idėjų kaip tęsti paieškas?"

---------

mk: lėkštė tikrai stebuklinga. Ir per daug meniška, kad iš jos valgytum Kėdainių blynus! Bet man šiame reportaže įdomūs pasirodė kiti dalykai:
1) kad apsilankymai blusturgiuose tampa savaitgalio ritualu, kuris nepaprastai pakelia nuotaiką (ak, kaip atpažįstama!) ir

2) kad šie apsilankymai skatina domėtis menu, kūrėjais ir istorija. Labai panašiai pasijutau kai sužinojau, kad ne tik aš turiu tokį namuką su džinu, bet ir Cherry iš Cherry Boutique bei Loreta iš Allthebeautifulthings! Buvo nepaprastai įdomu skaityti ir naršyti apie tuos namukus, kurių pasirodo, yra visa kolekcija ir kuri turi savo istoriją. Ką gali žinoti - gal ir po šio reportažo bus įminta tikroji lėkštės mįslė?

Taip kad, Daivule, ne viskas prarasta - palauk, gausim netrukus čia pareiškimą iš kokio nors labai nacionalinio muziejaus su pasiūlymu perpirkti iš Tavęs šitą raritetą. Arba atsilieps koks nors kolekcininkas, kuriam iki pilno komplekto trūko tik šitos lėkštės?

Visiems senkdaikčių mėgėjams - sėkmės medžioklėje ir laukiame jūsų reportažų!

Ačiū Daivule!

Žingsnis po žingsnio arba šaukštas po šaukšto

Išvyniojau ilgai lauktą siuntinį ir radau jame penkias žalias tūteles. Kiekviena - su pavadinimu. O gal palinkėjimu? Užkeikimu?

Greitai greitai išvyniojau. O ten - ak!.... Koks grožis įstabus!

Penki keraminiai šaukšteliai, kiekvienas su prasme ir potekste. Palinkėjimu. Tik dabar neduokdie, kad nors vienas keraminis šaukštelis nukris ant keraminių grindų!

Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo mažo žingsnio. Baltai-mėlyna virtuvė prasideda nuo vieno mažo šaukšto. Įdomu, ar aš jau artėju bent kiek savo tikslo:

Dar viena baltai-mėlyna keraminė virtuvė. Fotografo Jose Picayo nuotrauka iš Desire to inspire.

Čia tai bent virtuvė

Paul Barbera nuotrauka iš Desire to Inspire.

Tikriausiai užsižiūrėjus į sienų apdailą, karbonadas keptuvėje virstų karbonatu gartraukyje? O jeigu apsivilkčiau tokią suknelę, tapčiau nematoma, nes įvyktų susiliejimas su siena?

Gražaus savaitgalio!

Segė

Tai buvo broškė su vienu iškritusiu dančiu:


Įstačiau karūnėlę, tada ir plombą. Nušlifavau:

Ir ją nudekupažinau:

Ji man puikiai tiks prie suknelės:


Ir prie apyrankės irgi.

Liko tik batai ir auskarai. O tada galima bus pereiti ir prie aprangos.

Apyrankė

Taip, juokitės iš manęs, juokitės, kad aš svajoju apie balto porceliano, išpiešto mėlynais motyvais, suknutę. Tegu ir kinišką, tegu, bet būtinai - mėlyną, baltą... Kai kas tai jau laiko apsėdimu, bet negaliu kol kas jaustis kitaip, nors tu ką.

Už 3 (tris) litus nusipirkau vienoje maisto prekių parduotuvėje apyrankę. Gal būtų ji visai nieko, jeigu ne ta tigro kailį imituojanti raudonu flomasteriu išpiešta puošyba:

Ir dar galvoju - jei ši plastmasinė apyrankė būtų be jokio dekoro (visgi kiniškų rankų darbas?), ji greičiausiai kainuotų ne tris, o šimtą dvidešimt litų? Ir būtų parduodama fišinebelnoj parduotuvėj su žiovaujančiom pardavėjom, o ne C kategorijos mažmeninės prekybos tinkle?

Bet jos kaina buvo juokingai dėkinga pasigaminti papuošalą, kuris man tiktų prie minėtos suknelės?

Ak!

Nuotrauka iš:

čia.

Neturiu ką rengtis

Šitą frazę savo gyvenime bent kartą yra ištarusi kiekviena moteris. Ir kiekviena sukasi iš padėties savaip. Moterys, jei taip atsitiktų pirmadienį, atminkite, kad tam visada yra planas B: nueini į virtuvę, padaužai lėkščių į grindis, ir ... štai jums suknelė!
Šį šedevrą sukūrė (aišku, kad!) kinas Li Xiaofeng. Daugiau jo gatavų drabužių rasite čia.
Nesuvokiamai genialu, mėlyna, balta. Dievinu!