Lysvę - kartotekai!

"Vis viena, taip niekas nedaro!", - pasakė man batų taisykloje vidurvasarį, kai aš atnešiau ten remontuoti savo žieminius batus.

Na, nedaro tai nedaro. Aš taip darysiu.

Nors tiesą sakant, ir mane tokios pačios mintys vakar aplankė, kai sėdau prie projekto, kurį nešiojau galvoje ilgiau nei metus laiko, ir kuris, tiesą sakant, labiau tinka ankstyvam pavasariui negu rugsėjo pirmajai:

Visiškai ekologinis projektas. Iš serijos "gamyba be atliekų". Pagamintas iš namie rastų nereikalingų daiktų, kurie ir buvo perdirbti. Storą kartono lakštą, atsiradusį suskilus rėmo stiklui

supjausčiau lygiom dalim į 9 stačiakampius. Manau, galima naudoti ir storą popierių ar dar geriau - kartono padėkliukus nuo čekiško alaus. Tie būna gražiai nudailintais kampais, visi vienodi, kartais - apvalūs.

Kiniško maisto lazdelių turbūt rastum kiekvienoje virtuvėje - niekas to maisto namie paprastai negamina, užtat tų lazdelių, lazdelių turi apsčiai! Ai.... dėl manęs tai gali jos būti ir naudotos....

Viską dažom baltai.

Netikėtai radau būdą kaip išdžiovinti nudažytas lazdeles, - kad jos neprikibtų, gražiai nudžiūtų ir kad jų nereikėtų antrą kartą dažyti. Būdas - nepatentuotas, naudokitės į sveikatą!

Dekupažinam herbariumo vertais atvaidais.

Karštuoju ginklu prikalam korteles prie kotelių -

Ir turime visą puokštę informacinių lentelių daržo fanatikui.

Kur naudoti: geriausiai, aišku, pavasarį prismaigstyti ten, kur dar nesudygę. Bet galima ir praktiniais sumetimais antroje pusėje priklijavus etiketę su augalų priežiūros informacija ir palikus savo lysvę laistyti kaimynui senberniui, kuris krapo vulgaris neskiria nuo daržinio dašio, išvažiuoti savaitei atostogų.

Taip, taip, žinau, "kad taip niekas nedaro".
Aš darau.

Pavasarėja

Nesusilaikiau, ir pavasariui atatinkamai papuošiau vitriną:



Senus puantus nudažiau paprasčiausiu statybiniu pigmentu. Bet kas gi tai žino?

Buvo:

Yra:


O kaipgis, be triušių?

Kaip ir kasmet, triušiai praeidinėjo morką.

Pastebėjau, kad prie šitų baleto suknelių sustoja paprastai tik du pirkėjų tipai:

1. vaikai ir 2. baleto profesionalai.

Ech, kaip sakoma - pas de deux!

Sužaliuos lazda...

Pastebėjau, kad ne visi žino - šie balerinų batai vadinami puantais.

Tik nepamirškite svogūnėlių

Kažkaip... neatsilaikiau šitam motyvui, kuris pakėlė mano motyvaciją užleistam dekupomėgiui:

O gal čia ta saulė kalta už lango, o gal tik - sudygę svogūnai tamsioje spintelėje? Nežinau. Tik galiu pasakyti, kad viskas dygsta ir primena peržiūrėti savo sodininko inventorių.

Aš dar turėjau tų pliauskų, kurios man liko nuo vieno ekologinio projekto:

Šmoruojam ir dekupuojam, kol gaunam pusgaminį:


Viršų dažiau žalia, o apačią - rožine spalva.

Susukus kabliukus, gavosi štai tokia kabyklėlė sodininko džiaugsmui:

Galima susikabinti morkas ar šiaip naudingus rakandus.

Mama, tau reikia tokios į sodininko namelį?

Mėlynai, mėlynai. 2-oji dalis

Žiūrovų pageidavimu įkeliu visą mega opuso versiją.


Juk sakiau, kad visas į monitorių netilps...

Mėlynai, mėlynai. 1-oji dalis

Turbūt daugiausiai laiko pareikalavęs opusas.


Pradėjau gal gruodį, ir tik visai neseniai baigiau. Gal ir gerai, kad neskubėjau - nes turėjau tik viziją, o plano - ne...


Bet ir su planu nelabai ką būčiau paskubėjus - motyvų gausa ir jų dydis neleido improvizuoti.


O ir akys pavargdavo nuo raštų margumo - ilgiau nei valandą - pusantros prie šio darbo negalėjau praleisti.


Jeigu nepaisydavau sveikatos ir higienos normų - ir piknaudžiaudavau laiku, žiūrint į dienos darbą visko rodėsi arba pernelyg daug, arba per mažai.


Todėl kokia bus galutinė kompozicija, pamačiau tik visai visai neseniai...


Pateikiu fragmentus, nes visas kūrinys vistiek netelpa į monitorių.

Iš serijos "Drąsiųjų keliai"

Dar vienas mano koliažas iš stiliaus vartymo ir mišrios technikos pamokų. Arba kitaip sakant, iš serijos "Drąsiųjų keliai". Kas atspės, koks žemėlapis/jūrlapis pavaizduotas nuotraukoje?

Žiūrint į jį, norisi atostogų - nebūtinai kur nors Kuršių Nerijoje. Dėl manęs gali būti ir kurioje nors Švedijos ar Graikijos saloje.
Ech...
Kažkur turėjau savaiminio įdegio kremo...

Mišri technika

"Koks ten menas... Nuskanuoja Vilniaus priemiesčių žemėlapį, išdidina 1,5 m x 2,5 m, tada nusiveža į dirbtuves, užpila kavos, permanganato, kad pageltonuotų, tada šveičia šepečiais, kol viskas nusidėvi, dar ant prikolo priklijuoja savo senelių nuotraukas, dažų, dažų pakrapina - ir tiesiu taikymu - į ŠMC" - šnekėjo vienas landšaftinis dailininkas apie jaunosios dailininkų kartos kūrybą, kurią šie vadina mišria technika.

O čia manoji mišri technika iš stiliaus vartymo temos. Truputį naujo, truputį seno, truputį mėlyno, truputį dekupažo...

Dabar žiūriu, kad tikrai, permanganato gal ir mažoka...

Rožės, darželio gėlės

Būdavo anksčiau toks tortas "Jaunystė" - vieni morengai, o viduje traškios tešlos (regis iš riešutų ir baltymų?) masė. Įpjovus tą tortą, jis visas subyrėdavo kaip koks kalnagūbris per žemės drebėjimą, bet niekas nepykdavo, kad torto gabalai tokie netolygūs ir neestetiški - todėl, kad torto skonis ir smagumas jį triaukšti (chrimst, chrimst, chrimst) viską atpirkdavo.

Nebėra dabar tokių tortų, o juk galėtų būti!!! Iki šiol pamenu tą skonį ir tą garsą burnoje (chrimst, chrimst, chrimst...) Tas tortas mane įkvėpė tokiam "konditeriniam" darbeliui:

Labai tinka susidėti žemčiūgus ir briliantus iš stiklo:

Nes paprastai jie išbyra...

Toks truputį antuanetiškas motyvas - saldus, sentimentalus, kičiškas, bet mielas kaip tortas "Jaunystė".
Kažkur turėjau karamelės...

Labai pasiilgau vasaros.Labai

Mano inspirado - Santorinis, kur +34 būna vos spėjus papusryčiauti, kur dangus mėlynesnis už jūrą ir todėl net nesimato horizonto, o baltai dažyti nameliai taip atspindi saulės šviesą, kad net prisimerki - akina.

Pavėsyje ant tako snaudžia šunys, kuriuos pagarbiai apeini - bijai pažadinti, o kas, jeigu jis pabudęs išsigąs ir kąs? Turisto mąstymas, ir kodėl gi tas kailiniuotas šuo turėtų eikvoti savo energiją, loti ir kąsti, jeigu jis gali sau snausti vidurdienį ant tako, pučiant gaiviam jūros brizui? Ei, prisijunk ir tu!

Diagnozė.
Man turbūt jau pats laikas apsilankyti soliariume, kad pajutusi svylančios odos kvapą bent trumpam pamirščiau šaltos žiemos klastas. Visas klastas. Šaltaaaaaaaaa!!!!!

Medžiotojo rinkinukas

Baigiam pusryčiauti ir einam į mugę!

Kioskas pristato "medžiotojo rinkinuką" - degtukus ir improvizuotą žvakidę kalėdų tematika. Yra ir vienas nekalėdinis rinkinukas, bet ką jau dabar padarysi...

Tiesa, privažiavę darželį, automobilius geriau palikite architektų gatvėje: aikštelė labai mažas, įvažiavimas - laaabai siauras. Visiems geros nuotaikos ir dar vieno nuostabaus Advento šeštadienio.

Išsiduokite, ką pirkote!

Dar pora eksponatų mugei

Šios dėžutės keliaus tiesiai ant prekystalių mugėje, vyksiančioje gruodžio 19 d. Štainerio gydomosios pedagogikos centre.

Labai lauksime visų jūsų mugėje! Iki pasimatymo šeštadienį!

Į mugę, į mugę!

Pavargusiems nuo stumdymosi nekropoliuose tarp lentynų su papigiaja produkcija iš Kinijos ir ieškantiems išskirtinių originalių dovanėlių artimiesiems, - gamintų su širdies šiluma ir nuosavomis rankomis Lietuvoje, - šiemet bus lengviau: nuostabių dalykų galima bus įsigyti labdaros mugėje, vyksiančioje gruodžio 19 d. Štainerio gydomosios pedagogikos centre.

Ko ten bus? Sekite reklamą. Mugės organizatorius - megablogas KOKONAS, kuriame kasdien galite rasti po naują reportažą su nuotraukomis apie tai, kas bus parduodama mugėje!


Iki susitikimo mugėje!

Dar daugiau kiaušinių

Turėjau tokį kiaušinį. Iš medžio:

Bet jis nesėkmingai nusirito ir sudužo:

Tai aš jį gražiai paėmiau ir išsikepiau:

Petražolės, druskos su pipirais - ko daugiau reikia?

Na, gal ir daržovė viena kita nepatrukdytų...


Ei, nežaisk su maistu -valgyk!

Aš tik bandau įsivaizduotų aplinkinių veidus, kai išsitrauksiu šitą veidrodėlį kokioje nors itin padorioje vietoje ir sumanysiu pasižiūrėti į savo makiažą... Jų akys turbūt bus kaip šita glazūnja:

Glazūnja!