Visiškai netikėtai tarp kalėdinių dekoracijų radau seniai pamirštų randarbių: tai dvi šilko servetėlės. Jau buvau jas pamiršusi! Tai buvo mano pirmasis, ir turbūt, paskutinysis bandymas tapyti ant šilko:
Kas yra bandęs, žino, kaip tai sudėtinga: bet koks dažų ar vandens lašas liejasi ant šilko ... idealiai. Pataisyti neįmanoma. Net jeigu ir moki piešti (tapyti?), turi ko pasimokyti. Labiausiai - kantrybės. Jei pažvelgsite į nuotrauką viršuje pamatysite tokį vieną "nukrypimą" ant rėmelio. 
Anuomet dirbau aukle Vokietijoje (buvo baisi mada to) pas moterį, kuri laisvalaikiu piešdavo ant šilko, ir vesdavo kursus. Imk, sako ji, ir bandyk, - žiūrėsim kas išeis. Man tie kačiukų paveiksliukai ant šilko... gal nelabai. Bet artėjo stebuklų metas, ir Kalėdų žvaigždės motyvas man pasirodė kaip sykis.
Dažniausiai girdimas klausimas būdavo: "ar čia piešta pagal kokį tai trafaretą?". Ne, piešta iš galvos, neatitraukiant rankos ir be jokių iškarpų, schemų ar trafaretų. Tiesiog buvo konceptas aiškus galvoje.
O aš šias servetėles turbūt pirmą kartą panaudosiu pagal paskirti - Kūčių dieną išklosiu jomis lėkštę ir ten sudėsiu kalėdaičius.
Kalėda!
Pranešimai
