Balandis - švaros mėnuo

Buvo kalama mums į galvas mokykloje. Na, jeigu tvarkomasi kartą per metus, gal ir tikrai tam reikia skirti visą mėnesį?

Pradžiai užsibrėžiau sutvarkyti mažiausiai vieną savo namų kampelį, kurį matau kasdien, bet kuris dažniausiai atrodo taip, lyg jame ūdros gyventa:

Čia sąmoningai save pagėdinu, kad ne tik balandis būtų tvarkos mėnuo... Ir galvoju: jeigu ant šios komodos būtų kas nors mielo, gražaus ir trapaus (pvz. Meiseno porcelianas ar koks falenopsis vulgaris), gal čia niekuomet nebūtų tokio bardakėlio?

Suradau lempą su - neįtikėtina - bet dar NEDEKUPAŽINTU gaubtu. Buvo:

Tapo:

Iš nugaros:


Iš arčiau:

Ir žinot ką? Aš savimi visiškai patenkinta.Tik trys popierinės servetėlės ir kambarys sutvisko geriausiais Lyono žakardo pavyzdžiais iš piemenėlių gyvenimo. Visai kaip Verkių rūmuose, nereikia nei Meiseno porceliano.

Pasakos moralė:

Švieski man vėl

Tai buvo lempa, kurią prisimenu dar nuo darželio. Originalus jos variantas - raudonas plastikinis, beveik oranžinis
...poliuretano?
...polipropileno?
...polivinyldextraeticilformaldehil?
gaubtas ir medinis stovas su auksiukais.
Buvo labai madoj.

Kai mačiau ją paskutinį kartą, ji vilkėjo kažkokį savadarbį, kiek pageltonijusį plaunamo tapeto sijoną. Pradžioje galvojau šveisti stovą ir dažyti jį kokiomis nors neoninėmis spalvomis - kaip DABAR madoj. O gaubtą dekupažinti kokiais nors moderniais motyvais. Bet tuomet ji netiktų prie interjero!
O tai kaip reikia?
Reikia, kad tiktų.

Stovą nutariau (kol kas) palikti originalų - jis taip gražiai apsitrynęs, net sendinti nereikia! O gaubtą juk galima keisti kada tik nori.

Koks puikus, demokratiškas dalykas tas dekupažas - tokiais momentais tikrai džiaugiuosi, kad daiktą galima taip lengvai ir nesudėtingai pakeisti!

Esamą gaubtą nudažiau baltais akriliniais dažais. Maniau, kadangi jis toks gruoblėtas kaip vaflis, be to, su skylutėmis (?) kurios prasišviečia, akriliniai dažai suteiks pagrindui lygumo, vienodumo, lengviau slys servetėlė ir padengimas bus vienodesnis. Bet taip nebuvo. Planuojantiems dirbti su šviestuvais nepatariu to daryti: paviršiaus sukibimo efektui akrilas nepakenkė, bet ir nepadėjo. Be to, jis patamsino gaubtą, bet kas liūdniausia - paprastai teptuku nepavyksta tolygiai padengti dažų taip, kad to nesimatytų, uždegus šviestuvą. Arba reikia dengti labai storai, o tai vėlgi, tamsina švietuvą, kuris iš tiesų juk turi nešti šviesą?

Kaip dekoruojate šviestuvus jūs? Gal turite atradę savo sprendimą gaubto dekupažui ir nebijote jomis pasidalinti su kitais skaitytojais? (Tiktų ir klasika, nes šviestuvo dekupažo kursuose nebuvau).

Nepaisant minėtų kliūčių, servetėlės motyvas nepaprastai dėkingas, kad viso to nesimatytų galutiniame variante. Atsirado ir vienas kitas netikėtumas... Kadangi sušlapęs popierius tįsta... Na, tiesiog, kaip tikrame miške, neišvengta natūralistinių scenų.
Nuotraukoje: gamta - visų namai...

Šviestuvo išeiga:
- trys servetėlės,
- mililitrai PVA klijų (tokiems darbams paprastai mediumo nenaudoju, puikiai tinka ir lipalas) ir...
- 28 litai. Tiek kainavo prabangios juostelės užuolaidų apdailai. Nebuvau tikra, kuris variantas labiau tiks, todėl paėmiau daugiau, - dėl viso pikto, tam kartui. Kas liko (t.y. tuo, atsarginiu variantu) išklijavau šviestuvo gaubto vidų.

Nuotraukoje: vėl, švieski man vėl!