Kustomaizingas

Taip ir padariau: daviau paštininkei du litus, kad nuneštų kristinai magic (pavardė redakcijai žinoma) iki durų:


...ir nereikėtų žmogui paštan vaikščioti,- kančia!
Provokacija pavyko!
Hi hi.

Apie zuikius, Japoniją ir levandas

Sekmadienio rytą gavau laišką nuo kristinos magic: "šiandien pas mane atsirado vienas dalykas, skirtas Tau.(...) Aš čia netgi niekuo dėta.(...) Gal galėtum duoti savo adresą, man būtų patogiausia pasinaudot pašto paslaugomis :)?"

Aš daviau savo adresą ir kasdien tikrinau pašto dėžę, nežinodama ko ten ieškoti: bombos ar skalbimo miltelių su kiaulių gripu. Kol galų gale atėjo kvietimas į valdiškus pašto namus. Parsinešiau namo dėžikę:

Man labai patiko šita izolenta su zuikiais:

Išvyniojau, o ten - bomba ir naudojimosi instrukcija. Galvoju, kurį laidelį perkirpti? Jei mėlyną kirpsi - sprogs pastatas. Jei baltąjį - nieko, bet tada mėlynas vistiek lieka? Užsimerkiau ir perkirpau abu - nieko!

O ten - mėlyna, kad net balta. Beveik kaip kiniškas porcelianas. Tik iš Japonijos. Arbatai:

"O kišenėje - liemenė" : dėžutėje kažkas buvo, bet nejudėjo. Kažkas minkšto kvepiančio gurgždančio, tinka kabinti spintoj tarp rūbų, ak, pavydėkit man, merginos levandų kvapnių:

Lobis - grobis -siuntinys:

Dėžutė nukeliavo į laikinąją ekspoziciją. Kuopa, lygiuot, ramiai, vėliavą gerbt!

Štai kokių istorijų kartais nutinka. Kristina, ačiū labai! Kaip miela, kad apie mane pagalvojai. Labai pataikei - ir su dėžute, ir su levandom, ir su zuikiais ;) Ačiū!

Namo numeriai

Rašo man Lileta: "Mika, man reikia naujo numerio ant sodo namo, gal turi kokių idėjų? Galvoju, kaip sutaupyti."

Aišku, čia padėtų namo ir sklypo nuotrauka, nes nežinia - ar yra tvora, ar ne? Ar namas pirmas gatvėje, ar paskutinis? Ar kaimynai pavydūs? Ar yra sode uodų? Ne, šitas turbūt neturi įtakos...

Bandau breinstorminti:

- Išpjaunam iš faneros skaičius, juos nudažom ir prišriūbuojam prie tvoros.
- Galima juos nudažyti fluorescensiniais dažais, kad šviestų naktį. Rizika: naktį į juos skrenda jonvabaliai jaunavedžiai.
- Išpiešti didelį skaičių ant namo.
- Išpiešti didelį skaičių ant tvoros.

Šį takelį mačiau Santorinyje:

- Iš pajūrio akmenėlių išdėliotos mozaikos - galima kurti ornamentus, o galima išdėlioti iš tamsių akmenėlių ir tekstą, pvz: "Sveiki atvykę", "Valykis kojas", "Aguonų nesėjam" ar tiesiog namo numerį. Rizika: numerio nesimato žiemą.

- Sukurti mozaiką. Vietoj prabangių mozaikos akmenėlių iš hobby parduotuvės - sukarpyti nebegaliojančias plastikines mokėjimo, nuolaidų ar telefono korteles - kūrinį pritaisyti prie tvoros.

Nuotrauka iš: http://www.mosaik.wordpress.com/work-in-progress/

Rizika: pavogs, bjaurybės. Bandyk mažinti sąnaudas: vietoj mozaikos akmenėlių naudok alaus/kolos/boržomo kamštelius. Ir tada su karštų klijų pistoletu juos prišaudai ant kokio fanerinio pagrindo. O gal prieš tai juos nudažyti įvairiom spalvom?

Čia sienos dekoracija iš Heineken alaus muziejaus Amsterdame).

- Traferetai! Čia tai bent pigiausias ir paprasčiausias būdas - išsipjauni trafaretą ir išpjovą nudažai - o dažų juk būna kiekvienos dekupažininkės podėlyje.

- Pašto dėžės (nežinau ar tokios būna soduose) papimpinimas dekupažo technika. Rizika: atmosferos poveikis: spalvos blunka!

- Jeigu pašto dėžės "bazuojasi" gatvės priešaky, tiesiog pakabink kokią nors pašto dėžę - imitaciją, arba daiktą, kuris turi potencialo būti pašto dėže. Pvz. nupjautas skardinis vamzdis - kokių 30 cm - tik kabinam jį horizontaliai, ne vertikaliai. Ant jo ir užraitom numerį.

- Iškerpi iš kokio žurnalo spalvotus skaičius (ar pati paskrebukini), įdedi skaičių į slovikėlį nuo bulgariškų agurkėlių, dangtelį užsuki sandariai. Pritaisai rankeną iš vielos ar virvutę, su kuria pariši pomidorus (veislės neminėsim), ir tą slovikėlį pakabini ant tvoros. Pigu, nebaisu, jeigu kas išniekins ir beveik nieko nekainuoja!

Nuotrauka iš: http://www.designspongeonline.com/

Rizika: žinom, žinom mes tuos sodininkus, kurie dreba dėl kiekvieno vekuojamo stiklainio su dangteliu. Ryte gali ir to neberasti.

- Prie komposto dėžės randi kokį nors aprūdijusį bidonėlį (kibirėlį, kanutę ar pan.). Ant jo užrašai numerėlį ir pakabini ant tvoros. Tai kas, kad aprūdijęs - nuvažiavus - ten gali pamerkti nuskintą rugiagėlę ar šiloką. Žiemą - eglės šaką su šiška. Labai romantiška. Labai.

- Imam surūdijusį bliūdą, vidury - išpiešiam numerį, o dėl bliūdo formos jo kraštus išpiešiam gėlės žiedlapiais (duok dukroms). Išgręžiam jo viduryje 2 skyles, pritaisom prie tvoros. Ant tvoros pripiešiam gėlės kotą ir, jeigu įkvėpimas pagaus, - kamanę, kopūstinuką ar spungę (pasirinktinai). Nu kiauro bliūdo gal tikrai niekas nevogs? Rizika: pravažiuojanti Audi apsibraižys sparnus

- Nuvažiuojam į Preilą, prisirenkam akmenų. Ant jų užrašom numerius. Akmenis įmūrijam ar šiaip įbetonuojam į sieną:

Nuotrauka iš: www.whitewaterceramics.com/tiles.html

- Ant namo užuolaidų padarom aplikaciją, kad užuolaidas užtraukus, iš lauko matytųsi: ant vieno lango: 8 , ant kito: 7. O galima išpiešti su flomasteriais, nereikės siūti. Rizika: pamirši užtraukti išvažiavus.

- Numerius galima "išgauti" nudažant tam tikras namo plytas - tokiais pikseliais. Ar išdėlioti numerį iš kitos spalvos čerpių. Kainuos.

- Pasiimi dujų balionėlį ir vakare išeini pasivaikščiti tamsiomis pramoninių rajonų gatvėmis, užsuki į geležinkelio stoties rajoną. Pasivaikštai tarp vagonų. Randi grafitti piešėjus - paprašai ir susitari: O jūs galėtumėt padaryti tą patį, tik ant sodo namelio? Turi būti tik numeris ir tokia rožė, aplinkui visur - žirgai, kuriems eina garas iš šnervių (rodai eskizą). Duodi visišką laisvę, kitaip jie gali nesusidomėti projektu. Turėtų išeiti kažkas tokio:


Čia tik chaotiškas breinstormas, arba, kaip sakytų latviai "prata vetra" - kai sakomos pačios kvailiausios, beprotiškiausios ir kurioziškiausios idėjos ir jų niekas nekritikuoja, jos tik užrašomos.
Toks yra breinstormo pirmasis žingsnis.
Aš noriu pasiūlyti visiems skaitytojams, kuriems tai įdomu, palikti po savo idėją - iš ko ir kaip jūs siūlytumėte sodo nameliui numerius, kad būtų nebrangu?

Paštininkas du kartus neskambins

Nors mūsų namas jau nėra, kaip sakytų vokiečiai funkelnagelneu, bet gal tik pusė laiptinės gyventojų turi savo pašto dėžutes. Todėl paštininkui nieko nelieka, kaip ieškoti alternatyvių, homeopatinių būdų, kaip perduoti tiems gyventojams korespondenciją.

Tai jis, kaip koks kėkštas su savo gilėmis, iškaišioja ją visur, kur tai dar įmanoma - dažniausiai už kitų pašto dėžučių. Dažniausiai - už mano.

Nežinau kodėl, bet jaučiu keistą atsakomybę, kad ten rūpestingai užkišta sąskaita iš tinklų Anuprui Čiornoūsovui* ar teismo šaukimas Ernai Katcenbogen* nenukristų ir nepasimestų. Kita vertus meluočiau, jei sakyčiau, kad man vis viena. Juk tai - svarbūs dokumentai!? Bet ar aš turiu juos saugoti? Nemanau.

Nutariau visiems mums padėti. Man reikės:
- kaimyno, kuris neturi pašto dėžės,
- plaktuko,
- skalpelio.

Imam seną kartoninį dokumentų dėklą ir jį apipjaustom.

Po to "surenkam" jį ir sustatom į į savo vietas, kaip parodyta dėklo surinkimo schemoje. Aišku, galima palikti ir taip - bet jį dar nudažiau for aesthetics. Viduje - tamsiau, išorėje - šviesiau.

O kad paštininkas suprastų kieno čia ir kam, prie dėžės priklijavau iškarpą iš Amenabaro filmo "Kiti" reklamos. Šiuo atveju "kiti" - yra tie, kurie neturi savo pašto dėžės.

Nuotrauka iš: www.musicweb-international.com

Štai toks išėjo rezultatas. Dabar imam plaktuką ir prikalam vietoje.

Natūralioje aplinkoje atrodo taip:

Rezultatas? Laiškai, atsidūrę šioje dėžėje jau nebeguli savaitėmis, bet dingsta dar tą pačią dieną.

Ir paštininkas nebeskambina du kartus.

Čia turbūt dėl filmo?

Kas nematėt - rekomenduoju. Pažiūrėkite kokį vakarą.

______

* pavardės išgalvotos

Krizė pašto dėžutėje

Krizė aplankė ir mane. Materialiu pavidalu. Nežinau, kokiame CRM įrašyta mano pavardė, bet šiandien savo pašto dėžėje radau žurnalo, kurį matote nuotraukoje, numerį. Ir ne kokią nors atgyvenusią makulatūrinę senieną, - o naujausią vasario leidimą! Nemokamai, be pinigų, iš serijos - "neužsisprenumeruoti neapsimoka".

Savotiškas leidinys.
Bet juk dovanotam žurnalui į turinį nežiūrima?
Einu, paskaitysiu, kur galima rasti G tašką, - savąjį kažkur pamečiau...

Įdomu, ką gausiu kitą mėnesį?
O jeigu krizė baigsis, tai šių dovanų nebebus?
Šyš kebab?

Norintiems sužinoti, ar tai dar vyksta, spausti čia:

AR DAR KRIZĖ?

Aš rami.

Paštas dirba gerai

HOHOHO

GRĮŽTU NAMO IR ŽIŪRIU KAD MANO PAŠTO DĖŽĖ KONE SPROGSTA!!!



ĮSIVAIZDUOJU, KAD IR PAŠTININKĖ SPROGO IŠ PYKČIO, KAI GRŪDO GRŪDO GRŪDUMĖLĮ BET TAIP IR NESUGRŪDO VISO TO GĖRIO

KAS SAKĖ, KAD PAŠTININKAS SKAMBINA 2 (DU) KARTUS?
Neskambino nei vieno !

Bet viskas pasidarė mažiau juokinga, kai aš negalėjau to siuntinio ištraukti- nei stumk nei trauk. Nei per viršų, nei per apačią.
Ha ha. Labai gražu. Tyčiotis iš ligonio.

(Čia staiga pajutau paštininkei respektuką už siuntinio saugumo užtikrinimą).

Prisimiau Tolstojų (ar ten vistik buvo Krylovas?), kai vaikas bandė iš vazos kuo daugiau riešutų paimti. Paleisk, sakė tada senelis, iš saujos pusę riešutų, - taip ir delną galėsi ištraukti ir riešutų pagliaudyti.

Nesupratau nuo pat vaikystės to moralo ir tas vaikas man pasirodė nelabai gudrus - kam kišti ranką į ąsotį ir paimti tik pusę to, ką norėjai, jeigu jį pavertus galima turėti visus riešutus?

Dar prisiminiau diskavery ir bandymus su beždžionėmis, kai jos vargšės bandydavo paimti bananą iš stiklinės dėžės, iš kur jo būdavo neįmanoma ištraukti. Ir kankindavosi vargšės ir nebėgdavo net jeigu jos užpakalio uostyti ateidavo...pats jaguaras...

Taip ir mačiau save, išbadėjusią, pakibusią ant pašto dėžės, kaip tą beždžionę, kuri dėl banano, kurio iš principo negali turėti, aukojo brangiausia, ką turinti -
savo ... kailį...

Meta2007, labai ačiū už siuntinį!