Tik nepamirškite svogūnėlių

Kažkaip... neatsilaikiau šitam motyvui, kuris pakėlė mano motyvaciją užleistam dekupomėgiui:

O gal čia ta saulė kalta už lango, o gal tik - sudygę svogūnai tamsioje spintelėje? Nežinau. Tik galiu pasakyti, kad viskas dygsta ir primena peržiūrėti savo sodininko inventorių.

Aš dar turėjau tų pliauskų, kurios man liko nuo vieno ekologinio projekto:

Šmoruojam ir dekupuojam, kol gaunam pusgaminį:


Viršų dažiau žalia, o apačią - rožine spalva.

Susukus kabliukus, gavosi štai tokia kabyklėlė sodininko džiaugsmui:

Galima susikabinti morkas ar šiaip naudingus rakandus.

Mama, tau reikia tokios į sodininko namelį?

Sidabrinės pačiūžos

Jeigu vaikystėje skaitėte "Dėdės Tomo trobelę" ir "Penkiolikos metų kapitoną", tai greičiausiai skaitėte ir "Sidabrines pačiūžas". Ir kodėl mes neturime neturime tokių žiemą užšąlančių kanalų - čiuožtum ir čiuožtum, kaip tie olandai anuomet, pvz. prieš šimtus metų (žr. pav. viršuje) ir dabar (žr. foto apačioje).

Mano inspirado - sidabrinės pačiūžos. Šį motyvą naudojau kalėdinių atvirukų gamybai.

Tik pas mus pačiūžos su geležtėm. Bet jei nėra sniego - tiks ir ratukinės.

Ratukų irgi visokių turim. Metalinių-sidabrinių, bet raudonų, nes Kalėdos.

Kai kurios, ratukinės patiunintos. Svarbiausia, kad raišteliai būtų priderinti.

Ir dar būtų gerai, kad dviejų vienodų nebūtų, prašom. Ei, ten viena kalėdinė kojinė apsimeta pačiūža?!

O gal... užskaitom?


Paveikslas viršuje: Hendrick Avercamp (1585-1634)
Nuotrauka po juo iš: http://www.illinoistocht.com

Adventinis šurmulys

Tradiciškai prieš Kalėdas - rankdarbių sektos susitikimas prie (karšto) vyno taurės, po kurio

paprastai turime apčiuopiamų kalėdinių rezultatų.


Rekomendacija prieškalėdiniam rankdarbiavimui: kad ir kiek priemonių pasiimsi, vis viena kažko truks. Pvz. adatos karoliukų siuvinėjimui arba sąvaržėlės. O didžiausios dalies inventoriaus vis viena neprireiks. Bet kai kas spėjo užbaigti savo darbelius:


O kai kas galėjo pateikti tik tarpinius rezultatus:

Ei!!!! Sausainius, sausainius pamiršai! Mes reikalaujam tarpinių rezultatų su imbieriniais sausainiais!!!

Turiu, turiu, štai jie:
Va taip va ir gyvenam. Su briedžio galvom ir imbieriniais sausainiais. Valio!

Belaukiant Velykų

Mes ir vėl susitikom - beveik iškart po Kalėdų, bet iki Velykų. Randarbių sektos tema - laisva. Tai kas kuo norėjo, tuo ir užsiėmė: kas mezgė, kas siuvinėjo,

kas patarimus nemokamai dalino,

kas akimirką žavingą gaudė ... Ir taip - visą dieną...

Rezultatai džiuginantys: šalikas kaklui ir krepšys skalbiniams. Tokius krepšius - kas nežino - pasirodo galima nusinerti iš vernisaže parduodamo statybinio špagato. Va taip va!

O aš pavarčiau spaudą, ten radau wökischkaj paraszyta: keine Ostern ohne Eier! (Velykos be kiaušinių - ne Velykos, pažod.vert.).

Paskui man pasakė, kad aš ne tik perskaičiau, bet ir supratau viską pažodžiui... Bet jau buvo per vėlu.

Kur tą zuikį dėt, nežinau, gal suvožus knygą naudoti kaip skirtuką? Bet kažkas iš sektančių surado daug gražesnį panaudojimą:

Vaiva, šypsokis!

Nuotrauka atminčiai:

Ta pati nuotrauka, tik iš arčiau:

Ir vėl jos pradeda... Kol prisimerki, nusitaikai, jos jau dainuoja lady Gagos "Papa... papa... razzi"...

Aritmetika pagal zuikį

Arba "iš kur atsirado corazón espinado"?

Corazon Espinado

O mes susitinkam vis dažiau - gal būt už tai reikia dėkoti atvėsusiam orui ir pailgėjusiems vakarams, o gal čia kaltas noras pasimokyti nebandytų rankdarbių? Kol Kliukva sukiojosi mano virtuvėje kaip ŠEFAS, mes sugalvojom apvelti muilą, kurį radome savo viešbučių kambariuose. Taip. Ir tik nesakykit kad jūs to nedarote?

Po pusvalandžio šlapio vėlimo visgi perėjau prie sauso. Mano dirbiniai - morkvinis kelioninis muilas veltinio kevale ir iš meilės plyštanti zuikio širdis sopulingoji.

Čia tikrai ne morka, čia širdis!!!

Nors galima naudoti kaip adatinę. Tada bus corazón espinado:

Pasiklausykim klasikos:

Susitikome ir susivėlėme

Mes ir vėl susitikome savo "rankdarbių sektos" rėmuose. Kuo nuostabi mūsų rankdarbių sekta? Kad mokome viena kitą rankdarbių ir tų gudrybių, kurias geriausiai išmanome. Tokiu būdu nereikia mokėti už kursus, kuriuose mokytojos žvilgčioja į laikrodį. Ir dar tie susitikimai, kaip pastebėjau, dažnai turi ir tokią pridėtinę vertę - degustaciją. Čia išragaujami naujausi receptai arba eilinį kartą patvirtinamas jų populiarumas. Žodžiu, vieni privalumai!

Nuotraukoje: randarbių sektantės. Šiaip nežinau, kodėl tokia nuotrauka išėjo, realybėje jos visos kiek kitaip atrodo.

Išdykėlės!


Šios sesijos tema - veltinis, dėl kurio aš zyziau beveik metus. Labai norėjau sužinoti, kaip veliama vilna, nes ko paklaustum, visi sakė: "nu visai paprastai, tiesiog imi adatėlę ir baksnoji, kol susidaro forma." Galvoju - juk negali visi žmonės taip susitarę man tyčia nesakyti, KAIP VELTI VILNĄ???

Pabandėme ir šlapią ir sausą vėlimą. Kiekviena nusivėlė po širdį ir kaip kokia muškietininkė parsinešė ją namo. Kai kas - net su monograma!

Agropramoninis kompleksas dominavo. Viena ryškiausių vakaro temų - žemės ūkis.

Temo. Patekėjus pilnačiai išsikvietėme taksi. Automobilis skrodė juodą miško tamsą net neatsisukdamas.

Savo zuikučiui (taip jį dabar vadinu) parnešiau lauktuvių: širdį (ne kokį buroką) ir zuikio spirą.

Zuikučiui patiko.

Tik, sako, geriau tu man iškepk čirvinių blynų! Atsispyrė ir nuskrido. Mielas. Gerutis.