Leliumai: kalėda. 7 dalis

"Reikėtų man pasigaminti tokią karūną...", - žiūrėdamas į savo suglaustų pėdų pirštus, užsimanė besimaudantis vonioje karalius...

Nebeprisimenu nei autoriaus, nei knygos pavadinimo, tik tą vieną citatą iš visos knygos. Keista ta knyga man tąkart pasirodė, tik vėliau supratau, kad ten buvo pats tikriausias anglų (ne britų!) humoras. Gal kas žino koks tai autorius, knyga?

Tą citatą prisiminiau, kai sėdėjau vienoje visuomeninės paskirties įstaigoje, užverčiau galvą į lubas ir ten pamačiau augalinę gipsinę lipdatūrą. Kokia grožybė. Visai kaip cukriniai avinėliai. Tortas "Svajonė" iš cukraus pudros. Balta. Pats tas Kalėdoms. Jau norėjau uždaryti savo leliumai - seriją, bet pamačius tą lipdatūrą, persigalvojau. Šiai kalėdinei idėjai jums reikės:

1. užtaisyto šautuvo
2. pelynų
3. akrilinių dažų

Motyvacija sustiprėjo, kai kieme pamačiau tokias gėles, labai panašias į pelyną. Lapeliai tokie balkšvi, padengti aksominiu pūkeliu. Visžaliai, jeigu nepaisysi jų pilkumo. Prisiskyniau, kol niekas nematė. Turėjau ir alibi: jeigu išlįs kokia pikta moteriškė raudonais plaukais, mėlynu chalatu, violetinėmis lūpomis ir, žvangindama raktais, bandys mane gėdinti, sakysiu, kad čia sėklai reikia ir būtinai pagirsiu jos rūtų darželį. Pastebėjot? Kai kalba pasisuka apie sėklą ir daigus, moterys tampa labai solidarios.

Galų gale gi ne šienapjūtės metas: paėmiau viso labo tris lapelius. Čia gal Liaudanskis žinotų to augalo pavadinimą?

Aišku, nudažiau juos akriliniais baltais dažais - taip jie užsikonservavo, sustingo ir tapo tokie "gipsiniai". Tada imam karštų klijų pistoletą, užtaisom jį ir kliurkt ant žvakės tokią kliurką.

O ant tos kliurkos - po gipsinę šakelę. Dariau pirmą kartą, tai gal per daug kliurktelėjau. Bet kokiu atveju man mano žvakutės patinka!

Savikaina kukli: Žvakės, vogtos gėlės ir ta muškieta. Muškietų yra įvairių - nuo 6,70 Lt iki 150 Lt. Ta, kur už 6,70 Lt patikimi šaltiniai tikino, kad įsijungia net trečią kartą. Aš pirkau už 10 Lt. Prie ginklo buvo pridėtos ir dvi klijų lazdelės, taigi tokiam rakdarbiui nereitų pirkti atskirai viso jų rinkinio (apie 8-12 Lt pakelis).

Aišku, žvakė daugiau dekoratyvinė: nežinia, kaip namai "kvepėtų", jeigu ji degtų.


Bet kur jūs matėte, kad menas būtų praktiškas?!
Leliumai!

Leliumai: kalėda. 2 dalis

Iš skaitytojos laiško: "...ir taip norisi kažką gražaus turėti, bet kad nebūtų brangu, (...) galėčiau pasidaryti, laiko turiu, bet idėjų stinga...)

Leliumai! Kuriam kalėdines dekoracijas krizės sąlygomis. Šįkart nereikės sausos šakos ir šuns. Reikės akcijinių žvakių - Štumpenkercen, kaip jas vadina vokiečiai, arba bet kurių kitų spalvotų žvakių. Pirkau už 9,98 Lt komplektą. Ir baltų akrilinių dažų, kurių turi kiekviena dekupažininkė.

Imam žvakę po vieną ir piešiam pagoniškas svastikas, pardon, baltas snaiges:

Vaizdas iš viršaus geresnis:

O čia man truputį primena 1976 m. burda moden:

Dar viena eglutė namuose: sukulentas, žaliasai medelis:

Šitos Kalėdos bus baltos-raudonos. Visiems žinomu būdu dekupažinau porą baltų žvakių. Pirkau po 0,89 vienetas.

O atrodo kaip už 2,19 Lt - mažiausiai:

Čia gal ne visai kalėdinė dekoracija, bet koloritas iš tos pačios serijos. Žvakidė - iš pomidorų pastos serijos.

Kalėda!

Linkėjimai iš pajūrio

Per kurjerį perdaviau savo naujausią gaminį mamai. Dovanų. Ir netrukus gavau žinutę:

"Žvakė nuostabi!!!Padėjau virtuvėje ant lentynėlės ir atrodo, kad ji tenai visą laiką stovėjo. Labai miela ir gera aura. Norisi visą laiką žiūrėti."

Koks puikus dalykas dekupažas - reikėtų, pagalvojau, namie visada tokių paruoštukų turėti, kad reikalui esant galima perduoti kartu su linkėjimais.

Labai paprasta, labai miela!

Žvakių fabrikėlis arba pasidaryk pats!

Tęsiame marinistinę tematiką. Kai buvau jauna mergaitė ir gyvenau Klaipėdoje (pabrėžiu: Klaipėda - ne Žemaitija, o Mažoji Lietuva), rytais atsibusdavau ne nuo triukšmo, netvarkos ar mašinų ūžimo, bet... nuo žuvėdrų klyksmo. Jeigu gerai įsiklausysite, jos klykia ne šiaip sau chaotiškai, o pagal iš anksto suderintą protokolą: du ilgi (kas - žviegesiai?), tada keturi trumpi ir dar vienas ilgas pratisas. Rudens ir žiemos mėnesiais jos skraidydavo miegamuosiuose rajonuose palei langus ir balkonus, kol kažkam šovė mintis pamainti gyvūnus, kaip tai daro turistai kelte: mėtydami duonos gabalus pro balkoną šie žuvėdrų treneriai susikviesdavo apie save pulkus žuvėdrų, kurios sukeldavo klegesį, vertą geriausių Hitchkoko kadrų. Prastas elgesys užkrečia, ir žuvėdrų šėrimas iš balkonuose batonu, kuris anuomet kainavo 20 kapeikų, tapo miegamųjų rajonų vaikų pramoga, - ne visi galėjo turėti kačiuką ar šuniuką. Kol vieną dieną laiptinėje buvo iškabintas grėsmingas domūpravo ukazas, kurio esmė skelbė: dar kartą blyn mėtysi bulką pro balkoną - atjungsim dujas.

Čia tokia įžanga. O mano inspirado tapo viename žurnale pamatyta nuotrauka:


Kaip sakė Freken Bock, - "nieko nesuprantu - kuo aš blo-ge-snė?!" Taigi, imame pačią paprasčiausią žvakę:

Ir servetėlę - labai gerai tinka sunaudoti visokių gražių likusių servetėlių likučius. Imame šaukštą (gali būti nesidabrinis) ir pakaitiname jo vidinę pusę palaikydami jį virš žvakės. Tik... netikrinkite pirštu šaukšto išorinės pusės, ar jis pakankamai įkaitęs...

(Atkreipkite dėmesį į žvakidę :) Imame paveiksliuką, uždedame jį ant žvakės ir pervažiuojame per jį keletą kartų karštu šaukštu. Vaškas išsilydys, taip priklijuodamas prie savęs paveiksliuką.

TA DAAAAAAAAA! Mano žvakė man primena Klaipėdą - pilką dangų, medžius be lapų, jūros jodo kvapo pritvinkusį orą, lijundrą nuo pat ryto ir pro balkoną skrendančias žuvėdras pražiotais snapais. Matote, matote - man netgi pavyko išgauti lijundros ir rūko efektą:

Gerai pasitreniravus ir įgudus galima pasidaryti tikrai gražių ir unikalių dalykų Kalėdų, Velykų proga, o kokių gražių žvakių galima pasigaminti vestuvėms - pvz. priderinti jas kad ir prie nuotakos puokštės! Įtraukti pamerges. Tegu atidirba už galimybę nusipirkti šventinę suknelę, kurią viešoj vietoj vilkės vieną kartą.

Aišku, galima eiti netradiciniu keliu: pirkti mediumą klijavimui ant žvakės už 15 Lt ir eiti į kursus už 80 Lt - bet kam save taip apsunkinti? Ir ar tai tikrai būtina? Juolab, kad šiais globalinės krizės laikais mums teks įprasti tenkintis tuo, ką turime. O gyventi gražiai - norisi...

Mano žvakių fabrikėlio produkcija.
P.S. Nuo žvakučių vaškas tyška!