Sidabrinės pačiūžos

Jeigu vaikystėje skaitėte "Dėdės Tomo trobelę" ir "Penkiolikos metų kapitoną", tai greičiausiai skaitėte ir "Sidabrines pačiūžas". Ir kodėl mes neturime neturime tokių žiemą užšąlančių kanalų - čiuožtum ir čiuožtum, kaip tie olandai anuomet, pvz. prieš šimtus metų (žr. pav. viršuje) ir dabar (žr. foto apačioje).

Mano inspirado - sidabrinės pačiūžos. Šį motyvą naudojau kalėdinių atvirukų gamybai.

Tik pas mus pačiūžos su geležtėm. Bet jei nėra sniego - tiks ir ratukinės.

Ratukų irgi visokių turim. Metalinių-sidabrinių, bet raudonų, nes Kalėdos.

Kai kurios, ratukinės patiunintos. Svarbiausia, kad raišteliai būtų priderinti.

Ir dar būtų gerai, kad dviejų vienodų nebūtų, prašom. Ei, ten viena kalėdinė kojinė apsimeta pačiūža?!

O gal... užskaitom?


Paveikslas viršuje: Hendrick Avercamp (1585-1634)
Nuotrauka po juo iš: http://www.illinoistocht.com

Adventinis šurmulys

Tradiciškai prieš Kalėdas - rankdarbių sektos susitikimas prie (karšto) vyno taurės, po kurio

paprastai turime apčiuopiamų kalėdinių rezultatų.


Rekomendacija prieškalėdiniam rankdarbiavimui: kad ir kiek priemonių pasiimsi, vis viena kažko truks. Pvz. adatos karoliukų siuvinėjimui arba sąvaržėlės. O didžiausios dalies inventoriaus vis viena neprireiks. Bet kai kas spėjo užbaigti savo darbelius:


O kai kas galėjo pateikti tik tarpinius rezultatus:

Ei!!!! Sausainius, sausainius pamiršai! Mes reikalaujam tarpinių rezultatų su imbieriniais sausainiais!!!

Turiu, turiu, štai jie:
Va taip va ir gyvenam. Su briedžio galvom ir imbieriniais sausainiais. Valio!

Servetėlės-pakvietimai

Atrodytų, kas galėtų būti originaliau vienkartiniame servetėlės gyvenime už inžinerinę mintį, paliktą kavinukėje po išgertos kapučino kavos.... ar naują šviežią rulonėlį genialioms mintims užfiksuoti vonios kambaryje.... ar istorija apie gilias savasties paieškas ir asmeninį susiliejimą su kava...

Bet pasirodo, kad tai - dar ne riba. Bryn, kaligrafė iš pašaukimo ir pagal profesiją, sugalvojo pakviesti draugus į savo gimtadienį, surašiusi kvietimą ant paprasčiausios popierinės baltos servetėlės:

Ji sulankstė servetėlę kaip atviruką, priekyje nupiešė restorano, kuriame turėjo vykti vakarėlis, fasadą, o viduje surašė kvietimo tekstą. Gražu, originalu, ekologiška, - tiesiog miela. O tokį kvietimą norisi išsaugoti kartu su nuotraukomis iš vakarėlio.

Šaltinis: http://100layercake.com/blog/archives/1011

Atvirukai

Prieš porą metų vienas žurnalas išspausdino mano straipsnį "Tik nesiųsk man atviruko", - po to netgi gavau vienos skaitytojos laišką (laišką voke, rašytą ranka)! Oho, sako man redaktorė, kiti autoriai laiškų nuo savo skaitytojų negauna...

Rašiau apie atvirukus, kuriuos sukuria marketingo skyrius, atspausdina spaustuvė, ir išsiunčia vienos sekretorės - kitoms. Juos skaito tik valytojos, kai koks vienas kitas nukrenta nuo palangės. Tos pašto užtvindymo akcijos gal ir kelia mūsų šalies BVP, bet iš bebrų tikrai atima eilinį medį...

Mūsų rankdarbių klubas, nusprendė šįkart pasigaminti atvirukų, kuriuos nebūtų gėda ne tik išsiųsti, bet ir gauti. Grožis išėjo neišpasakytas.

1. Ši atvirutė keliaus į Airiją. Labai įdomi technika: eglutė pritvirtinta dekoratyvinėmis kniedėmis.

Yra ir zabova: kūčių vakarą iš jos galima traukti šiaudus kaip iš po staltiesės - kas ilgiau gyvens?


2. O čia labai šilta atvirutė: žalias filcas, siuvinėtas raudonais karoliukais, po to priklijuotas ant popieriaus.

3. O čia jau net ne atvirutė, o tikras pop-up'as. Iš reljefinio popieriaus (tapetas?) iškirpome eglutės formos baltą motyvą, po apačia dėjome "pamušalą" - tamsesnės spalvos popierių, kurį iškirpome pagal baltojo motyvo kontūrus.

Perrišome vilnoniu raudonu siūlu, ir visuma sugrojo:

4. Dar vienas pop-up'as bet jau su floating'u. Nuo pirmosios airiškos atvirutės liko štai toks ažūrinis skeletonas. Neišmesti gi juk! Tai aš ją ir pakabinau, taip, ore (dėl to - floatingas:) :

Tiesiog pradūriau skyles šonuose ir pervėriau tą patį vilnonio siūlo likutį:

Neturiu ko slėpti:

Nuotrauka vienas ant keturių:

Iki kito klubo susitikimo sukabinsiu jas virš židinio, kaip Bynas. Ar koks žmogus užeitų, ar kas iš dujų... Skaitiklio tikrinti... Tegu galvoja, kad čia man prisiuntė iš užsienio...

Nežinau, ar imčiausi šios iniciatyvos savarankiškai, jei ne mūsų "būrelio" noras susitikus ką nors gražaus nuveikti. Kažkodėl visada galvojau, kad tai labai nuobodu ir sudėtinga - matuoti popierių, lygiai nupjauti, perlenkti, čia žiūrėk kad klijais neišpeckintum...

Bet buvo daug lengviau ir smagiau, nei įsivaizdavau. Gražu, stilinga, šilta ir jauku - tokią atvirutę tikrai norėčiau gauti. Tokią atvirutę malonu ir dovanoti. Reiktų tik kūrybingai supakuoti, - ir jau turite dovanų Kalėdoms!

Labai originalu, (nebrangu!) ir visai, visai paprasta. Pamėginkite: