Sidabrinės pačiūžos

Jeigu vaikystėje skaitėte "Dėdės Tomo trobelę" ir "Penkiolikos metų kapitoną", tai greičiausiai skaitėte ir "Sidabrines pačiūžas". Ir kodėl mes neturime neturime tokių žiemą užšąlančių kanalų - čiuožtum ir čiuožtum, kaip tie olandai anuomet, pvz. prieš šimtus metų (žr. pav. viršuje) ir dabar (žr. foto apačioje).

Mano inspirado - sidabrinės pačiūžos. Šį motyvą naudojau kalėdinių atvirukų gamybai.

Tik pas mus pačiūžos su geležtėm. Bet jei nėra sniego - tiks ir ratukinės.

Ratukų irgi visokių turim. Metalinių-sidabrinių, bet raudonų, nes Kalėdos.

Kai kurios, ratukinės patiunintos. Svarbiausia, kad raišteliai būtų priderinti.

Ir dar būtų gerai, kad dviejų vienodų nebūtų, prašom. Ei, ten viena kalėdinė kojinė apsimeta pačiūža?!

O gal... užskaitom?


Paveikslas viršuje: Hendrick Avercamp (1585-1634)
Nuotrauka po juo iš: http://www.illinoistocht.com

Nyderlandų Karalystę prisimenant

Neseniai varčiau nuotraukas iš atostogų Nyderlanduose. Po kelerių metų labai smagu atrasti nuotraukose tai, ką jau buvau pamiršusi, ir taip nupūsti dulkes nuo apdulkėjusių įspūdžių. Prisiminiau Heineken muziejų, Van Gogho drobes, moliuskų salotas ir tą keistą svilėsių (?) kvapą, sklindantį nuo gatvės kavinių staliukų...
Olandai - nepaprastai darbšti ir drąsi tauta, iš gamtos atkovojusi dalį žemės - net 40 proc. šalies teritorijos sudaro nusausintos jūros, ežerų ir pelkių žemės. „Dievas sukūrė žemę, o Olandiją - olandai", - sako jie.
Mieli, maži prižiūrėti mediniai namukai, - tipiškas olandų mažo miestelio vaizdas. Kiemeliuose - iš pažiūros netvarkingai sustatyti vazonai, kuriuose tarpsta žiedais apsipylę krūmai ir gėlės. Ant sienos - išpieštų klumpių pora, kurias olandai vadina klumpen. Lemputė slenksčiui apšviesti. Ir karalienės Beatrix verta karališki varteliai! Ne mažiau žavingi ir tokių namelių interjerai:

Olandijos interjerui būdingas baltos ir mėlynos spalvos derinys, dažniausiai aptinkamas keramikoje, kokliuose.

Tie patys balti ir mėlyni kokliai sėkmingai "nusėdo" Portugalijoje - ten juos užvežė ne kas kitas, o olandų jūreiviai: prieš išplaukiant į vandenyną, Portugalijoje jie sustodavo paskutinį kartą papildyti savo triumo atsargų.

Taip bežiūrint nuotraukas užsimaniau... kažko olandiško! Truputį seno, truputį naujo, truputį mėlyno... Kažko tokio paprasto, mielo, jaukaus ir nepretenzingo. Pavarčiau kiosko archyvą ir prisiminiau, kad dar turiu blėkinį padėklaitį iš Rietavo turgaus. Ir tiesą sakant, įtariu, kad jis į Rietavo sendaikčių turgų atkeliavo iš tos pačios Olandijos! (Nuotraukoje - dešinėje viršuje):

Truputį apsitrynęs ir netgi parūdyjęs - greičiausiai ant jo buvo statomas vazonas su žydinčia pelargonija kur nors Hagos priemiestyje. Puiki medžiaga dekupažui Olandijos tema!

Buvo:

Yra:

Kur dėti? Man seniai reikėjo tokio daikto, pasidėti druskinei ir pipirinei, iš kurių byra prieskoniai! Ir šiaip, jei koks žmogus užeitų, ar ką...

Nebuvusiems Olandijoje, bet noritiems pajusti jos skonį, rekomenduoju pasigaminti

OLANDIŠKOS SILKĖS:

-8 vidutinio dydžio silkių,
-citrinos sulčių,
-druskos,
-pipirų,
-riebalų kepimui,
-sviesto,
-krapų,
-petražolių lapelių arba svogūnų laiškų.
Silkės nuvalomos, atsargiai išėmus vidurius, apšlakstomos citrinos sultimis, pasūdomos, apibarstomos pipirais ir iš abiejų pusių apkepinamos. Paskui nugaros keliose vietose įpjaunamos ir prikemšamos šviežių, smulkiai supjaustytų ir su sviestu sumaišytų krapų bei petražolių lapelių. Į stalą silkės patiekiamos tuoj pat su biria ryžių koše.

Recepto ir posakio, kas sukūrė Olandiją, šaltinis: http://www.biblioteka.lt/metai/nyderland1/pradzia.htm

Nuotraukos autorės.

P.S. Taip, mama, žinau, kad jau laikas keisti staltiesę virtuvėj.