2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Atvirukai

Prieš porą metų vienas žurnalas išspausdino mano straipsnį "Tik nesiųsk man atviruko", - po to netgi gavau vienos skaitytojos laišką (laišką voke, rašytą ranka)! Oho, sako man redaktorė, kiti autoriai laiškų nuo savo skaitytojų negauna...

Rašiau apie atvirukus, kuriuos sukuria marketingo skyrius, atspausdina spaustuvė, ir išsiunčia vienos sekretorės - kitoms. Juos skaito tik valytojos, kai koks vienas kitas nukrenta nuo palangės. Tos pašto užtvindymo akcijos gal ir kelia mūsų šalies BVP, bet iš bebrų tikrai atima eilinį medį...

Mūsų rankdarbių klubas, nusprendė šįkart pasigaminti atvirukų, kuriuos nebūtų gėda ne tik išsiųsti, bet ir gauti. Grožis išėjo neišpasakytas.

1. Ši atvirutė keliaus į Airiją. Labai įdomi technika: eglutė pritvirtinta dekoratyvinėmis kniedėmis.

Yra ir zabova: kūčių vakarą iš jos galima traukti šiaudus kaip iš po staltiesės - kas ilgiau gyvens?


2. O čia labai šilta atvirutė: žalias filcas, siuvinėtas raudonais karoliukais, po to priklijuotas ant popieriaus.

3. O čia jau net ne atvirutė, o tikras pop-up'as. Iš reljefinio popieriaus (tapetas?) iškirpome eglutės formos baltą motyvą, po apačia dėjome "pamušalą" - tamsesnės spalvos popierių, kurį iškirpome pagal baltojo motyvo kontūrus.

Perrišome vilnoniu raudonu siūlu, ir visuma sugrojo:

4. Dar vienas pop-up'as bet jau su floating'u. Nuo pirmosios airiškos atvirutės liko štai toks ažūrinis skeletonas. Neišmesti gi juk! Tai aš ją ir pakabinau, taip, ore (dėl to - floatingas:) :

Tiesiog pradūriau skyles šonuose ir pervėriau tą patį vilnonio siūlo likutį:

Neturiu ko slėpti:

Nuotrauka vienas ant keturių:

Iki kito klubo susitikimo sukabinsiu jas virš židinio, kaip Bynas. Ar koks žmogus užeitų, ar kas iš dujų... Skaitiklio tikrinti... Tegu galvoja, kad čia man prisiuntė iš užsienio...

Nežinau, ar imčiausi šios iniciatyvos savarankiškai, jei ne mūsų "būrelio" noras susitikus ką nors gražaus nuveikti. Kažkodėl visada galvojau, kad tai labai nuobodu ir sudėtinga - matuoti popierių, lygiai nupjauti, perlenkti, čia žiūrėk kad klijais neišpeckintum...

Bet buvo daug lengviau ir smagiau, nei įsivaizdavau. Gražu, stilinga, šilta ir jauku - tokią atvirutę tikrai norėčiau gauti. Tokią atvirutę malonu ir dovanoti. Reiktų tik kūrybingai supakuoti, - ir jau turite dovanų Kalėdoms!

Labai originalu, (nebrangu!) ir visai, visai paprasta. Pamėginkite:

15 komentarai (-ų):

Ilona rašė...

Pažiūrėjau klipuką ir prisiminiau, kaip Medula šnypštė prie eglutės skeleto... O Mika padarė nuostabų atviruką iš jo.
Smagu, kad nepasirodė nuobodus popieriaus karpymas ir pjaustymas, o kniedžių kalimas neišgasdino kaimynų sekmadienio popietę...

mika rašė...

Oi kniedes kalti - smaguma - o dar kai jos tokios gražios - vien dėl to kalimo verta atvirutes daryti:)

Vaivaj rašė...

Maloniai prisiminiau tą pasibuvimą ;-)
Superinės atvirutės. Ir toji skeletinė kokia žavi.
Va ką reiškia, kai faini žmonės fainus darbus dirba ;-)

mika rašė...

Gal mums reikėtų masto ekonomijos, ką manot?

Anonimiškas rašė...

Mika... ko tokio reiketu? =] tu cia negasdink neaiskiais terminais, rankos nusvirs..

Mika, issigelbejimas tu kad skeleta isnaudojai, mano fantazija baigesi koj ji ispjoviau =/

Agnė rašė...

Man gražiausi pirmasis ir paskutinis atvirukai... Bet ir kiti labai gražūs... Smagu, kad randat laiko tokiems grožiams. Aš jaučiuosi apsileidusi: nusipirkau Sigutės Ach atvirukų (tiesa, teksto juose bus daug ir mano pačios). Bet gal dar spėčiau ir pati padaryti vieną kitą...

mika rašė...

O, įrašyti tekstą ranka - ir dar ne kokį banalų - čia jau aukštasis pilotažas! Kas dabar tai daro? Tik vienas kitas. Jau pavydžiu adresatams, kurie virš savo židinio pasikabins Tavo siųstą atviruką!
O Sigutės Ach paveikslėliai - nuostabūs!

mika rašė...

To medula:
pas mus gamyba be atliekų - viską sunaudojame. Matei, Tavo atvirutė Agnei kaip patiko? Ir skeletonas, kuris nuo jos atliko!!!

Didemenos nepavešim. Bet dėl mažmenos pagalvočiau :))

Vaivaj rašė...

Medula, tu visiškai teisi. Mane irgi išgąsdino ta masto ekonomija...

Loreta rašė...

Eikit sau, kokie atvirukai!
Aš tai baisiausiai mėgstu gauti, ypač tokius, rankų darbo ar šiaip ypatingus, bet.... siųsti tai nekenčiu:(
Geriausiu atveju, padarau(priklijuoju Elzės nuotraukas), priderinu voką, ilgai ieškau tinkamų pašto ženklų... ir tuo baigiasi - užrašyti sveikinimą man jėgų pritrūksta:)
Kad kas užrašytų už mane...:)))

mika rašė...

O man atvirkščiai: galiu parašyti bet ką, kad tik nereikėtų supirkinėti atvirukų, vokų, ženklų, o paskui gatvėse ieškoti geltonos pašto dėžės :)

medula rašė...

OOO!!! Mika, o galima "issinuomoti" tavo sugebejimus LIUKSISKAI PATAIKANT uzrasyti bet ka? As tau kruva atviruku ir sarasiuka adresatu su komentarais (kto takoj, ciem dyshyt)... iki pasto dezes pati nueisiu =]]]

mika rašė...

Su sąlyga, kad leisi pakabėti joms virš mano židinio kokią savaitę :)))

Lileta rašė...

Gražūs atvirukai ir kaip matau smagiai darbuojates,net baltai uzpavydejau :)Pries porą metų kai nusiunčiau draugėms sveikinimus atvirukais , o ne meilu ,tai jos su didžiausia nuostaba puolė man skambint: "kaip čia taip sumąstei ? ","nesitikėjau " ,o buvo ir "tau ką nėr kas veikt ?".Nežinau ,ar dar reikia komentarų :))
Vien žo-ŠAUNUOLĖS .

mika rašė...

O man taip gėda: ant mano stalo vis dar guli tas skaitytojos laiškas, kurį gavau lygiai prieš dvejus metus. Nutariau: šiemet turiu atviruką, kurį negėda dovanoti ir šiemet tikrai jai išsiųsiu! O kitą nusiųsiu į Vokietiją žmonėms, su kuriais keliavom po Portugaliją - ir ten taip išsidūriau su tuo ananasu :)))

Blog Widget by LinkWithin