Pavasarėja

Nesusilaikiau, ir pavasariui atatinkamai papuošiau vitriną:



Senus puantus nudažiau paprasčiausiu statybiniu pigmentu. Bet kas gi tai žino?

Buvo:

Yra:


O kaipgis, be triušių?

Kaip ir kasmet, triušiai praeidinėjo morką.

Pastebėjau, kad prie šitų baleto suknelių sustoja paprastai tik du pirkėjų tipai:

1. vaikai ir 2. baleto profesionalai.

Ech, kaip sakoma - pas de deux!

Svarbiausia - apiforminimas!

- mėgdavo kartoti mūsų algebros mokytoja, kalbėdama apie abitūros egzaminų lapo išvaizdą, nuo kurio priklausė gal 60 proc. egzamino sėkmės. O kadangi ji sirgo chroniška sloga, tas žodis mums nuolat skambėdavo kaip "A-BI-BUOR-BI-DI-BAS".

Kalbant apiforminimo kategorijomis, šiemet turėjau garbės apiforminti parduotuvės vitriną Kalėdoms!

Kas nežinojot, per Kalėdas snieguolė pliekia kastanjetėmis ir sako olė!

Balerinos - dažniausiai rožinės spalvos, nors būna visokių.



Šitas daiktas vadinasi tutu. Tik tarti reikia ne "tūtū", o taip elegantiškai, prancūziškai: "tiūtiū". Kirčiuojam paskutinį skiemenį.

Flamenco ir per Kalėdas flamenco!

Kaip ir tango!

O prie šito eksponato pirkėjai praleido daugiausiai laiko. Teko du pagaminti on the request.


Projekto sąmata 64 litai: 24 gėlė, visa kita - saldainiai, kurių turėtų užtekti iki Trijų Karalių.

Xo xo xo? Kalėda!