Lysvę - kartotekai!

"Vis viena, taip niekas nedaro!", - pasakė man batų taisykloje vidurvasarį, kai aš atnešiau ten remontuoti savo žieminius batus.

Na, nedaro tai nedaro. Aš taip darysiu.

Nors tiesą sakant, ir mane tokios pačios mintys vakar aplankė, kai sėdau prie projekto, kurį nešiojau galvoje ilgiau nei metus laiko, ir kuris, tiesą sakant, labiau tinka ankstyvam pavasariui negu rugsėjo pirmajai:

Visiškai ekologinis projektas. Iš serijos "gamyba be atliekų". Pagamintas iš namie rastų nereikalingų daiktų, kurie ir buvo perdirbti. Storą kartono lakštą, atsiradusį suskilus rėmo stiklui

supjausčiau lygiom dalim į 9 stačiakampius. Manau, galima naudoti ir storą popierių ar dar geriau - kartono padėkliukus nuo čekiško alaus. Tie būna gražiai nudailintais kampais, visi vienodi, kartais - apvalūs.

Kiniško maisto lazdelių turbūt rastum kiekvienoje virtuvėje - niekas to maisto namie paprastai negamina, užtat tų lazdelių, lazdelių turi apsčiai! Ai.... dėl manęs tai gali jos būti ir naudotos....

Viską dažom baltai.

Netikėtai radau būdą kaip išdžiovinti nudažytas lazdeles, - kad jos neprikibtų, gražiai nudžiūtų ir kad jų nereikėtų antrą kartą dažyti. Būdas - nepatentuotas, naudokitės į sveikatą!

Dekupažinam herbariumo vertais atvaidais.

Karštuoju ginklu prikalam korteles prie kotelių -

Ir turime visą puokštę informacinių lentelių daržo fanatikui.

Kur naudoti: geriausiai, aišku, pavasarį prismaigstyti ten, kur dar nesudygę. Bet galima ir praktiniais sumetimais antroje pusėje priklijavus etiketę su augalų priežiūros informacija ir palikus savo lysvę laistyti kaimynui senberniui, kuris krapo vulgaris neskiria nuo daržinio dašio, išvažiuoti savaitei atostogų.

Taip, taip, žinau, "kad taip niekas nedaro".
Aš darau.

Tik nepamirškite svogūnėlių

Kažkaip... neatsilaikiau šitam motyvui, kuris pakėlė mano motyvaciją užleistam dekupomėgiui:

O gal čia ta saulė kalta už lango, o gal tik - sudygę svogūnai tamsioje spintelėje? Nežinau. Tik galiu pasakyti, kad viskas dygsta ir primena peržiūrėti savo sodininko inventorių.

Aš dar turėjau tų pliauskų, kurios man liko nuo vieno ekologinio projekto:

Šmoruojam ir dekupuojam, kol gaunam pusgaminį:


Viršų dažiau žalia, o apačią - rožine spalva.

Susukus kabliukus, gavosi štai tokia kabyklėlė sodininko džiaugsmui:

Galima susikabinti morkas ar šiaip naudingus rakandus.

Mama, tau reikia tokios į sodininko namelį?

Aš tau - širdį, tu man - buroką?...

Tiesą sakant, čia ne burokas, bet bulvė. Išauginta su meile (kas galėtų paneigti?) vieno Lietuvos ūkininko.

Dar daugiau kiaušinių

Turėjau tokį kiaušinį. Iš medžio:

Bet jis nesėkmingai nusirito ir sudužo:

Tai aš jį gražiai paėmiau ir išsikepiau:

Petražolės, druskos su pipirais - ko daugiau reikia?

Na, gal ir daržovė viena kita nepatrukdytų...


Ei, nežaisk su maistu -valgyk!

Aš tik bandau įsivaizduotų aplinkinių veidus, kai išsitrauksiu šitą veidrodėlį kokioje nors itin padorioje vietoje ir sumanysiu pasižiūrėti į savo makiažą... Jų akys turbūt bus kaip šita glazūnja:

Glazūnja!

Aritmetika pagal zuikį

Arba "iš kur atsirado corazón espinado"?

Snails! Snails! (For Kliukva)

O tuo metu, kitame komposto dėžės gale...

sraigės kėlė diskoteką:



Gal čia prarūgęs arbūzas kaltas, o gal - tik muzikos jėga?



Gražių Jums švenčių!
Rytoj - penktadienis.
O ar žinote, kas yra penktadienis?
Penktadienis yra Mažasis Šeštadienis!
Nevalstybinė nekompensuojama šventė, bet galima ir į diskoteką nueiti!
Ar į milongą.
Ar į arbūzą.
Ar šiaip, į žmones, pasisraigėti.

Ir vis dėlto jie kvadratiniai!

Kai žiemą užsimaniau arbūzų, iš bėdos pasigaminau jų kvadratinę kopiją, kuri man visuomet primins sultingą arbūzų mėsą:

Bet pasirodo, kad čia visai ne futūristinis vaizdelis, o tikra realybė. Kaip rašė Agnė, tokius arbūzus japonai augina, kad šaldytuve vietos mažiau užimtų.

Šito tikrai nežinojau. Bet kai pamačiau, kaip tai atrodo, supratau, kad žemės ūkiui dar daug vietos eksperimentams:

Juos augina tokiose kvadratinėse dėžutėse - inkilėliuose, su skylute uodegytei. Užaugęs arbūzas išimamamas, pajamuojamas ir, pakrautas į KVADRATINES dėžes, vežamas į parduotuvę! Matyt, ir benzino transportavimui mažiau išnaudojama?

Kas toliau? Drugelio formos bazilikai ir širdys-burokai Valentino dienai? Turbūt...

Kiaušinio kilmė

Taip buvo atskleista paslaptingojo faberžė kiaušinio kilmė.
Spėjimų buvo daug, ir jie visi man labai patiko!

O dabar klausimas jums: kas anksčiau - avokada ar kiaušinis?

Tikiuosi, kad manęs kiaušiniais neužmėtysite...

Kieno tas kiaušinis?

Iki šiol nepaaiškėjo paslaptingojo kiaušinio kilmė. Kol kas aišku, kad jis nėra:
- Yuan dinastijos (1279 - 1368) laikotarpio Kiniškosios žąsies;
- anties,
- vištos,
- medinės vištos,
- gaidžio,
- vyriškas,
- stručio,
- kalakuto,
- putpelės,
- tupervarės,
- plastmasės,
- stiklo,
- kartono,
- metalo,
- plastilino,
- žvakigalio...

Dar galite spėti.
Jei nepavyks, rytoj įdėsiu atsakymą.
O dabar einu valgyti kiaušinio.
Kažkur turėjau majonezo.

Faberžė

Iki tikro faberžė jam trūksta auksinių kojelių. Klausimas jums: kokio paukščio kiaušinis buvo dekupažintas?

Mama, nupirk man arbūzą?

Šita frazė varydavo mano motiną iš proto, kai liepos mėnesį prie parduotuvių pasirodydavo pirmieji kaukazietiškos išvaizdos jaunuoliai, kurie tiesiai iš sunkvežimių parduodavo arbūzus už 10 rublių kilogramas. Dar po mėnesio jie jau kainuodavo 3, vėliau - pusantro rublio. Bet kas galėjo sau leisti pirkti už 30 rublių... arbūzinio vandens žaliame tetrapake?

Bet su tais arbūzais man tikrai kažkas buvo užėję. Galėjau valgyti arbūzus, tik arbūzus ir daugiau nieko. Tiesiog organizmas reikalavo. Ir dar visai neseniai, pamenu, galėdavau suvalgyti tokį futbolo kamuolio dydžio - vienu prisėdimu, - ir prieš pietus. Čia gal sakau inkstai?

Bet staiga arbūzomanija baigėsi. Nežinau kodėl ir kaip, bet TAI praėjo. Todėl kai parduotuvėje pamačiau brazilišką besėklį arbūzą - galvojau, tegu padirba man modeliu.
Štai jis, pupulis:

Netiesa, kad jis besėklis. Sėklos jame buvo. Bet tai nesvarbu. Svarbiausia - inspirado!


Šituos pirkau pas dėdę Filipsą savo dekupažo priešaušryje. Išlaukė pusę metų!
O čia mano arbūzas.
Iš priekio:

Ir iš nugaros:

Vaizdas iš viršaus geresnis:

Kažkur nukrito etiketė...

Ananosai ir kakasai

Skiriama visiems, galvojantiems kad ananasai auga ant palmių! O tie, kas galvojate, kad anansas yra žolė, - nenusiminkite, bus šventė ir jūsų gatvėje!

Čia kilogramas, ir čia kilogramas

Tik Portugalijoje suvokiau, kad ananasai auga visai ne ant palmių, o žemėje, kaip kokie krienai!
- O... tu, - klausia manęs pakeleiviai, - niekada nematei augančio ananaso?
- Kur? - sakau jiems.
- Niekada niekada nematei augančio ananso??? - jie negalėjo patikėti, kad taip būna.
- Kur gi???!!!
- A, nu bendrai jo...

Mašinoje stojo tyla.

Kas čia juokingo? Veiksmas vyko praeitame tūkstantmetyje, kai bananai buvo ne vaisiai, o kapitalizmo simbolis, ir juos kaip ledus pardavinėdavo stotelėse, po vieną vienetą! Kažkaip natūraliai norėjosi tikėti, kad ananasai auga ant palmių, taip kaip dauguma mūsų, prisižiūrėję sovietinių multikų, naiviai tiki, kad ežiukai neša namo ant savo spygliuotos nugaros grybus ir obuolius. Juk būtų be galo neestetiška sekti pasakas vaikams, kaip ežiai perkanda gerklę kokiam gluodenui ar pasitraiškydami sutratina vakarienei porą sliekų, varlę...

Savo portugališką vasarą prisiminiau, kai netikėtai gavau laišką iš tų pačių bendrakeleivių, gyvenančių Vokietijoje: pašto dėžutėje aš radau tikrą laišką iš užsienio - įdėtą į voką, su pašto ženklu - visai kaip dvidešimtame amžiuje! Prisiminiau, kaip balandžio mėnesį maudėmės vandenyne, kepėm aštuonkojį aliuminio petelnėj ir, pakeliui į Lisaboną nelegaliai prisiskynėm mandarinų iš vietinio mandarinyno (jeigu ką - senatis!).

Ir tą ananasą prisiminiau... Štai jis, gražuolis:

Čia ne bugas - jis išties meta šešėlį. Kalbant apie žemės ūkį, ar pastebėjote, kiek kainuoja ananasai parduotuvėje? Būna dideli ir maži. Kairėje: mažieji ananasai už 4,99 vienetas. Dešinėje - didieji ananasai, 6,99 Lt/vnt.


Čia turbūt pesticidai. Iš tiesų tai čia kilogramas, ir čia kilogramas:

Vietoj epilogo: Iš tos kelionės parsivežiau keramikos, kuri ir tapo mano inspirado. Portugalijai, kaip ir Olandijai būdingas mėlynos ir baltos spalvos derinys. Nežinau ar tai sutapimas, bet kol dirbau prie savo šešėlinio ananaso, į Lietuvą atvyko viena draugė... iš Portugalijos!!! Aštuonkojo nebuvo, mandarinai nužydėjo, todėl ji atvežė tikro portugališko vyno!


Štai ką gali anansai, kurie neauga ant palmių!

PS Tai dabar jūs man pasakykit: ananasas - daržovė ar vaisius?

Rinkos reguliavimas

Kažkada vaikščiojau po parduotuvę daržovių skyrių ir išgirdau kaip vienas dėdė garsiai nusistebėjo:

- Oho.... bananai pigesni už bulves - kaip čia gali būti ?
O man kaip visuomet ėmė ir visiškai netyčia išsprūdo:
- Nu kaip... yra keli rinkos reguliavimo būdai, kaip tai galėjo atsitikti:

• eksporto subsidijos bananams, - viens,
• importo mokesčiai bulvėms , - du
• tiesioginės išmokos valstiečiams - trys,
• supirkimo kvotos produkcijai - keturi, - ir kitos rinkos reguliavimo priemonės...

Man kažkaip net nejauku pasidarė - ir kam aš čia visa tai?..
Gal jis tiesiog norėjo su manim susipažinti?
Kaip su moterimi, ta prasme.
Greitai greitai greitai įsidėjau ropinių svogūnų į kraitelę ir pasistengiau dingti iš ten...
Tai šįkart sakau, gal jau užtenka apie karaliaus Liudviko 18-ojo rūmų relikvijas.
Grįškim atgal į gamtą ir į kaimą - iš kurio visi esam vienaip ar kitaip kilę.

Turėjau aš tokią pramoninę vazelę - kibirėlį blėkinį.
Kokiais 2003 m. buvo užėjusi tokių mada - a la rustikalinis stilius vadinosi.

Tai aš kartais pasimerkdavau ten kokią tulpę vienkartinę ar šiaip sodo žolių.
Ji atrodė taip:

Paėmiau ir dekupavau ją, rinkos reguliavimo vardan.
Taigi, pristatau jūsų teismui paskutinį savo eksperimentinį darbą, liaudišku pavadinimu:

SMERČIUS PETRUŠKOS

Kadangi fotografuoti apvalų daiktą - dėl suprantamų priežasčių sunkoka, tai stengiuosi iš visų pusių po biškį - nors vis viena, vaizdo ir jausmo fotkės neperduoda.

Bet man visai smagus, jaukus šiltas daiktelis atrodo.




TAI TIEK APIE ŽEMĖS ŪKĮ...

O ką nuveikėte jūs?