"Laba diena,
Ar negaletumet pagelbeti pradedantiems blusinetojams? :) Kur ir kada buna turgeliai... Kurie ju pasizymi "numizmatinemis" kainomis, kurie "iperkami"... Kurie "idomesni"... Trumpiucius guideline'us turint butu lengviau orientuotis :)
Dekui :)"
- parašė man vieną dieną Milda.
Niekada nepagalvojau, kad blusturgių dabar yra tiek, kad jiems reikia vadovo ir kad yra poreikis tokiai informacijai!
Bandau sudaryti sąrašą mano dažniausiai lankomų (t.y. mėgstamų) sendaikčių turgelių ir tų, kuriuose bent kartą kitą buvau. Tikiuosi, kad ši informacija bus naudinga tokiems patiems blusinėtojams kaip aš.
Sendaikčių turgeliai - kaip gyvas organizmas. Dviejų vienodų nebūna, jie atsiranda, keičiasi, išnyksta. Labai tikėtina, kad čia parašyta informacija gali būti pasikeitusi, todėl visi, kas matote čia netikslumų ir neatitikčių, drąsiai rašykite paskutinę/naujausią informaciją. Juk ji čia ir skirta mums - tiems, kas nori praleisti laiką ... blusinėjant.
1. Vilnius, Kalvarijų g. turgus. Veikia ir šiokiadieniais, nors gausiausias būna šeštadieniais. Čia tikri žmonės parduoda tikrus (nebūtinai savo) turėtus daiktus. Kas jaučiate nostalgiją tarybmečio pramonei ir buities stilistikai (anuomet žodžio "dizainas" nebuvo), čia gali rasti įdomių unikalių eksponatų. Moterys dažniausiai parduoda vazeles ir servetėles, vyrai - tarybinės santechnikos detales. Pardavime būna kačiukų.
Išvada: šis turgus - visiškai originalus variantas. Kartais prekeiviai būna įdomesni už jų parduodamą asortimentą. Geriausiai į jį eiti be lūkesčių, tuomet tikėtina įdomi patirtis.
Reportažą apie Kalvarijų turgaus ypatybes galite rasti čia.
2. Vilnius, Tauro kalno antikvariatas. Tikrai, rašau antikvariatas, nes čia prekiaujama antikvariniais baldais ir "daiktais nuo 50 litų". Vyksta šeštadieniais, geriausiai čia ateiti nuo 9.00 val. ir geriausiai su stora pinigine, jeigu planuojate įsigyti Liudviko 17-ojo (ar toks buvo išvis?) servantą ar porceliano servizą savo villai. Prekeiviai yra tikri pardavėjai/kolekcininkai ir, - juos reikia suprasti - siekia geriausios pardavimo kainos rinkos sąlygomis. "Imu tris už dviejų kainą" čia nebūna. Jie suvažiuoja su sunkvežimiais ir priekabomis, ir regis, kad jiems visai nesunku su tuo kroviniu grįžti atgal į savo sendaikčių parduotuvę Vilniaus ar Kauno senamiestyje.
Tokio tipo prekyvietėje jūs būtinai pastebėsite didelį stalą nukrautą (žal)variniais puodais, žvakidėmis, samčiais, virduliais ir keptuvėmis, kurie atrodo kaip iš Rembrandt'o paveikslų. Daiktai išties žavingi, bet pradedančiajam blusinėtojui patariu pasivaikščioti po keletą antikvaro parduotuvių senamiestyje. Beveik kiekvienoje jų išvysite tas pačias "antikvarines" prekes. Įdomiausia, kad net tų daiktų kaina skirtingose parduotuvėse - vienoda! Bet, čia turbūt kokia nors "prekių iš Indonezijos ar Tailando" frančizė.
Profsąjungų rūmų pastate, kuris yra ant Tauro kalno renkasi kolekcininkai. Čia perkami ir parduodami ordinai, monetos ir visokie numizmatiniai raritetai. Vis dėlto verta pasižvalgyti (tiksliau: pasistumdyti) viduje, kad suprastum, kokio tipo prekeiviai čia suvažiuoja. Atatinkamos ir kainos. Kaip viduje - taip ir ant oro. Skardinę dėžutę nuo pastilių jums mielai parduos už 5 litus.
Išvada: komercinis variantas. Turgaus pakraščiuose keletas babyčių parduoda savo bižuteriją. O tai gali būti įdomu.
Reportažą apie Tauro kalno turgaus ypatybes galite rasti čia.
3. Vilnius, Arklių g. skersgatvis. Dirba šeštadieniais ir sekmadieniais, ryte. Savo vertybėm nedaug skiriasi nuo (2) varianto. Kainos numizmatinės. Geriausiai jų išvis neklausti, nes kažkodėl nuotaika pabiura. Ypač kai pats prekybininkas pasako, jog jis perka daiktus sendaikčių turguose ir užsimeta vieną kitą dešimtį ant viršaus. Neskanu.
Nors pradedančiajam blusinėtojui profilaktiškai reikėtų apsilankyti čia apsiuostymui. Paklausti kiek kainuoja vienas kitas daiktas ir palyginti su panašiais daiktais kituose, nekomerciniuose blusturgiuose.
Atvejo analizė čia.
4. Vilnius, Mokytojų namų kiemelis, Vilniaus g. Dirba sekmadienio rytais nuo 12 val. Jis turi savo blogą, į kurį, tiesą sakant, verta užmesti akį, nes kartais tame kiemelyje vyksta renginiai - dainuoja koks nors berniukų choras, ateini apie dvyliktą, o kiemelis dar tuščias...
Bet šitas mano mylimiausias. Jis turi kažkokią aurą ir nuostabią kūrybinę atmosferą! Prekeiviai - žmonės iš pašaukimo ir su pašaukimu, o ne muziejinių reliktų perpardavinėtojai numizmatinėmis kainomis.
Čia gali nusipirkti 1976 m. "Šluotą", organinės chemijos vadovėlį, kelnes galifė, bliūzką dekoltė ir rankų gamybos auskarus. Gali drąsiai eiti su 2 Lt kišenėje. Veikia lauko kavinė, kurioje galima smagiai pasėdėti grojant muzikai (yra DJ) plius dar yra diedukas su armonika prie vartų.
Vienintelis trūkumas - turgelis mažas. (Nors gal jis nebebūtų toks jaukus, jei būtų didesnis?) Pusę jo užima padėvėtų rūbų stilistės-dizainerės ir rankdarbių auksarankės. Toks, sakyčiau, lietuviškas realus etsy variantas.
Išvada: rankdarbiai+vintažas=blusturgis!
5. Kaunas, Aleksotas. Gaila, kad turėjau galimybės jame būti tik vieną kartą. Dirba šeštadieniais nuo nuo ryto. Man patiko, nes kaip ir tikrame sendaikčių turguje prekeiviai - skirtingi, siūlo įvairius senovinius ar šiaip nereikalingus daiktus. Tikras sendaikčių turgus su jam būdingais atributais. Tiesa, sudėtingas reikalas su parkavimu.
Reportažą apie Aleksoto gėrybes parašė Minerva, ir jį galima rasti štai čia.
6. Kaunas, sendaikčių gėrybių mugė. Rudenį Kauno bazės teritorijoje vyksta tokia respublikinio lygmenio sendaikčių mugė, kur suvažiuoja patys įvairiausi prekeiviai (nuo antikvariatų iki paprastų žmonių) ne tik iš Lietuvos. Būna toks kermošius, gyva muzika, bulvės su sosiskom ir troškintais kopūstais iš balagano ir t.t. Visai linksma ir smagu, tik saugokitės tų "a la senovinių- tipo antikvarinių" prekių, kurios aprašytos 2. punkte. Jų čia siūlys tikrai ne vienas.
Išvada: jei nieko nerasite šiame kermošiuje, tai bent apsipirksite Kauno bazėje!
Renginys respublikinis, todėl sekite informaciją - paprastai būna anonsas spaudoje.
Reportažo neturiu.
7. Rietavas, Rietavas! Turbūt vienintelis šio turgaus trūkumas - kad jis taip toli nuo Vilniaus ir kitų didmiesčių... Tai turbūt pats didžiausias blusturgis, kuris tik gali būti Lietuvoje! Skirtingai nuo kitų prekybinių vienetų, Rietavo turgus turi savo wėwėwė. Į jį nukreips ir nuorodos nuo greitkelio, čia nėra problemų su parkavimu, nors jeigu turgus gausus, o jūs skubate, siūlau parkuotis mokamoje (5Lt) aikštelėje - iš jos mašinos išvažiuoja greičiau, nei tos, kurios stovi nemokamoje. Kaip ir bet kuris kitas normalus turgus, kuriame parduodama nuo viščiukų iki svetainės "Uošvė-3"komplektų, jis prasideda anksti ryte, ir apie 12 jau pradeda tuštėti. Taigi, atvykti geriausiai apie 9-10 val.
Čia yra visko labai daug. Dauguma čia apsilankiusių patvirtino ir mano patirtį: kartais turgus būna labai geras, o kartais jame "nieko nėra". Kadangi paskutinius 3 kartus iš paties didžiausio sendaiktyno grįžau tuščiomis, patariu į Rietavą užsukti tik jeigu jis pakeliui - kitaip gali apimti nusivylimas.
Foto: Romas Juška
Dauguma prekiautojų - lietuviai, nors kartais čia atvažiuoja ir latviai. Parduodami realūs sendaikčiai - iš Belgijos, Olandijos, Vokietijos (kitaip sakant daiktai, kurių nebereikės senelių namuose). Ir jeigu Kalvarijų turguje galima pamatyti sovietmečio palikimą, čia jūs susipažinsite su lengvąja Vakarų Europos pramone 1970-1999 m.
Kainos įvairios, ir tai yra labai gerai. Gali ir už 2 lt nusipirkti daiktą, kuris tau bus vertybė. Į Rietavą gali drąsiai eiti ir su 5 litais ir su 50 litų kišenėje. Žmonės čia perka buities rakandus ir išties nemažai sutaupo tokiems namų apyvokos daiktams kaip lėkštės, puodai, fenai, keptuvės, džiovyklės, stalo įrankiai ir t.t., nekalbant apie "Nintendo" ar vaikiškus žaislus.
Numizmatinių antikvarinių pardavėjų čia bus tik keletas. Jei iki šio laiko būsite apsilankę (2) ir (3) turguje, tipažą atpažinsite iš tolo.
Apie Rietavą skaitom čia
8. Dituva, Klaipėdos r. Vyksta trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį 9.00-15.00 val. Patariu važiuoti šeštadienį, nes trečiadienį turgus labai mažas, o sekmadienį dauguma tų pačių prekiautojų suvažiuoja į Rietavą, kur tos pačios prekės 2 lt dar ir pabrangsta.
Kaip rasti: iš Klaipėdos važiuojam Šilutės pl. link ... Šilutės (141 kelias). Privažiuojam Dituvos gyvenvietę, pravažiuojam ją ir už 0,5 km pamatę degalinę pasukam į dešinę. Čia yra nuoroda "Dituvos sodai", o jų mums ir reikia. Pervažiavus geležinkelį prieš mus atsiveria prekybiniai plotai.
Mėgstu šią vietą, nes čia tvyro tokia pati demokratija kaip ir Mokytojų namų kiemelyje. 2/3 ploto užima lupatynas, kurį čia suveža humanos iš Klaipėdos, 1/3 - sendaiktynas, o pakraščiuose galima rasti surudijusių poveržlių, kilmingų šuniukų ir alyvinių obuolių.
Pirmąkart apsilankius patarčiau: visų pirma apeikite visą teritoriją, įvertindami kiek ir ko yra, kad žinotumėte, kokiu greičiu (Lt/val.) judėti. Pirmuosius kartus pernelyg daug laiko praleidau prie pirmųjų pakabų, todėl pabaigoje nebeturėjau nei laiko, nei jėgų.
Jeigu kartu vežatės vyrą, patartina turėti su savimi termosą, sumuštinių ir kompiuterį ar kitos zabovos pasirinktinai, kad jį būtų galima valandai-dviem palikti mašinoje ir įkalbėti čia atvažiuoti dar kartą.
Ką aš galiu pasakyti: mėgstu šią vietą, nes ji man geriausia. Tiesą sakant, geriausi mano pirkiniai buvo iš Dituvos. Kainos įvairios, dažniausiai - realios, prekių - kokių tik nori. Gal tik sendaikčių norėtųsi daugiau?
Ko reikės blusturgių šukuotojui: kuprinės (tuomet galima abiem rankom dirbti renkantis daiktus/drabužius) ir būti apsirengus taip, kad tai nesudarytų nepatogumų matuotis patikusius rūbus, nes matavimosi kabinų kaip ir... nėra. Ir greitai nusiaunamos/apsiaunamos avalynės. Batų yra tiek daug ir įvairių, kad vien mintis apie kas kartą varstomus sportbačius sukelia atmetimo reakciją. Visuomet galvojau, kad dėvėta avalynė - kažkaip nepatrauklu, nehigieniška ir išvis ne man. Bet nuo to karto, kai Dituvoje radau visiškai naujus "Next" batelius už 15 LT, vasarą rankinėje visuomet turiu su savimi ir kojinaitę, kurią naudoju matuojantis batus!
Vienas iš daugelio reportažų apie Dituvą
9. Sužydėjus Dituvai, atsikvošėjo ir Klaipėda. Šią vasarą Klaipėdos senamiestyje pradėjo vykti blusturgelis, kuris turi visas galimybes ir didžiulį potencialą įkvėpti gyvasties apmirusiam Klaipėdos senamiesčiui.
Veikia sekmadienį rytais. Pasiūla: labai įvairi: yra ir antikvariatų, ir rankdarbių, ir gėrybių iš močiučių skrynių. Padėvėtais rūbais neprekiaujama, nes tam reikėtų daugiau vietos. Savo atmosfera kol kas labai primena Mokytojų namų blusturgį, ir tikiuosi, kad jis toks ir liks - mažas, mielas ir labai gyvas.
Kainos - demokratinės, kaip ir visa turgelio atmosfera. Trumpai apie jį rašiau čia, ir netrukus žadu įmesti dar vieną reportažą. Žodžiu, turgelis pamaži gali pasidaryti įdomus ir sendaikčių prekeiviams iš Dituvos. Pamatysim!
Išvada: jeigu čia nieko nerasite, tai bent nusipirksite krapų ir bulvių šalimais esančiame senajame turguje!
Štai tokia mano apyžvalga.
Dar keletas universalių patarimų žaliems blusturgių šukuotojams:
1. Ankstyva varna dantis rakinėja. Atvykę anksčiau, turėsite didesnį pasirinkimą.
2. Turėkite grynųjų. Geriausiai - smulkiomis kupiūromis. ("Nu duokit, kokius 15... Tai kad turiu tik 10!" ir t.t.)
3. Turėkite pirkinių maišelį (kai kurie sendaikčiai būna purvini ir dulkėti). Jei planuojate pirkti stalą, vežkitės virvių, kartono ar kitokių pakavimo medžiagų ir įrankių.
4. Man praverčia rakto pakabutis - metras, su juo galiu visuomet pamatuoti ar šitas staliukas tiks patefonui.
5. Apsirenkite patogiai. Kuprinė atlaisvins rankas. Patogi, nevarstoma, lengvai apsiaunama - nusiaunama avalynė matavimosi procesą daro lengvą ir neskausmingą.
6. Derėkitės, bet proto ribose ir... turėkit sąžinės. Jeigu žmogus nori 26 Lt, drąsiai prašykite nuleisti iki 25 Lt, bet nesakykit: paimsiu abu, su pristatymu. Šie žmonės dirba nelengvomis sąlygomis - ne tik vasarą, kai šilta, bet ir kai šalta, lyja... Jums tai - savaitgalio iškyla, o jiems - pragyvenimo šaltinis.
7. Prieš važiuodami, pastudijuokite, kur parkuoti mašiną, kiek tai kainuoja ir t.t.
8. Mašinoje verta turėti higieninių servetėlių - grįžus po turgaus rankos būna ... juodos! O taip kavos norisi.... o sumuštiniai taip skaniai kvepia, o pilvas taip garsiai gurgia...
9. "Kai aš vaikštau blusturgyje, visuomet užsidedu juodus akinius. Ne dėl saulės. Tiesiog, nenoriu, kad prekeivis mano akyse pastebėtų beribį susidomėjimą man patikusiu daiktu ir pakeltų kainą. Visuomet paklausiu kainos šalia esančių daiktų, tada, abejingai - to DAIKTO kainos." - pasakojo viena garsi prancūzų aktorė specialiai sendaikčiams skirtoje laidoje "Tous a la brocante", kurią prieš porą metų transliavo TV5 Monde.
10. Sendaikčių kultūra labai gaji užsienyje. Šiai temai skirta daug tinklapių ir blogų. Vartykite juos, švieskitės, domėkitės daiktais ir jų realiomis (arba ne) kainomis.
11. Skaitykite "Mikos kioską". Ne tik įrašus, bet ir komentarus. Skaitytojai palieka labai vertingų ir praktinių patarimų. Apie Dituvą sužinojau iš vieno skaitytojo komentaro!!!
Šis apsilaupęs laivo korpusas man pasirodė labai gražus. Natūralus sendinimas įkvepia dekupažo paieškoms.
"Šakiai" tokiu rakursu man pasirodė tokie, progesyviniai.
Į marias, į marias!
Kas nors paėmė jūrlapius? O kompasą? Taip, šitas tiks!
Kai kas bilietą buvo įsigijęs iš anksto, todėl keliavo be rūpesčių.
Bet buvo ir zuikių!!!
Taip, taip, jūs, keleivi, nesusimokėjote, o keliaujate.
Gamta gyvena savo ritmu. Vidury marių - apžvalgos punktas žuvėdrai.
Dėl šios gervės vokiečių turistai eina iš proto, beveik kaip dėl briedžio Neringos miškuose.
Gaigalas ir gulbinas tikrino farvaterį ir uosto teritoriją:
Ten dabar toks trafikas!
O šiaip viskas po senovei - tylu, ramu, gražu...
Jei tik ne tas alinantis karštis....
Ir štilis. Mariose - nė bangelės.
Čia kaip kontoroje - kadangi nebuvo kas veikti, mes gėrėme kavą...
... kuri buvo verta paties Gustavo Pauligo!
Vakaras artėjo, bet vėsu netapo...
Šešėliai vis ilgyn...
Baltos, geltonos prisiglaudę prie nendrių ir ajerų.
Joms ten gera ir vėsu.
Beje vanduo Kuršių mariose stebėtinai švarus!
Tai - ne abordažas. Traukite kopėčias, mes norim maudytis! 
Po vandens procedūrų visuomet užsimanai kebabo.
Kiaulienos sprandinė. Ant viršutinio griliaus - mini šalotai.
Viskam savas laikas. Atėjo ir kompaso eilė.
Temo. 
Pavargusi saulė nutarė trumpam nusnūsti ir nėrė tarp nendrių. Ten mes ją ir suradome kitą dieną.
Bet dabar gesinam šviesą.
Labanakt. 
Čia sendaikčiai parduodami numizmatinėmis kainomis. Ir išvis, prieš perkant ką nors čia, būtinas bent minimalus vaikščiojimo po blusturgius stažas ir išprusimas, kitaip gali permokėti ne vieną šimtą litų.
Pranešimai
