Prisiminti vasarą

Turbūt pirmą kartą gyvenime taip laukiau, kol pasibaigs TA vasara. Aišku, dabar, atvėsus ir atšalus visai smagu ją prisiminti, o vartant pusmečio senumo nuotraukas - gal kiek ir padūsauti.

Mėlyna, balta, raudona - tobulos marinistinės spalvos.

Šis apsilaupęs laivo korpusas man pasirodė labai gražus. Natūralus sendinimas įkvepia dekupažo paieškoms.

"Šakiai" tokiu rakursu man pasirodė tokie, progesyviniai.

Į marias, į marias!

Kas nors paėmė jūrlapius? O kompasą? Taip, šitas tiks!

Kai kas bilietą buvo įsigijęs iš anksto, todėl keliavo be rūpesčių.

Bet buvo ir zuikių!!!

Taip, taip, jūs, keleivi, nesusimokėjote, o keliaujate.
Bilietas?
Jūsų bilietas!?
Ir nėra čia ko slėptis po permatomais savo sparnais!

Gamta gyvena savo ritmu. Vidury marių - apžvalgos punktas žuvėdrai.
Įtariu, kad čia jos daug kas privengia.

Dėl šios gervės vokiečių turistai eina iš proto, beveik kaip dėl briedžio Neringos miškuose.

Gaigalas ir gulbinas tikrino farvaterį ir uosto teritoriją:

Ten dabar toks trafikas!

O šiaip viskas po senovei - tylu, ramu, gražu...

Jei tik ne tas alinantis karštis....

Ir štilis. Mariose - nė bangelės.

Čia kaip kontoroje - kadangi nebuvo kas veikti, mes gėrėme kavą...
(Ei, pamojuokite komandai ant virdulio šono, jai bus malonu)

... kuri buvo verta paties Gustavo Pauligo!

Vakaras artėjo, bet vėsu netapo...


Šešėliai vis ilgyn...


O lelijoms karštis nė motais.

Baltos, geltonos prisiglaudę prie nendrių ir ajerų.

Joms ten gera ir vėsu.


Beje vanduo Kuršių mariose stebėtinai švarus!

Tai - ne abordažas. Traukite kopėčias, mes norim maudytis!

Po vandens procedūrų visuomet užsimanai kebabo.

Kiaulienos sprandinė. Ant viršutinio griliaus - mini šalotai.

Viskam savas laikas. Atėjo ir kompaso eilė.

Temo.

Pavargusi saulė nutarė trumpam nusnūsti ir nėrė tarp nendrių. Ten mes ją ir suradome kitą dieną.
Bet dabar gesinam šviesą.

Labanakt.