Šita frazė varydavo mano motiną iš proto, kai liepos mėnesį prie parduotuvių pasirodydavo pirmieji kaukazietiškos išvaizdos jaunuoliai, kurie tiesiai iš sunkvežimių parduodavo arbūzus už 10 rublių kilogramas. Dar po mėnesio jie jau kainuodavo 3, vėliau - pusantro rublio. Bet kas galėjo sau leisti pirkti už 30 rublių... arbūzinio vandens žaliame tetrapake?
Bet su tais arbūzais man tikrai kažkas buvo užėję. Galėjau valgyti arbūzus, tik arbūzus ir daugiau nieko. Tiesiog organizmas reikalavo. Ir dar visai neseniai, pamenu, galėdavau suvalgyti tokį futbolo kamuolio dydžio - vienu prisėdimu, - ir prieš pietus. Čia gal sakau inkstai?
Bet staiga arbūzomanija baigėsi. Nežinau kodėl ir kaip, bet TAI praėjo. Todėl kai parduotuvėje pamačiau brazilišką besėklį arbūzą - galvojau, tegu padirba man modeliu.
Štai jis, pupulis:
Netiesa, kad jis besėklis. Sėklos jame buvo. Bet tai nesvarbu. Svarbiausia - inspirado!
Šituos pirkau pas dėdę Filipsą savo dekupažo priešaušryje. Išlaukė pusę metų!
O čia mano arbūzas.
Iš priekio:
Ir iš nugaros:
Vaizdas iš viršaus geresnis:
Kažkur nukrito etiketė...
Pranešimai
18 komentarai (-ų):
Wau... cia jau nebe dekupazas, o tapyba... nieko sau. Labai gaivu.
Genialu. Tikrai gali sumaišyti, ką valgyti, o ką palikti :D
Orginalu ;) taip galima ir supainioti su tikru arbūzu :))))
gera ideja :)
Oho! Taip ir atsikąsti galima netyčia, o paskui kiek nauji dantys kainuos!.. :)
LAI LAI LAI ;)
ačiū;)
Gražu, bet... aš užsinorėjau arbūzo ;-( Nu negi esiti reiks į pardę ;-(
Pamačiau Mikos šedevrus ir prisiminiau prieš kelis metus kilusį ažiotažą, kad kažkur Kirgizijos gilumoje (ar panašioje vietovėje) išaugino kubo formos arbūzus, pardavinėjo juos po 20$ berods...tokie baugiai kitokie iš nuotraukos..
tie padėkliukai - perpjauti ekskliuzyviniai Kirgizijos arbūzai =]
Mika, su tavo sugebėjimais vertėtų pavaryti visą vaisių-daržocių liniją. Pvz.: kočėlas - agurkas, arbatinukas arbatai plikyti - pomidoras, kopūstėkas, stalo peilis - poras.. tau taip tikroviškai gaunasi!
:))))Ir aš vaikystėje labai mėgau arbūzus :)Ir tėtis buvo primokęs juos valgyti - na dabar juoksitės - su batonu :)Vienu prisėdimu galėdavau suvalgyti visą arbuzą ir gerą pusę batono :)
O dabar man tie arbūzai visai vienodai ...
Mika , super original darbelis !
Ech, o mes su broliu arbūzą imdavom per pusę ir kabliuodavom šaukštais...
To medula: eik sau, negali būti, kad kirgizai išaugino arbūzus tetrapakuose :))) Ot, pasirodo, man nepasirodė?
To Lileta: jo jo, visas arbūzas ir dar priešpiet - žinau tą jausmą. Bet su batonu - to dar negirdėjau:)) O sviesto tepdavai?
To mama: man šaukštais būdavo per lėtai :))
o aš o aš pamenu, kai jau buvau priaugusi iki labai savarankiško vaiko amžiaus ir į parduotuves parnešti maisto, eidavau pati sau viena, tai vienos tokios kelionės metu irgi aptikau kieme šalia parduotuvės tetą pardavėją su tokiu grotuotu konteineriu pilnu arbūzų. Kažkaip tuo metu pamaniau, kad esu labai stiprus vaikas ir ten parnešti kažkokį niekingą arbūzą iki namų bus vienas juokas. Nešti aišku nutariau taip paprastai- rankoje. Vienoje. Nes kitoje tempiau tokią tašelę (mes jas vadindavom 'sietkomis')su pieno, limonado buteliais, grietinės stiklainėliu, dar gal koks batonas ten buvo... nepamenu jau tiksliai.
Tai va varau sau namo, mintyse didžiuojuos, kad taip gerai sugalvojau papirkt tą arbūzą...
Vienu žodžiu istorijos esmė tame, kad džiugesys truko labai neilgai, nes kažkaip labai greitai pajutau, koks tas arbūzas išties yra nelengvas ir svarbiausia baisingai nepatogios formos- nei jį pasikiši kur, nei prilaikysi... Pamenu finišo tiesiąją, kai jau skaičiavau kiek liko namų praeiti iki savųjų... ir visaip kaip save ten drąsinau ir palaikiau... drąsiau drambly drąsiau drambly... dievedieve... o dar kai pamenu, kaip nesuvokiamai sudėtinga buvo atsidaryti duris su tomis, rodos iki pat žemės nutysusiomis, rankomis...
Taigi tada sužinojau, kad arbūzai yra baisiai nepatogūs ir turi sąvybę sunkėti pakely, ypač jei keliauji pėsčias....
Įsivaizduojat, kiek vienas darbas pažadino vaikystės sentimentų???? Mika pataikė tiesiai į 10- uką. Toliau turėtų būti mandarinai. Įtariu, jie keltų ne mažiau emocijų :)
Kristina, tai tu danešei tą arbūzą iki namų, ar ne??? Tiksliai, anksčiau arbūzus iš tokių kvadratinių konteinerių dar pardavinėjo...
O mandarinai - jėga! Daugiau pasiūlymų?
danešiau, mika, danešiau tą genialųjį savarankiškai 'suplanuotą' pirkinį :)))
Dabar aš rami... tik... KAIP UŽSIMANIAU ARBŪŪŪŪŪZOOOO!!! Štai ką reiškia reklama!
Einu užkąsiu pastarnokų.
Na, tuos kvadratinius arbūzus tai japonai augino. Gi jie šaldytuve vietą taip taupo :D
Čia geras - pasirodo tai visiškai realu!
Rašyti komentarą