Vieną rugsėjo savaitgalį

Kadaise rašiau apie tai, ką veikti vasaros sekmadienį Vilniuje. Šiandien pasakoju apie vieną rugsėjo šeštadienį Mažojoje Lietuvoje, kuris buvo... tobulas!

Visų pirma greitai aplankome Dituvos sendaikčių turgų. Vis viena pakeliui.

Apie ten rastas gėrybes - kitąkart. Šiandien - apie tobulo šeštadienio paieškas toli nuo Vilniaus. Dreverna - tik keliolika kilomentrų nuo Dituvos, kadaise buvo mažas žvejų uostelis.

Dabar čia - pats tikriausias lietuviškas Saint-Tropez'as! Trūksta tik princo Albert'o su savo jachta ir Louis de Funes'o su jo žandarais. Čia galima degintis ant gultų! Nemokamai!!!

Ten, už meldų - mirusios kopos, kurias galima pamatyti užsilipus ant suolo...

Tai mes nusprendėm niekur nelaipioti, o tiesiog imti ir... nuplaukti link jų!

Čia atsiveria marios, ir vėjas, įsisukęs į bures, neša burlaivį į kitą krantą!

Kopų skardis status. Paprastai čia niekas neatvyksta, nėra priėjimo. Nedaug kas yra matęs kopas iš šios pusės.

Po valandos jau metam inkarą, traukiam švertą

ir atiduodam švartovus. Smagu išlipti į krantą sausomis kojomis! Saulė sušvito - vasara?

Ropščiamės į kalną su dviem mintim: jau turėtų būt grybų, jau turėtų būt grybų...

Nuo kopos atsiveria puiki panorama, apima alpinistinis jausmas.

Vienoje pusėje - Kuršių marios, kitoje - mėlynuoja Baltijos jūra. Tarp jų - du pasiklydę vokiečių turistai, neskaitantys kelio ženklų.

Augmenija skurdi, primena "Anykščių šilelį".

Viksvos, kerpės ir samanos - visai kaip tundroje.

O ten, kur auga pušelės, galima rasti rudenio gėrybių: kas užsiima - uogų džino gamybai ir vegetariškų grybų.

Prieš vėją nepapūsi, bet saulei nusileidus, vėjas paprastai išvis dingsta.

Kol taip neatsitiko, skubėjome grįžti į žemyną;



Mus pasitiko ramus užutėkis

ir ančių šeimynos tarp nendrių. Ankstyvos sutemos ir iškritusi rasa priminė apie kalendorinę vasarą ir karštą arbatą.

Piknikas jachtoje - viena pagrindinių iškylos dalių. Ant žarijų keptos dešrelės ir grybai, kurių nevalgė net šernai, yra, galima sakyti, visos kelionės apoteozė!

Aš jums sakau, šitas šeštadienis buvo tobulas!

Stiklinis manekeno čerepokas

Paprastai skelbdama naują paraišką konkursui, pavadinime užrašau ir autoriaus vardą. Bet šįkart sutrikau: juk nerašysi "stiklinė - autoriaus vardas kilmininko linksnyje,- galva"?

Diana atsiuntė labai simpatišką rašinį apie stiklinę galvą, - vietomis netgi apimdavo keistas jausmas, kad skaitau ne reportažą apie sendaikčių lobį, o ištraukas iš Sopranų kronikos.

Diana: "Norėčiau ir aš sudalyvauti tokiame linksmame konkursėlyje:)

Šią galvą pirkau Klaipėdos raj. Dituvos turgelyje. Manau, kas gyvena Klaipėdoje ar aplink ją , tikrai žino, kur yra Dituvos sodai. Turgelis dirba trečiadienį, šeštadienį ir gal, (tiksliai nežinau) sekmadienį.

Pardavėja , kuri pardavė manekeno galvą - paprasta moteriškė, prekiaujanti senais baldais ir visokiais niekučiais. Suderėjome 10 litų kainą ir ji tikrai buvo patenkinta, kad atsikratė tos galvos :)

Įsigijau šią galvą todėl, kad labai mėgstu įvairias kepures , o joms, kaip gerai žinoma, reikia tam tikros pakabos, kad forma išlaikytų. Tai va, dabar viena laiminga kepurė tupi ant stiklinės galvos.


Dar nebuvo laiko, bet norėčiau vidinę manekeno galvos pusę išklijuoti auksine folija ir užlakuoti. Kai kurie siūle pripilti visokiu gėlių ir kruopų, bet kažkaip nesinori ten berti kruopas. Visgi greičiausiai bus auksinė folija..."

Tobulo savaitgalio beieškant

Šį vakarą tik palinkėsiu Jums geros ateinančios savaitės! Apie praėjusio savaitgalio malonumus

papasakosiu kitą kartą! Labanakt...

P.S. Sendaiktynų deivėms primenu, kad paraiškas siųsti galima iki rugsėjo pabaigos. O dabar jau tikrai labanakt.

Kaip tapti įžymiu blogeriu

Cartoon by Dave Walker. Find more cartoons you can freely re-use on your blog at We Blog Cartoons.

Taip pat skaitykite: kaip susilaukti sėkmės

Siaurukas

Paskutinį vasaros savaitgalį išlydėjome geležinkelio stotyje, kartu su siauruku.

Iš paskutiniojo-antrojo vagono atsivėrė ne tik langas, bet ir durys į gamtą:

Rūko dūmai, o mašinistas spaudė gazą!

Dunksėjo ratai siaurais bėgiais.

Istorinė Surdegio geležinkelio stotis. Nemaniau, kad Lietuvoje yra tokių romantiškų vietų.

Viskas tikra, autentiška.

Jokio laminato.

Jokių plastikinių langų.

Tik kuklus interjeras ir tikroviškos detalės.

Kasa. Pro šį langelį buvo parduodami bilietai.

Pajutau pagarbą žmonėms, kurie nepuolė šveisti, grandyti ir perdažinėti senų sijų, staktų, durų ar keisti jų naujomis.

Viskas taip, kaip buvę.

Tokiose vietose prislieti prie istorijos.

Ir prie vaišių :)

Kampe atremta šluota. Turbūt ji taip buvo laikoma ir prieš šimtą metų?

Apsilaupiusi, nenusakomos spalvos krosnis sušildė ne vieną pakeleivį.

Joks dizaineris nesukurtų tokio dekoro, kurį sukūrė laikas.

Norintys pakeliauti siauruku informaciją ras čia.

Dituvos sendaikčių turgus: 2 dublis

Taip, buvau Dituvoje dar kartą. Mažiau pirkau, daugiau mačiau. Sutikau naujų pardavėjų, o ir matytieji buvo pasipildę sandėlius. Kaip visada sendaikčių turguje gali vaikštinėti valandų valandas ir netikėtai pamatyti tai, ko nepastebėdavai anksčiau.

Vežimėlis gėlėms vis dar laukė naujo šeiminko su nuosavu namu ir patio:

Tarp vinių, servyzų ir akumuliatorių paslikas gulėjo lapės kailis.

Priėjusios dvi moteriškės glostė jį, vartė, stebėjosi, kad gerai išsilaikęs ir apgailestavo: gaila, kad lapės dabar nebemadingos. Ar tikrai lapės dabar nemadingos?

Aišku, jeigu yra lapė, turi būti ir triušis:


O dabar pirkiniai: vazonas akmens masės rozmarinui auginti (be dekoracijos) 1 vnt. - 7 Lt .

Lupatyno gėrybės: "Next" laiveliai - visiškai nauji, 15 Lt už abu.

Čia matyt mane ta lapė įkvėpė. O gal auksinis rudenėlis. O gal Surikovo "Bojarynia Morozova"?

Šapka - 10 litų. Puikiausios kokybės. Įtariu, kad siūta pagal užsakymą, nes jokios etiketės nėra, kad pagaminta Kinijoje. Šilta velnioniškai, su užlaidomis ant ausų. Kailis? Čia gal kotikas? Ondatra? Fredkos? Siūlyti variantus. Nors koks skirtumas. Naturprodukt!

Naudinga informacija norintiems vykti į Dituvos turgų: nuo "Eglės" parduotuvės į Dituvos sodus važiuoja 35 maršrutinis autobusas! O prekeiviai tarpusavyje šnabždėjosi, kad tai buvęs paskutinis "riebus" šeštadienis, po rugsėjo 1-osios mažės pirkėjų, greičiausiai kris ir kainos...

Jei jūs sendaikčių turguose randate įdomių unikatų, kviečiu dalyvauti konkurse -