Prieskoniai

Ar pastebėjote, kad parduotuvėje visuomet yra pirkti 6 ar 8 prieskonių prabangūs rinkiniai firminėse lentynėlėse, bet beveik neįmanoma nusipirkti tik pačių indelių, be lentynėlės už 120 litų, kurios man visai nereikia, nes atsižvelgiant į mano turimų prieskonių skaičių, man reikėtų galbūt mažiausiai 7 tokių lentynėlių?

Nusipirkčiau ir tuščių, bet standartinių indelių, kad tik visas tas reikalas atrodytų tvarkingai. Bet tuščių indelių niekas nepardavinėja! Tik pilnus! O man tikrai nereikia dar vieno "kiniškų prieskonių mišinio su natrio gliutamatu ir aktyviuoju plutoniu".

Namuose radau tokių dėžučių nuo kiniškos arbatos:

O mano inspirado ir vėl tapo Olandija:

Rezultatas: keletas mėlynai-baltų prieskonių dėžučių (visos skirtingos), pora naujų žvakidžių (tam kartui) ir jūsų jau matytas faberžė for esthetics:

Iš arčiau:

Kaip simboliška, pagalvojau. Baltai-mėlynas porcelianas atkeliavo iš Kinijos, vėliau taip dekoruotą keraminą uoliai pradėjo gaminti olandai, kuri netrukus išpopuliarėjo Portugalijoje.

O mano dėželės beveik nesiskiria nuo olandiško originalo (dabar gailiuosi, kad iš arti nufotografavau tik vieną plytelę):

Klausimas jums: Kiek prieskonių vidutiniškai naudojate? Kur ir kaip laikote prieskonius? Perkate tuos rinkinius su lentynėle ar laikote prieskonius praplėštuose popieriniuose maišeliuose virtuvės stalčiuose? Kaip sprendžiate "dėžutės dilemą"?

Norinčiam atiduodu

10 žurnalų "Deko." komplektą, kuris susikaupė bandomosios prenumeratos dėka. Puikus, mielas architektūros, interjero ir dekoravimo leidinys. O labiausiai jis man patinka už propaguojamą skandinavišką gyvenimo kultūrą ir... švietimą. Iki jo žinojau tik Alvarą Aalto, dabar - žinau ir Vernerį Pantoną, ir Arne Jacobseną. Iš čia pirmą kartą sužinojau ir apie dekupažą! Be to, kiekviename numeryje yra šauni rubrika "pasidaryk pats" ir netgi skandinaviškai provansiškų sveikų receptų, be spirgų, su grąžgarstėm!

Kadangi visus numerius moku mintinai, mielai perleisiu juos tam, kas jų trokšta, - nes nėra nieko smagesnio, kaip pavartyti jį lovoje, prieš miegą! Sakot išmesti šitą gėrį? NĖ UŽ KĄ!!!

Kaip gauti? Palikite savo komentarą po šiuo pranešimu iki šios savaitės pabaigos. Jei susidarys keletas norinčių, trauksim burtus - interesantai iš kitų miestų šį gėrį turėtų pasiimti patys, nes dėl svorio siuntimas, matyt, kainuotų daugiau nei prenumerata...

Termosas mane įkvėpė

Tie, kas gyveno praeito šimtmečio 80-aisiais metais, turbūt prisimena, kad anuomet kiekvienuose namuose būdavo:

• virtuvės komplektas "Uošvė III" (įdomu, kur dar dvi uošvės iš ankstesnių santuokų? Ir iš viso, turėtų būti net ne "uošvės", o "anytos" gal?),
• "Ereliukas" balkone ir netgi
• "Šilelis" ant sekcijos. Tai čia brandai.

O jeigu kalbėsime apie rankų darbo dalykus, tai beveik kiekvienuose namuose būdavo toks stalelis telefonui, su megzta servetėle ant jo. Ant to stalelio daugiau nieko ir nebūdavo - tik telefonas su telefonų knyga, na dar šukos tilpdavo. Bet svarbiausias kiekvienų namų iš 8-ojo dešimtmečio atributas kabodavo virš to stalelio. Galimi du variantai: kartūninis kalendorius su užrašu "Ryga 1979", visas nukabinėtas žekliukais iš kelionių po broliškas respublikas ir/arba iš špagato, įsikibusi į medžio šakelę, makramė technika nupinta pelėda. Kartais - pelėda su pelėdžiuku.

Iš kur atėjo tas simbolis ir kodėl jis būdavo toks populiarus,- neaišku. Bet tos makraminės pelėdos buvo KAŽKAS. Vėliau jas nukonkuravo iš lašelinių nupintos žuvytės.

Kur lenkiu. Jeigu pasiknisus gerai atmintyje, ar bent tuos laikus dar menančių namų spintose, jūs tikrai surasite tokį... termosą, kurį galėjai nusipirkti tik už talonus:

Visos nuotraukos su termosais iš http://www.kaboodle.com/

Tikras technikos pasiekimas buvo tai, kad jo talpa buvo net 2 litrai. Tie termosai buvo puošti tradiciniais kiniškais ornamentais, dažniausiai - bijūnų žiedais mėlyname fone ar jazminaičių - geltoname.

Įdomiausia, kad šitie termosai visiškai atsakingai grįžta į madą, su visais savo dekoro privalumais:

O interjeriniuose bloguose jie pateikiami kaip dekoratyvūs vintažiniai objektai, nuotrauka iš Artsy Mama:

Gal ir gražu, jei nebūtų visų kitų prisiminimų praeito tūkstantmečio. Pati netikiu, bet tie termosai ir tapo mano inspirado.


Nuotraukoje: cukrinė, kuri visada norėjo būti kinišku termosu.

Klausimas jums: ar dar turite namuose tokių termosų? Ar tokių pelėdų? O gal turite kitokių lengvai atpažįstamų to laikmečio objektų? Pasidalinkite savo įžvalgomis :)

Gerai, kad neskambinau

į policiją. Pasirodo, kartoniniai žmogeliukai prie lango iš tiesų kelia nerimą saugiai kaiminystei.

Šaltinis: failblog.org, via Medula

Galvojau, pažiūrėsiu televizorių...

Gražaus savaitgalio!

Balandis - švaros mėnuo

Buvo kalama mums į galvas mokykloje. Na, jeigu tvarkomasi kartą per metus, gal ir tikrai tam reikia skirti visą mėnesį?

Pradžiai užsibrėžiau sutvarkyti mažiausiai vieną savo namų kampelį, kurį matau kasdien, bet kuris dažniausiai atrodo taip, lyg jame ūdros gyventa:

Čia sąmoningai save pagėdinu, kad ne tik balandis būtų tvarkos mėnuo... Ir galvoju: jeigu ant šios komodos būtų kas nors mielo, gražaus ir trapaus (pvz. Meiseno porcelianas ar koks falenopsis vulgaris), gal čia niekuomet nebūtų tokio bardakėlio?

Suradau lempą su - neįtikėtina - bet dar NEDEKUPAŽINTU gaubtu. Buvo:

Tapo:

Iš nugaros:


Iš arčiau:

Ir žinot ką? Aš savimi visiškai patenkinta.Tik trys popierinės servetėlės ir kambarys sutvisko geriausiais Lyono žakardo pavyzdžiais iš piemenėlių gyvenimo. Visai kaip Verkių rūmuose, nereikia nei Meiseno porceliano.

Pasakos moralė:

O tuo metu, kitame miško gale...

Zuikiai praeidinėjo morką.


Linksmų Velykų!

Prizą - į studiją

Šiandien ryte Janina atplėšė voką, kuriame buvo prizas konkurso "Aš ir mano kolekcija" nugalėtojai.

Pagaliau pristatau jį ir visiems skaitytojams, kurie trokšta sužinoti, ar
a. prizas realus,
b. ar kitą kartą verta dalyvauti konkurse iš viso.

Prizas - mini albumas mieloms smulkmenoms susidėti ir atvirukas, arba, kaip jį pavadino mano vyras - "sertifikatas". Pagaminta kioske, echte Handarbeit.

Džiaugiuosi, kad ši miela smulkmena pradžiugino Janiną. Dar kartą ją sveikiname, o skaitytojų su balsais ir paraiškomis visuomet lauksime kituose konkursuose!

Dar viena kolekcija

Apie ją skaitykite kitame - Tango Balso - kioske.

Konkurso "MANO KOLEKCIJA" rezultatai

Ačiū visoms dalyvėms ir balsavusiems skaitytojams! Šiandien skaičiuojame konkurso "Mano kolekcija" rezultatus. Arši kova vyko tarp atvirukų ir telefono kortelių, vėliau į finišo tiesiąją išbėgo taksofono kortelės ir šukės:

1. ATVIRUKAI

Kolekcijos autorė - Jolitam iš http://grikiukose.blogspot.com/. Už jos originalius atvirukus su humoro jausmu balsavo:
- Jurga,
- bea
- Edita

2. EMPIRE STATE BUILDING
iš servetėlių

Kolekcijos autorė - Lileta iš TIESIOG AŠ. Už siūbuojantį servetėlių dangoraižį balsus atidavė:
- ziuz,
- Jurga,
- Rūta.

3. ČIA MOLIUSKŲ GYVENTA...

Kolekciją basomis kojomis rinko Rasuolė iš Rasos namų. Nei vieno balso? Negali būti!

4. PUSĘ KARALYSTĖS UŽ TAKSOFONO KORTELĘ!!!

Bet Rasuolė diversifikavo savo kolekcijų portfelį ir pademonstravo puikų rizikos valdymą, ją paskirstant. Ji atsiuntė dar vieną kolekcijos nuotrauką su taksofono kortelėmis! Šita kolekcija labiausiai patiko:
- Ilonai,
- Liaudanskiui,
- Simai,
- Guolly,
- Liletai.

5. ŠUKĖS LAIMĘ NEŠA

Šią kolekciją pristatė Janina Survilaitė. Už šią kolekciją visom rankom ir kojom balsavo:
- Medula,
- mama,
- Agnė,
- Kliukva,
- korabl urodov,
- Vaivaj.

Suskaičiavus visus balsus, prizas atitenka... atitenka prizas, prizas atitenka JANINAI SURVILAITEI IR JOS LAIMĘ NEŠANČIŲ ŠUKIŲ KOLEKCIJAI!

SVEIKINAME JANINĄ, o visoms dalyvėms sakome ačiū, kad dalyvavote! Janina, prašau susisiek su manimi ir pranešk man savo adresą, kuriuo galėčiau Tau išsiųsti konkurso prizą.

Nota Bene: inspirado visur ir visada

Kiek kartų esu sau sakiusi: "užsirašyk tą frazę, pasižymėk tą mintį, užfiksuok tą momentą, - juk pamirši!!!". "Ai ne, prisiminsiu", - sakydavau sau.

O kitą rytą išties neprisimindavau. Ir kiek tokių atvejų buvo - šimtai. Apmaudu. Aplankytą įkvėpimą jau įpratau konspektuoti, o sparnuotų frazių - dar ne.

Servetėlių inžinieriams jau pagamino: sėdi sau kavinėje, maišai atšalusią kavą ir projektuoji ant jų brėžinį metų variklio vardui laimėti. Juk nepeckiosi baltų rankogalių?

Bet šiandien kioske turime gaminį žmonėms, kurie bet kuriuo gyvenimo momentu suranda ką pasižymėti, tik neturi ant ko:

Servetėlės su paraštėm. Visai kaip mokykloj, tik be datos ir be N.D. šone. Labai tikroviška ir savotiškai sentimentalu, jeigu jau nebebijai savo klasės auklėtojos.

O cukriukai labai mieli. Ant tokio galima parašyti palinkėjimą Valentino dienos proga ir, įdėjus į atviruką, nusiųsti savo simpatijai. "Su ta pačia",- kaip dainuotų Vladas Bagdonas, - "gramatine klaida":

O šitą lapą duodam prasižengusiems - tegu perrašo čia mokinio taisykles, ir 30 kartų:

Bet raudonųjų paraščių viršūnėje puikuojasi produktas žmonėms, kuriuos inspirado aplanko ypatingais vidinio susikaupimo momentais, kasdien!

Šią produktų seriją Niujorko Vaizduojamojo meno mokykla sukūrė savireklamos tikslais, skatindama savo mokinių kūrybingumą ir drąsindama juos visuomet užfiksuoti savo genialias idėjas, kad ir kur jie bebūtų, kad ir ką jie bedarytų...

P.S. O čia gimininga siela: liniuotas virtuvinis rankšluostis iš medvilnės, kuris atrodo visai kaip jo popieriniai pusbroliai viršuje.

Šaltiniai: http://www.trendhunter.com, http://www.betterlivingthroughdesign.com