- virtuvės komplektas "Uošvė III" (įdomu, kur dar dvi uošvės iš ankstesnių santuokų? Ir iš viso, turėtų būti net ne "uošvės", o "anytos" gal?),
- "Ereliukas" balkone ir netgi
- "Šilelis" ant sekcijos. Tai čia brandai.
O jeigu kalbėsime apie rankų darbo dalykus, tai beveik kiekvienuose namuose būdavo toks stalelis telefonui, su megzta servetėle ant jo. Ant to stalelio daugiau nieko ir nebūdavo - tik telefonas su telefonų knyga, na dar šukos tilpdavo. Bet svarbiausias kiekvienų namų iš 8-ojo dešimtmečio atributas kabodavo virš to stalelio. Galimi du variantai: kartūninis kalendorius su užrašu "Ryga 1979", visas nukabinėtas žekliukais iš kelionių po broliškas respublikas ir/arba iš špagato, įsikibusi į medžio šakelę, makramė technika nupinta pelėda. Kartais - pelėda su pelėdžiuku.
Iš kur atėjo tas simbolis ir kodėl jis būdavo toks populiarus,- neaišku. Bet tos makraminės pelėdos buvo KAŽKAS. Vėliau jas nukonkuravo iš lašelinių nupintos žuvytės.
Kur lenkiu. Jeigu pasiknisus gerai atmintyje, ar bent tuos laikus dar menančių namų spintose, jūs tikrai surasite tokį... termosą, kurį galėjai nusipirkti tik už talonus:
Visos nuotraukos su termosais iš http://www.kaboodle.com/Tikras technikos pasiekimas buvo tai, kad jo talpa buvo net 2 litrai. Tie termosai buvo puošti tradiciniais kiniškais ornamentais, dažniausiai - bijūnų žiedais mėlyname fone ar jazminaičių - geltoname.
Įdomiausia, kad šitie termosai visiškai atsakingai grįžta į madą, su visais savo dekoro privalumais:
O interjeriniuose bloguose jie pateikiami kaip dekoratyvūs vintažiniai objektai, nuotrauka iš Artsy Mama:
Gal ir gražu, jei nebūtų visų kitų prisiminimų praeito tūkstantmečio. Pati netikiu, bet tie termosai ir tapo mano inspirado.
Nuotraukoje: cukrinė, kuri visada norėjo būti kinišku termosu.
Klausimas jums: ar dar turite namuose tokių termosų? Ar tokių pelėdų? O gal turite kitokių lengvai atpažįstamų to laikmečio objektų? Pasidalinkite savo įžvalgomis :)
Pranešimai
16 komentarai (-ų):
Vaje kaip sukilo prisiminimai...Ačiū, Mika, kad primeni tokius dalykus.. Apie telefoną.. Pas močiutę būdavo ne staliukas, bet lentynėlė su vienu stalčiuku, prie stalčiuko mini lentynėlė pakišti telefonų knygai, veidrodis (gal jis buvo kartu su ta lentynėle?), o ant veidrodžio medinis medalis nuo močiutės bendradarbių "Pirmajai baro bobutei" :) Miela... Pelėdas irgi atsimenu, jaučiu net rasčiau geriau pasiknisus :)
Kai tik pradėjau skaityti, iškilo atmintyje draugės namuose virtuvėje (turbūt irgi ant kažkurios "Uošvės" komplekto) stovintys raudoni puodeliai su baltais rutuliukais. Kaip aš jai jų pavydėjau... Kol jau gerokai paaugus apsilankiau kitų draugų namuose, ir beveik visuose juose buvo tokie patys puodeliai.
Blyn, nu kodėl mūsų namuose nebuvo nei Uošvės, nei pelėdų, anei termoso? O telefonas ant skrynios tupėjo...
Makramė atsimenu, gerokai vyresnė sesuo šitaip papuošalus pindavo (čia buvo laikai, kai dar šiek tiek "hipavo", visi jos draugai buvo su ilgais plaukais, o aš niekaip nesuprasdavau, kodėl kai kurioms mergaitėms ūsai auga :)))
Užtai mes turėjom sekciją Kaunas! :)
Jo... tie puodelius su baltais žirniukais aš atsimenu. Jie buvo net ne raudoni, bet tokie morkviniai, galima sakyt. Makrame aš irgi pyniau - ši technika įėjo į "Darbų" pamokos programą. Edita, jeigu rasi pelėdą, būtinai atsiųsk jos nuotrauką :))) pasidžiaugsim.
Kas dar turite prisiminimų?
Jei gerai paieškočiauko gero namuose pas mamą rasčiau nerealų termosą su sakuromis.. kurio viršuje galima paspausti ir tada bėga kava.. aš dar prismenu ir staliukus gėlėms (analogiškas staliukui su telefonu) ant kurių taip pat turėjo būt po nertą servetėlę...
Man dar iš vaikystės užstrigo durys aptrauktos dirbtine oda su raštais iš knopkių.. tokios durys vis dar yra butuose, kurie nuomojami 10 metų... arba siurblys, kurio pavadinimnas užkrito... žalias arba orandžinis.. kartais nuėmę viršų įsėsdavom į apatinę dalį ir pasistumdydavom po namus...:D amžinas daiktas tiek atlaikęs sunkumų :D tokiems daiktams jokia krizė nebaisi :P
Turėjome ir mes toki termosa tamsiai melyna su auksiniais paukščiais.
O vėliau turėjome toki mandra kur reikedavo papumpuot ir vanduo pats begdavo.
O dar turėjome visa kolekciją kvadratinių prieskonių indelių su taškeliais.
Jie budavo trijų dydžių ir su užrašais miltai pipirai soda.
Man rodos ir tie užrašai budavo keliom kalbom rusų, gal kokia estu ir dar kažkokia trečia.
Ir mes turėjome tokias dermantinines duris su kniedėm :))) Ir tas dėžutes su baltais taškiukais - užrašai buvo rusų ir estų kalbomis. Vienos dėžutės buvo didesnės (cukrui, miltams, manams), kitos - mažesnės. Tarp jų buvo ir dėžutė sodai :))
O televizorių Tauras pamiršote?
Ir dar pinti tokie, kaip iš šiaudų, kilimėliai prie durų.
Dar būdavo prieškambario badai Sodžius (beje, visai neblogi, pas mano tėvus r dabar stovi).
Taip, ir dar buteliai nuo pieno - tik Klaipėdoje buvo litrinių, visur kitur - tik puslitriniai :)
Aha, mes melyna termosa irgi turejom/turim net gal... O vat man tas terminas vintage jau pabodo...
O aš dar turiu tokį didelį stiklinį sifoną su odinėm juostelėmis jį prilaikyti. Tą, kur būdavo galima parsinešti "gazirofkės" ar kaip ji ten..
rasuole
tie termosai vienareikšmiškai geruliai, bet nebeturim :/ labai gaila, nes gi išties patogu atėjus krūvai žmonių - nereikia vis lakstyti į virtuvę kaisti vandens :)
o bet tačiau... įtariu tai ir daugybę kito sovietinio gėrio galima rasti Kalvarijų blusų turguj ;)
Reportažą iš Kalvarijų turgaus galite paskaityti čia: http://mikoskioskas.blogspot.com/2008/07/reportaas-i-kalvarij-sendaiki-turgaus.html
Ha. Mes šito gėrio sovietinio gyvai turim tėvų sodo posesijos senelių kultūriniam skyriuje. Piestu stojasi neleidžia išmesti. Be viso ko paminėto mačiau garbingai užkištą į stelažo gilumą sifoną tokį pilvotą žalią plastikinį gazirofkei: vanduo atrodo per viršų įpilamas, o iš kitos pusės prisukamos tokios kaip mega-gilzės su dvideginiu, kad gazuotas vanduo būtų..
O atsimenat arbatos dėžutes indiškas metalines, paprastai mėlynas su šokančiom indėm, baisiai suaugusiais juodais antakiais?
o tinklinius krepšelius pirkiniams? Plastikiniai maišeliai tada graudžiai laukė savo eros.
Bet rekordus mušė elnio (briedžio?) ragai... ir ant jų visada užmesta kailinė "ušankė" šeimininko :)
ir šalikėliai moteriški tokie lengvučiai... labai madingi... plisuoti kaip sijonas, bet skersai. Močiutė turi dar bent 3, tokie keisti :)
Oi, o popierinės plono popieriaus etiketės KLIJUOJAMOS tiesiai ant rankšluosčių ar šiaip audeklinių pirkinių? šlept..ir paskui nurovinėk kaip nori.
valgyklose įrankiai su sklylutėm ir granioni stakanai...
BET
labiausiai aš prisimenu valyklą-skalbyklą ar kaip ten. Ir kaip ant paduotų drabužių (ypač patalynės) prisiūdavo tokį baisų baisų juodai atspaustą "numerėlį" ar kaip ten jis :)))))
Kalvarijų turgaus blusynas yra vien jau savais personažais nuostabus :D
šiaip tikrųjų tikrųjų sendaikčių reikia važiuot į Rietavą, bet Kalvarijos tuom ir šaunios, kad vienądien gali nerasti nieko, o kitą dieną - pigiai parduodamą lobį-grobį, kurio nereikia niekam kitam, tik tau :)
O aš pamenu mėlynai baltą (Mikai patiktų)tėvo motociklą "Iž". Su piekaba. Varydavom aviečiauti paneriais. Keturiese - tėvai ant motociklo, aš priekaboj, o brolis kažkur ore pasikabinęs ant priekabos uodegos...
Rašyti komentarą