Jūratės klumpakojis lietuje

Jūratė atsiuntė avalynės radinių iš Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos apžvalgą. Jūratė:

"Tikriausiai visi žino, kas trukdo blogam šokėjui. O ar žinote, koks yra geros šokėjos (čia aš apie save be kruopelytės kuklumo) didžiausias galvos skausmas? Ogi patogūs šokių bateliai, tinkantys prie kostiumo ir šokio charakterio.

Nors nulipau nuo scenos jau senokai, bet manija bateliams liko ir panašu, kad turgelių dėka ji aštrėja. Gal net reikėtų mano rašinėlį pradėti anoniminių klubų dvasia: Sveiki, aš Jūružė. Aš turgelių maniakė...

Na kaip ten bebūtų, revizuojant Žemaitijos turgelius, per šią vasarą susirinkau visai padorią šokių batelių kolekciją.

Pirmuoju pirkiniu pradžiugino Skuodo sendaikčių turgelis. Nuostabūs natūralios auksinės odos, puošti versta oda bateliai tiesiog žiūrėjo į mane. Iš karto įsivaizdavau save su jais šokančią rumbą. Kažkaip buvau giliai įsitikinusi, kad mažesnio miestelio turguje ir kainos turėtų būti mažesnės. Deja, deja...Atkakliai derėjausi, bet kai pardavėja labai gražia žemaitiška šnekta pasakė, kad tų batų „laba gers išlynkiems i aney kainiava 200 eurų“, palūžau ir atidaviau tuos prašytus 24 Lt. Susipakavau rumbos (manau tiks ir kankanui) batelius ir laiminga patraukiau link namų.


Kiti bateliai manau visai tiktų tango vakarėliui (čia jau tikiuosi Mikos komentaro). Tokie nekrentantys į akis, bet kaip sako mano močiutė „pry reikala“. T.y.“prie reikalo“, kažkokiam ypatingai rimtam reikalui, ale tik močiutė tuo reikalu visada įvardindavo laidotuves :( . Na jau ne, geriau jau šoksiu tango.


Bateliai nugriebti Dituvoje, už 20 Lt (ir vėl be derybų). Tekstiliniai, su oda aptrauktu kulneliu. Ir man visai negaila, kad nužievinsiu juos per sezoną bevaikščiodama bruke (vertimas: akmenimis grįsta gatvė).

Tame pačiame Dituvos turgelyje sutirpau nuo nuostabaus grožio samanų spalvos, verstos odos batelių, su a la sendinto sidabro sagtimis. Karštligiškai svarsčiau ką su jais šoksiu. Nusprendžiau, kad labiausiai tiks prie mano Klaipėdos krašto tautinio kostiumo (beje taip pat surinkto iš tų turgelių). Ir pvz.: galėsiu taip pasipuošusi eiti atsiimti mandato, kai būsiu seimo narė. Na ir labai santūriai ir išdidžiai sušoksiu kokį Trankverą. Tam šventam reikalui patuštinau piniginę 25 Lt.

(MK: ilgai tylėjau, bet dabar tai jau nebeiškęsiu: Jūrate, aš... hm... kaip čia pasakius... e... irgi matavausi šiuos batelius, prieš porą savaičių Dituvoje! Jie - fantastiški, odiniai, austriški. Turint omeniu, kad Klaipėdos krašte kadaise gausiai gyventa austrų, jie Tau tikrai tiks prie klaipėdietiško kostiumo, nes tik klaipėdiečių kostiumuose naudojamos tokios prabangios medžiagos ! Puikus pasirinkimas!)

Na ir prasidėjus rudeniškiems orams, dar kartą puoliau į Dituvos turgų, tikėdamasi „išpardavimo“ sezono baigimo proga. Greitai, greitai pralėkiau pro jau pažįstamais tapusius pardavėjus ir nieko patrauklaus nematau. Tik atkreipiu dėmesį į kybantį juodą debesį virš galvos. Prekeviai dangstosi prekes. Na va, teks važiuoti namo nieko nepešus ir dar sulytai. Paskutinę akimirką akį patraukia klumpaitės. Deja, ne žemaitiškos, o atkeliavusios iš vikingų kraštų. Kokia kaina? 5 Lt. Nugi tikrai išpardavimas, ar čia besiartinantis lietus įtakoja. Visiškai nauji, raudoni medpadžiai su odinėmis nosimis, išpieštomis gėlytėmis man labiausiai tiks lietingam orui prie raudono skėčio. Nusipirkau juos , ir iš karto apsiaviau. Kaip tik ir lietus prapliupo. Visi susigūžė, o aš aukštai iškeliau nosį ir lengvu Klumpakojo žingsniu taškydama balas patraukiau link automobilio.

Taigi, mano šokių bateliai išrikiuoti. Esu pasirengusi „Naftalininės vasaros“ pabaigtuvų puotai. Maestro, muzika!!!!"

Ačiū, Jūrate!

P.S. paraiškas dar galite siųsti iki rugsėjo 30 d., trečiadienio, 24 val. vakaro ir imtinai!