Lysvę - kartotekai!

"Vis viena, taip niekas nedaro!", - pasakė man batų taisykloje vidurvasarį, kai aš atnešiau ten remontuoti savo žieminius batus.

Na, nedaro tai nedaro. Aš taip darysiu.

Nors tiesą sakant, ir mane tokios pačios mintys vakar aplankė, kai sėdau prie projekto, kurį nešiojau galvoje ilgiau nei metus laiko, ir kuris, tiesą sakant, labiau tinka ankstyvam pavasariui negu rugsėjo pirmajai:

Visiškai ekologinis projektas. Iš serijos "gamyba be atliekų". Pagamintas iš namie rastų nereikalingų daiktų, kurie ir buvo perdirbti. Storą kartono lakštą, atsiradusį suskilus rėmo stiklui

supjausčiau lygiom dalim į 9 stačiakampius. Manau, galima naudoti ir storą popierių ar dar geriau - kartono padėkliukus nuo čekiško alaus. Tie būna gražiai nudailintais kampais, visi vienodi, kartais - apvalūs.

Kiniško maisto lazdelių turbūt rastum kiekvienoje virtuvėje - niekas to maisto namie paprastai negamina, užtat tų lazdelių, lazdelių turi apsčiai! Ai.... dėl manęs tai gali jos būti ir naudotos....

Viską dažom baltai.

Netikėtai radau būdą kaip išdžiovinti nudažytas lazdeles, - kad jos neprikibtų, gražiai nudžiūtų ir kad jų nereikėtų antrą kartą dažyti. Būdas - nepatentuotas, naudokitės į sveikatą!

Dekupažinam herbariumo vertais atvaidais.

Karštuoju ginklu prikalam korteles prie kotelių -

Ir turime visą puokštę informacinių lentelių daržo fanatikui.

Kur naudoti: geriausiai, aišku, pavasarį prismaigstyti ten, kur dar nesudygę. Bet galima ir praktiniais sumetimais antroje pusėje priklijavus etiketę su augalų priežiūros informacija ir palikus savo lysvę laistyti kaimynui senberniui, kuris krapo vulgaris neskiria nuo daržinio dašio, išvažiuoti savaitei atostogų.

Taip, taip, žinau, "kad taip niekas nedaro".
Aš darau.

Ir vėl pažvelgiau pro langą

O ten pamačiau kažką tokio ore kybant


Atidariau langą, o ten - grožis neišpasakytas.

Dydžio labai didelio. Plazda ore ir visai nenukrenta.


Su švente Jus Visus!

Kas nori atostogų?

Blogeriai šone įprastai įdeda mažą nuorodėlę ar net keletą jų: šiuo metu skaitau ir "Knygos pavadinimas" ties knygos viršelio ikonėle.

O man užsinorėjo blogo šone turėti tai, kas primena vasarą ir atostogas, arba tai, kas iškart sukeltų tokius jausmus.

Taigi, jei kas klaustų kodėl taip yra, žinokite, "šiuo aš metu žiūriu" į Lisa Daria kūrinius:

"shhh - secret garden tour"

early morning. . . "

"borrow teapot"

"hightide"

"turkey in the yard"

Tas arbūzas... mane stačiai varo iš proto.

Lisa Daria blogas

Kioskas turi indeksą!

Visai netikėtai pastebėjau, kad gūglė pradėjo indeksuoti kioską! Surinkus "mikos kioskas", išmetamas štai toks vaizdelis:



Valio!!! Kioskas turi indeksą!!!

Sekminės

Sėdi sau žmogus salione, geri kavą su pyragaičiu, ir staiga - bang!

Taip greitai viskas įvyko, kad net apie gyvenimo prasmę nespėjau pagalvoti.

Pažintinė kelionė

Velykų rytą aplankėme vieną tų vietų, kurias rodo per tokias laidas kaip "Mūsų miesteliai" - Švėkšną.

Vienas įspūdingiausių kūrinių - Švėkšnos bažnyčia.

Tiesą sakant, net nemaniau, kad Lietuvoje yra tokių prabangių bažnyčių.


Altorius buvo užsakytas Tirolyje, ir deja, įjungus bažnyčioje šildymą, jį pamilo kinvarpos. Užtat skliautai labai įspūdingi.


Aikštė prieš bažnyčią, kur sakoma buvo filmuota finalinė scena su Tadu Blinda.


Romantiškas arkinis tiltelis virš kelio į Klaipėdą jungia bažnyčia su Pliaterių rūmais ir parku.

Vartai į parką.


Jame - "Villa Genovefa", dabar priklausanti iš JAV sugrįžusiai grafaitei Pliaterytei. Tako pradžioje plokštė sako: privati valda. Žmonės ją ignoruoja.

Bet ir parke yra įdomių eksponatų. Vienas jų - saulės laikrodis su zodiakų ženklais, rodantis laiką Švėkšnoje.





Neseniai remontuotas pastatas gražus iš abiejų pusių:

Šioje terasoje net ir be saulės skėčio gali pasijusti grafaite:


Gamta dar tik budo, užtat lapai neužstojo vaizdo į tolį.

Skulptūra mielam draugui:

Ir antikos herojei:

Kažin, ar paduos karietą?

Gamta graži visais metų laikais. Šiame parke, pasirodo esama retų eksponatų.

Visada galvojau, kad ginkmedis - na toks krūmas, a la mūsų karklai. O pasirodo, tai ohoho koks galiūnas:

Dar šiame parke auga ir kukmedis, bet jo nepastebėjau. Bet užtat parko pievoje žydėjo kažkas labai panašaus į gegužraibę (čia ta violetinė):

Prie vandens malūno pasistiprinome.

O žiūrint į nuvingiuojantį upelį vis galvojau: ar jame gyvenama bebrų? Ką manot jūs?

Pavasarėja

Nesusilaikiau, ir pavasariui atatinkamai papuošiau vitriną:



Senus puantus nudažiau paprasčiausiu statybiniu pigmentu. Bet kas gi tai žino?

Buvo:

Yra:


O kaipgis, be triušių?

Kaip ir kasmet, triušiai praeidinėjo morką.

Pastebėjau, kad prie šitų baleto suknelių sustoja paprastai tik du pirkėjų tipai:

1. vaikai ir 2. baleto profesionalai.

Ech, kaip sakoma - pas de deux!

Sužaliuos lazda...

Pastebėjau, kad ne visi žino - šie balerinų batai vadinami puantais.

Tik nepamirškite svogūnėlių

Kažkaip... neatsilaikiau šitam motyvui, kuris pakėlė mano motyvaciją užleistam dekupomėgiui:

O gal čia ta saulė kalta už lango, o gal tik - sudygę svogūnai tamsioje spintelėje? Nežinau. Tik galiu pasakyti, kad viskas dygsta ir primena peržiūrėti savo sodininko inventorių.

Aš dar turėjau tų pliauskų, kurios man liko nuo vieno ekologinio projekto:

Šmoruojam ir dekupuojam, kol gaunam pusgaminį:


Viršų dažiau žalia, o apačią - rožine spalva.

Susukus kabliukus, gavosi štai tokia kabyklėlė sodininko džiaugsmui:

Galima susikabinti morkas ar šiaip naudingus rakandus.

Mama, tau reikia tokios į sodininko namelį?