Sėdi sau žmogus salione, geri kavą su pyragaičiu, ir staiga - bang!
Taip greitai viskas įvyko, kad net apie gyvenimo prasmę nespėjau pagalvoti.
Velykų rytą aplankėme vieną tų vietų, kurias rodo per tokias laidas kaip "Mūsų miesteliai" - Švėkšną.
Vienas įspūdingiausių kūrinių - Švėkšnos bažnyčia.
Tiesą sakant, net nemaniau, kad Lietuvoje yra tokių prabangių bažnyčių.
Altorius buvo užsakytas Tirolyje, ir deja, įjungus bažnyčioje šildymą, jį pamilo kinvarpos. Užtat skliautai labai įspūdingi.
Aikštė prieš bažnyčią, kur sakoma buvo filmuota finalinė scena su Tadu Blinda.
Romantiškas arkinis tiltelis virš kelio į Klaipėdą jungia bažnyčia su Pliaterių rūmais ir parku.
Vartai į parką.
Jame - "Villa Genovefa", dabar priklausanti iš JAV sugrįžusiai grafaitei Pliaterytei. Tako pradžioje plokštė sako: privati valda. Žmonės ją ignoruoja.
Bet ir parke yra įdomių eksponatų. Vienas jų - saulės laikrodis su zodiakų ženklais, rodantis laiką Švėkšnoje.
Neseniai remontuotas pastatas gražus iš abiejų pusių:
Šioje terasoje net ir be saulės skėčio gali pasijusti grafaite:
Gamta dar tik budo, užtat lapai neužstojo vaizdo į tolį.
Skulptūra mielam draugui:
Ir antikos herojei:
Kažin, ar paduos karietą?
Gamta graži visais metų laikais. Šiame parke, pasirodo esama retų eksponatų.
Visada galvojau, kad ginkmedis - na toks krūmas, a la mūsų karklai. O pasirodo, tai ohoho koks galiūnas:
Dar šiame parke auga ir kukmedis, bet jo nepastebėjau. Bet užtat parko pievoje žydėjo kažkas labai panašaus į gegužraibę (čia ta violetinė):
Prie vandens malūno pasistiprinome.
O žiūrint į nuvingiuojantį upelį vis galvojau: ar jame gyvenama bebrų? Ką manot jūs?
Nesusilaikiau, ir pavasariui atatinkamai papuošiau vitriną:
Senus puantus nudažiau paprasčiausiu statybiniu pigmentu. Bet kas gi tai žino?
Buvo:
Yra:
O kaipgis, be triušių?
Kaip ir kasmet, triušiai praeidinėjo morką.
Pastebėjau, kad prie šitų baleto suknelių sustoja paprastai tik du pirkėjų tipai:
1. vaikai ir 2. baleto profesionalai.
Ech, kaip sakoma - pas de deux!
Kažkaip... neatsilaikiau šitam motyvui, kuris pakėlė mano motyvaciją užleistam dekupomėgiui:
O gal čia ta saulė kalta už lango, o gal tik - sudygę svogūnai tamsioje spintelėje? Nežinau. Tik galiu pasakyti, kad viskas dygsta ir primena peržiūrėti savo sodininko inventorių.
Aš dar turėjau tų pliauskų, kurios man liko nuo vieno ekologinio projekto:
Šmoruojam ir dekupuojam, kol gaunam pusgaminį:
Viršų dažiau žalia, o apačią - rožine spalva.
Susukus kabliukus, gavosi štai tokia kabyklėlė sodininko džiaugsmui:
Galima susikabinti morkas ar šiaip naudingus rakandus.
Mama, tau reikia tokios į sodininko namelį?
Taigi, regis liko dar pora valandų iki duoto pažado įvykdymo.
Prieš keletą savaičių teko būti Klaipėdoje. Visiškai neplanuojant, betgi visiškai ir absoliučiai neplanuojant, kažkur apie 14.30, važiuojat greitkeliu Klaipėda-Dreverna pavyko užsukti į "jau turėsiantį būti visai užsidariusį" Dituvos sendaiktyną.
Ir iš tiesų, dauguma prekiautojų jau rinkosi ir tvarkėsi savo daiktus. Įdomiausi radiniai aišku ten, kur jų mažiausiai tikiesi! O.... vargeli.... Gal būčiau ir daugiau pasirinkusi, betgi reikia ir kitiems pirkėjams palikti.
Radiniai ir kainos palyginimui - jums prieš akis. Kainos nurodytos su PVM. 
Bet tai - dar ne geriausia naujiena. Pati geriausia naujiena yra tai, kad vasarą Dituvos sendaikčių turgus sugrįžta į savo pradinę ir pačią nuostabiausią lokaciją - ant pievutės! 
Ten, kur pavargus galėjai nusnūsti truputį: 
Valio Dituvai! Laukiu vasaros ir kelionių į Klaipėdą!
Tiesą sakant, čia ne burokas, bet bulvė. 
Išauginta su meile (kas galėtų paneigti?) vieno Lietuvos ūkininko.
Kiosko skaitytoja atsiuntė reportažą iš jos kelionės į Rietavo turgų ir naudingos informacijos vykstantiems senienų ieškoti prie jūros. Ačiū Indrei, o mes skaitom jos reportažą:
"Šį sekmadienį nusprendėme pirmąsyk aplankyti Rietavo turgų. Radome ne iš karto, važiavome nuo Palangos, pasukome ne ten, po to suklaidino vienas ženklas. Grįžome, pasiklausėme, dar pasiklausėme, ir radom :) Daug mašinų judėjo panašia kryptimi ir pamatėm didžiuuulį turgų. Oras buvo žvarbus, viskas pašalę, tai turguje ne vaikščiojom, o slidinėjom.
Movėm tiesiai į sendaikčių pusę. Ir ten po truputį viską apėjom :) Kažkaip pasirodė niekučių nelabai daug, daugiau stambių niekalų, buities rakandų, be abejo baldų, dviračių, slidzių, indų ir kitokių senienų.
Prisegu pirkinius: trys plokštelės - dvi “Pink Floyd” ir "Prince", bei įdomi dėžutė-spintelė, kurią tik užmačius pagalvojau, kad labai tiks dovanų mamai, kuri turi (ir vis ją pildo) mažų ąsotelių kolecija :) Tai va galės susidėti į šitą spintukę.
Plokštelės kainavo po 15 Lt, pardavėjas labai nenorejo derėtis, nuleido porą litų nuo bendros sumos :) Spintutė kainavo 20 Lt, be derybų pirkau :)
INDRĖ KLAUSIA: gal kas iš skaitytojų žino, kam tokia spintelė galėjo būti naudojama pirmame jos gyvenime? Pamiršau pasiklausti pardavejo...
INDRĖ PATARIA VAŽIUOJANTIEMS Į PALANGĄ:
Beje, Palangos tiltas remontuojamas ir uždarytas, jūra smagiai užšąlus. Beveik kiek užmato akis matosi baltas ledas arba jo sangrūdos!
Palangoje yra dvi sendaikčių parduotuvėlės į kurias visada užeinu, kai būnu. Pirmoji yra Basanavičiaus gatvėje, einant jūros link dešinėje, vidury kažkur. O antroji Kretingos g. (jei neklystu), einant link jūros, netoli autobusų stoties.
Basanavičiaus parduotuvėlė kiek didesnė, yra baldų, ir visokių idomesnių rakandų, o Kretingos g. paprastesnė, daugiausia indai ir maži niekučiai, ir kainos mažesnės."
Vilma L. labai pradžiugino, atsiųsdama įdomų pasakojimą apie Aleksoto sendaikčių turgų su iliustracijomis. Ačiū, Vilma! O mes klausom:
Kadangi abu su vyru esam sendaikčių fanatikai, tai pakankamai dažnai apsilankom tiek Aleksoto turgelyje ir be abejo vykstančiose Urmo bazėje organizuojamose sendaikčių mugėse "Laiko ratu".
Tačiau aš parašysiu apie Aleksoto turgelį. Čia ypatingai smagu apsilankyti pavasarį, tada atrodo ir prekeviai linkę atnaujinti savo sendaikčiukus. O galima rasti čia nuo šakutės iki valties. Šis turgelis pasižymi tuo, kad jame gausu visko: ir sendaikčių, ir naujų prekių, ir gyvunėlių, ir be abejo, sukčių. Prieš pora metelių nusprendėme su šeima įsigyti šuniuką, kadangi žinojome, kokios veislės norime, galvojome, kad bus paprasta mums jį įsigyti.
Nesame mes profesionalūs šunų augintojai ir mūsų mylimą šuns veislę matėm tik atvirukuose.
Nuvykom į turgelį, o ten tokia maloni moteriškė pardavonėja kaip tik tokius šunelius! Aišku mes nustebome, kodėl jie tokie pigūs, bet moteriškė taip gražiai kalbėjo, kad ji tiesiog nori juos parduoti, dar ir nuo tos kainos nuleido šimtelį ir rūbelių šuneliui pridėjo. Grįžome visi laimingi, neilgai buvome tokie... Mūsų šunelis pradėjo augti ir pasirodė jo tikroji „veislė“. Na ką padarysi, toks gyvenimas.
Kita istorija šiek tiek kitokia, apie derybas. Mums turgus ta vieta, kurioje norim derėtis. Visai netyčia vieną šeštadienio rytą tame pačiame turgelyje užtikom pasakiško grožio seną, skirtą interjerui vaikišką vežimėlį. Labai gražus buvo, labai, labai, dar dabar širdy suspaudžia. Bet pardavėjas buvo uj koks nemalonus, nenuleido nei lituko!!!
Išdidumas mums neleido jo pirkti! Šeštadienis liko sugadintas.
O štai čia keletas mūsų pavykusių pirkinių su derybomis:
- Ševrolė - 7 Lt
- Lornetas - 10 Lt
- Laikrodis be gegutės - 15 Lt
- Skustuvas a la Svynis Todas - 18 Lt.
Sumaniusiems apsilankyti Aleksoto sendaikčių turguje Kaune, Vilma pataria:
Atvykimas nesudėtingas: pervažiuoji Aleksoto tiltą ir visada važiuoji tiesiai į kalną, tiesiai... kol dešinėje pamatai Lukoil degalinę, o kairėje - turgų. Tačiau su parkavimu ten sudėtinga, - reikia sukti aplink turgelį ne vieną ratuką, kol randi laisvą vietelę.
Sendaikčių turgelis vyksta šeštadienį rytą, kuo anksčiau nuvyksi, tuo didesnė tikimybė, kad rasi perliukų!
Nuotraukų autorė - Vilma L.
Nebuvau Austrijoje, bet ši šalis man asocijuojasi su štrūdeliu, Eiswein ir muzikos raktais. Todėl buvo labai netikėta, kai gavau siuntinį su linkėjimais iš Vienos sendaikčių turgaus (ir dar per savo gimtadienį). Visiems smalsu, kas buvo siuntinyje:
Aišku, mėlyna-balta ir rusų dailininko reprodukcija-atvirukas. Ei, kam ten patiko olandų Avercampas? Va rusai turi irgi savo averkampą - С.А.Лучишкин (род. 1902) Лыжники. Холст, масло.
Tiesiog nuostabus kūrinys, nerandamas net gūglo platybėse. Gražu kaip Vingio parke:
Rita, labai ačiū už linkėjimus iš Vienos sendaikčių turgaus ir dovanas! Labai nustebino, labai!
Pranešimai
Visi komentarai
