Mykonos

Bandau grąžinti moralinę skolą savo skaitytojams, kurie kasdien užsuka į kioską spaudos ir, jos neradę, ateina čia kitąkart. Ne visada turiu kada prisėsti prie rankdarbių, kurie yra šio kiosko didžiausias inspirado, todėl kioskas atnaujinamas retokai...

Šiaip laikausi nuomonės, kad skaityti, kaip atostogas leidžia kiti, yra visiška nuobodybė. Aprašomos kelionės detalės - tik dar vienas reklamos plotas pigioms avialinijoms ir vietiniam hostelių tinklui, be to nepamirština, kad tai neigiamai veikia tuos, kurie atostogauja tik sode (beje nieko blogo tame nematau, greičiau priešingai), kurie dar neatostogavo, ir kurie niekuomet ten nenuvažiuos, netgi jeigu ten ir "aaaaaach, kaip faaaaaaina".

Bandau neerzinti nei vienų nei kitų, o vietoj to pasidalinti tik įdomiais vaizdeliais su komentarais ne iš geografijos vadovėlio, ar man tai pavyko - spręsti jums.

Šį vaizdelį - Mykonų vizitinę kortelę - greičiausiai atpažinote iš Travel TV užsklandos. Tai - Mykonos, viena Kikladų salų.


Neapsigaukite - tie mediniai balkonėliai a la Šnipiškės, regis tuoj tuoj nugarmėsiantys į jūros dugną yra ne aplaidumo, o didžiausios prabangos reliktas. Saloje nėra medžių. Medines sijas, baldus ir lodžijas galėjo sau leisti tik iš prekybos praturtėję vietiniai nuvorišai. Balkonas - ne būtinybė, o prabanga!

Visai prie krašto išsidėsčiusios "mažosios Venecijos" kavinukės siūlo patį romantiškiausią vaizdą "su pursleliu": tiek dieną, tiek naktį bangos taip pliekia į namų sienas, kad sėdintys arčiausiai saulėlydžio gauna šlapią sūraus vandens dozę - ir ant kupros, ir ant kavos. Pačiame priekyje nieks nesėdi. O visi kaip nori!!!

Iš čia galima pamatyti kitą Mykonų įžymybę - penkis malūnus.
Man jie kažkodėl pasirodė visai ne graikiški, o tokie, donkichotiški.

Mykonų miestelis - tai gatvių iš mažų baltų namukų raizgalynė, pastatyta taip, kad apsaugotų gyventojus nuo stipraus vėjo ir suklaidintų piratus. Mykonos... yra labirintas!

Miesto architektas efekto tikrai pasiekė, nes pagrindinė gatvė visame pasaulyje yra tiesi ir plati reprezentacinė aveniu, bet tik ne Mykonuose, ne, kur ji eina iš vieno uosto iki kito - o tiedu yra šalia!

Kai kurios gatvelės - baigiasi taip, o tai reiškia, kad reikia apsisukti ir eiti atgal:



Prabuvę savaitę ten, vis viena sugebėdavome pasiklysti ir eidami gatve "tiesiai" galų gale vis viena atsidurdavom netoli tos vietos, nuo kurios pradėdavom tikslo paieškas.



Gatvelės viena į kitą labai panašios. Laimei, miestukas nedidelis ir tokie pasiklydimai per atostogas netgi labai maloniai nuteikdavo gomurį. Juolab, kad tik jų dėka pamatydavom kažką naujo ir netikėto. Vienoje tokių gatvelių ir gyvenome:

Namai be numerių. Tik vėliau supratau, kodėl šeiminkas pirmąją dieną taip keistai nusakė kaip rasti namus, lyg tai būtų ne viešbutis, o nelegalūs lošimo namai. Vietoj to, kad pasakytų "Jūs gyvensite Sokrato 7" jis mums parodė: kai saulė leisis į jūros bangas ir paskutiniai jos spinduliai lies pietinį malūną, kuris bus jums už nugaros, o prišais matysite šią koplyčią, eikite iki pirmos sankryžos ir tada pasukite į kairę. Ne pirmojoj, ne pirmojoj, bet antrojoj sankryžoj. Taip pat malūnas, likęs už nugaros turi būti ne toks ir toks, o va toks ir anoks - nes ir jų čia ant kiekvieno kampo, o kampų čia daug... Kažkaip nevalingai prisiminiau pasaką apie Ali Babą ir tuos keistus durų žymėjimus, bet pirmąją naktį buvau perdaug pavargusi, kad į tai gilinčiausi.

Bet argi tai bėda, kai aplinkui tiek grožio?

Svyrantys bugenvilijų žiedai baltame fone, šalia mėlynai dažytų durų ir langinių - Graikijos klasika.

Viduramžiais pastatyta Paraportiani koplyčia, šalia kurios anot turvadovų turi plunksneles kedenti dar vienas Mykonų simbolis - baltasis pelikanas. To tai nesimatė niekur.

Močiutė, vieną kartą savaitėje balinanti savo namo fasadą:

Nuostabus šviežios duonos kvapas iš seniausios kepyklos, kurioje duona laikoma tarp protėvių nuotraukų ir šeimos ikonų, užrašas skraistės - 1926 m.

Gatvelės, ir laiptai, kuriais visada įdomu lipti, nes niekada nežinai ką atrasi viršuje, ir ką pamatysi apačioje, kai ten jau būsi užlipęs:




Skersgatviai. Ar žinote, ką reiškia skersgatvis? Tai tokia gatvelė, kurią tu gali pereiti tik jeigu eisi... skersas. Man sakė neik, neik, tu nepraeisi. Bet aš praėjau, - pabaigoje teko pasisukti šonu. Skersgatvis!!!

Mielos detalės - jų gali rasti ant kiekvieno kampo.

Bet apie tai - kitą kartą.