2009.01.11

Aš turiu draugę.
Jos vardas Lina.

Maždaug po trejų metų mūsų pažinties, lemtingo atsitiktinumo dėka sužinojome, kad esame gimusios tą pačią dieną.

Tada mes pastebėjome, kad panašios ne tik mūsų nosys, bet ir mintys.
O tada žinote ką ji darydavo? Žinote?

Ji paskambindavo man ryte, ir rėkdavo į ragelį: "chepi biozdy tū jū..." Viskas baigdavosi tuo, kad pabaigoje mes abi dainuodavom "hepi biozdy tūūū aaaaas..." - triumfo arkos stilistikoje.

Technika sparčiai vystėsi, ir praėjusio šimtmečio pabaigoje atsirado pirmieji mobilūs telefonai.
Tai žinot ką ji tada darydavo?
Ji skambindavo dar anksčiau, kai aš dar miegodavau!

Ir ji tai būdavo tokia, žvali, jau pabudus.
O mano balso stygos - tai ne???

Tada aš tapau gudresnė (kažkur po aštuonerių metų) ir išvakarėse išjungdavau mobilų.
Cha!

Štai jau porą metų aš pirmoji jai skambinu - po solfedžio pratybų duše.
Štai ir išaušo ta diena.

Galvojau, paskambinsiu Linai, mes paguguosim į mobilųjį, tada išvalysiu kaminą, pažarstysiu židinį, pasiklausysiu ansamblio "Nerija" įrašų.
Kažkur turėjau Starošaitę...

Bet tai, kas įvyko, peržengia visas ribas.

Pas mus atėjo iš kabelinės.
Sakė, kad pasikeitė planas.
Ir kad reikia kažką pas mus perinstaliuoti.
Aš įleidau, nes turėjo kartoti finalinį arkos koncertą, o aš jį žiūriu tik gyvai.
Tas dėdė pasiūlė pajungti porą kanalų nemokamai.
Suprask, - nelegaliai.
Kažką perinstaliavo, pažaidė kanalais ir išėjo.

Įsijungiau telį. Per Vilnių rodė šitą:



Koks keistas dešimtukas, pagalvojau.
Ir ta choreografija...
Dabar jau taip niekas nedaro.

Čia gal dėl to, kad meistras nukirpo mėlyną laidą, o žalią pasiėmė sau?
Lina, ar pas tave rodo Vilnių???

SU GIMTADIENIU, TAVE, IRGI!