2009 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Segė

Tai buvo broškė su vienu iškritusiu dančiu:


Įstačiau karūnėlę, tada ir plombą. Nušlifavau:


Ir ją nudekupažinau:


Ji man puikiai tiks prie suknelės:


Ir prie apyrankės irgi.

Liko tik batai ir auskarai. O tada galima bus pereiti ir prie aprangos.

2009 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Prancūzija - puiki šalis

Su lauktuvėm iš tolimų kelionių - panašiai kaip su kalėdinėm dovanom. Ir nors dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kalėdiniai ekspertai kasmet išreitinguoja labiausiai nevykusias dovanas, leisdami daugeliui slapta pasidžiaugti, kad "topai" šiemet juos aplenkė.

Panaši situacija ir su lauktuvėmis iš užsienio. Jeigu iš Paryžiaus - tai būtinai plastikinė Eifelio bokšto minikopija, jei iš Prahos - marškinėliai su Mocarto profiliu (čia dar neblogai), jei iš Egipto - bananinio pergamento lakštas su parašytu tavo vardu...

Bet dabar tai pasigirsiu - ko man privežė mama iš Prancūzijos!!! Paeiliui:

1 - dekupažinis popierius su laiškų motyvais;
2 - Toulouse Lautreco reprodukcijos (papildyta: kaip sužinojau vėliau, jos yra ne Lautreco, o Théophile Alexandre Steinlen);
3 - ekologinė arbata su rožių žiedlapiais ir raudonėliais ir dar kažkokiom paslaptingom kvepiančiom žolelėm...
4 - Niurnbergo meduoliai!
5 - Monmartro vaizdai.

Detalizuojame toliau:
1 - Kalendorius su prancūziškų plakatų reprodukcijomis;
2 - Ne Toulouse-Lautreco, o Théophile Alexandre Steinlen plakatų reprodukcijos;
3 - minišokoladukų rinkinys, nuostabiausia, kad kiekviena plytelė - IRGI SU ŠIO DAILININKO PAVEIKSLU! Nerealu, kad tokių dalykų išvis BŪNA PIRKTI!!!

O čia labai įdomus dalykas, turiu omeniu popierių - į tokią tarą viename Prancūzijos miestelyje įvynioja bagetus! Jie greičiausiai net nenutuokia, kad jų marketinginė priemonė - puikiausias ir originaliausas dekupažinis popierius, kuris dar, priedo, nieko nekainuoja!!!

Ten parašyta: "le banneton et le paton". Lio baneton! LIO BA-NE-TON!!! Geriau už prancūzišką "lio baneton" yra tik wökiškas "das Futelar" ar rusiškas "dramaturgynia"...

1 - dekupažinis (čia taip nusprendžiau) popierius, likęs iš po bageto ir
2 - dėžutė nuo kamambero. Ne, nebijokite, autobuso bendrakeleiviai neturėjo kęsti "silpno aguročių kvapo". Šioje dėželėje atkeliavo pats tikriausias, natūraliausias, ekologiškiausias, sūdytas Bretanės... sviestas!

O šios dėžutės per gražios dekupuoti, tai pagalvojau, tegu dar gyvena:

1 - karamelė su vienu iš Luaros pilių atvaizdu
2 - anyžinė pastilė
3 - Bretanės galetės - sausainėliai ar džiūvėsėliai tiksliau.

Štai kokių lauktuvių sulaukiau. Sakyčiau net per daug, kam čia reikia, niekam nereikia... Bet kai kurie dalykai verčia žavėtis Prancūzija ir prancūzais - įpakavimas, dekoravimas, pati suvenyro idėja... Nebuvau Prancūzijoje, bet jeigu nuvažiuočiau tai... nepraeičiau nei pro vieną boulangerie ar epicerie be jų vyniojamo popieriaus "pavyzdžių".

Epilogas. Bet čia dar ne viskas. Kelionių organizatoriai autobuso keleiviams sumanė konkursą - visi turėjo parašyti po eilėraštį, kad kiekviena eilutė prasidėtų iš vis kitos žodžio "Prancūzija" raidės. Prizas - 500 litų. Grynais. Neatskaičius mokesčių. Verta pasistengti. O čia tas eilėraštis:


Prancūzija - puiki šalis.

Radau čia nuostabias pilis.

Apėjom jas visas aplink,

Nespėjom jų gerai pažint...

Čia

Ūkas San Malo, Kankalio,

Žiedai levandų, rožių.

Ir aplamai,

Jinai - puiki.

Aš? Dievinu jos grožį!!!

Ir ką jūs manot? Autobusas pasilinguodamas plojo katučių du kartus:

1) pirmą kartą - kai nuskambėjo mano mamos parašytas eilėraštis, - kuris dėl to ir laimėjo konkursą ir

2) antrą kartą, kai visas autobusas su palengvėjimu atsiduso, pamatęs prizą - A4 formato 500 litų banknotą su užrašu PAVYZDYS.

Žmonės ėjo ir prašė nusirašyti eilėrašti, kai kas ėmė autografą. Nežinojau, kad mano mama tokia poetesė. "Mokykloje buvau literatų būrelio pirmininkė", - kalbėjo susirinkusiems laureatė.

Mano mama tikra žaliūkė.

2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Apyrankė

Taip, juokitės iš manęs, juokitės, kad aš svajoju apie balto porceliano, išpiešto mėlynais motyvais, suknutę. Tegu ir kinišką, tegu, bet būtinai - mėlyną, baltą... Kai kas tai jau laiko apsėdimu, bet negaliu kol kas jaustis kitaip, nors tu ką.

Už 3 (tris) litus nusipirkau vienoje maisto prekių parduotuvėje apyrankę. Gal būtų ji visai nieko, jeigu ne ta tigro kailį imituojanti raudonu flomasteriu išpiešta puošyba:

Ir dar galvoju - jei ši plastmasinė apyrankė būtų be jokio dekoro (visgi kiniškų rankų darbas?), ji greičiausiai kainuotų ne tris, o šimtą dvidešimt litų? Ir būtų parduodama fišinebelnoj parduotuvėj su žiovaujančiom pardavėjom, o ne C kategorijos mažmeninės prekybos tinkle?

Bet jos kaina buvo juokingai dėkinga pasigaminti papuošalą, kuris man tiktų prie minėtos suknelės?

Ak!

Nuotrauka iš:
čia.

2009 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Stebuklinis Loretos arkliukas

Štai ir ketvirtoji paraiška konkursui "Mano naftalininė vasara", šįkart - nuo LoretosAllthebeautifulthings! (Pradedu tikėti pranašystėmis apie konkurso baigtį ir rezultatus.)

Primenu, kad visą rugsėjį reikia aktyviai lankytis sendaikčių turguose ir ką įdomaus pastebėjus, siųsti paraišką iki rugsėjo 30 d., (sąlygos čia). Visus, mylinčius blusturgius kviečiu dalyvauti konkurse


Loreta:
"Yra daiktų, kurių labai nori, bet gauni juos, ir tas noras kažkur dingsta. Ir yra daiktų, kurie nepaliauja džiuginę, į kuriuos kas kart žiūri, lyg matytum pirmą kartą...




Va šis arkliukas iš Rietavo turgaus kaip tik toks - pirktas prieš pusantrų metų lyg ir Unei, bet... iškilmingai įsitaisęs miegamajame ant mano rankdarbių spintelės:) Galiu žiūrėti į jį ir žiūrėti - toks man jis mielas:)"

Taip pat skaitykite: Loretos sifonai.

2009 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis

Neturiu ką rengtis

Šitą frazę savo gyvenime bent kartą yra ištarusi kiekviena moteris. Ir kiekviena sukasi iš padėties savaip. Moterys, jei taip atsitiktų pirmadienį, atminkite, kad tam visada yra planas B: nueini į virtuvę, padaužai lėkščių į grindis, ir ... štai jums suknelė!
Šį šedevrą sukūrė (aišku, kad!) kinas Li Xiaofeng. Daugiau jo gatavų drabužių rasite čia.
Nesuvokiamai genialu, mėlyna, balta. Dievinu!

2009 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Rasuolės vazonai


Kas laimės konkursą "Mano naftalininė vasara", kol kas dar nežinome, bet RasuolėRasos namų atsiuntė jau antrąją savo paraišką! Primenu, kad konkursas skirtas pasigirti ir pasidžiaugti nuostabiais daiktais, kuriuos galima rasti sendaikčių turguose. Paraišką konkursui galima siųsti iki rugsėjo pabaigos, labai jau paprastas dalyvavimo sąlygas rasite čia. O spalio pradžioje balsuosime už labiausiai patikusį reportažą ar istoriją iš sendaikčių turgelių gyvenimo! Bet dabar tegu mums kalba Rasuolė:

"Gaivinu konkursą. Šįkart pristatau sendaikčių turgelių grobį - lauko gėlių vazonus, kuriais išties džiaugiuosi, nes man jie na tokie provansiški. visą straipsnį skaitykite Rasos namuose: Radinys - gėlių vazonai

Taip pat skaitykite "Rasuolės filigranas ir butelaičiai iš krištolo"

2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis

Dituvos lupatynas

Na gerai, moterys ir mergaitės, jums pageidaujant atidarau savo spintas ir rodau, ką radau Dituvos lupatyne.

Apie Dituvos soduose veikiantį baraklyną jau rašiau, todėl šįkart - tik trumpas intro apie drapanų rojų. Turguje dominuoja padėvėtų drabužių prekyba. Iš viso apie 50 (bent jau man taip pasirodė) prekeivių, kiekvienas su savo stendu. Matuojamasi čia pat, vietoje, įėjus į kvadratinį stendą, kurį sudaro ant pakabų sukabinti drabužiai. Kol vieni tuos drabužius traukia ir apžiūrinėja, tu jiems tiesiai prieš nosį nusirenginėji ir persirenginėji! Nežinau, kaip primatavimas vyksta žiemą ar rudenį pliaupiant lietui, bet vasarą reikia rengtis "lengvai". (Dėl minėtų priežasčių, staniką vilktis visgi reiktų.)

Prekės daugiausiai iš Anglijos. Vyraujantys brandai - Atmosphere, Marks & Spencer, SU ir kt. Yra įdomių batų, kai kurie visai nenudrengti, kai kurie - nudrengti, bet pas mus vis dar būtų madingi. Taigi, dilema išlieka.

Iš Dituvos lupatyno parsivežiau keletą gerų variantų įvairioms progoms:

1. Į darbą. Lininiai marškinėliai ilgomis rankovėmis ir visiškai nauja medvilninė palaidinė:

2. Į sodą. Tikro šilko palaidinė kiniškais motyvais. Su dirželiu nugaroje. Nenauja, bet kolorito nepraradusi.

3. Į prezidentūrą. Suknelė a la Grybauskaitė. Visiškai naujas gaminys! Pardavėja kalbėjo kažką iš serijos "pasilikau sau, bet man per ilga". Ir rankinukas lūpdažiui, su kutosiukais!

4. Į priėmimą prezidentūroje. Kadangi esu tango fyfa, mėgstu visokius blizgalus. Tai, kas netinka į darbą ir į sodą, puikiai tinka į milongą. Namie supratau, kad šokti tango ši suknelė būtų per trumpa - pakėlus ranką, ji nenatūraliai pakimba ore. Nepaisant to, manau kad tai - puikus radinys. Nauja, nukainota nuo 85 Eur, o svarbiausia, kad jos sudėtis - 100 proc. linas su metalizuotu siūlu. Šampano visiems! O gal - kokteilio?

Ne iš karto suvokiau, kad Dituvoje visos kainos truputį suapvalintos, ir kad čia - turgus, kur galima derėtis. Nors teko išgirsti ir tokį pokalbį:
- Kiek šitas?
- Dešimt.
- O šitas?
- Irgi dešimt.
- O abudu???
- Dvidešimt!
- Penkiolika?!
- Dvidešimt!

Tik dabar pagalvojau, kad būdama Rietavo sendaiktyne, niekada nežiūrėdavau drabužių. O dabar manyčiau, kad gal ir verta į juos užmesti akį?..

2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis

Dituvos sendaikčių turgus

Taip man bevirkaujant, kad sekmadienio rytą anksti pakirdus jau antrą kartą iš Rietavo turgaus tuščiom grįžtu, lapai pašnarėjo apie Dituvos sendaikčių turgų! Nuvažiavau ir patikrinau. Yra!

Visų pirma - Dituva daug arčiau Klaipėdos nei Rietavas. Antra, čia galima rasti to paties gėrio, kaip ir Rietavo sendaikčių turguje: atpažinau vieną veršenikę, kurią jau prieš pusmetį mačiau Rietave! Jos niekas nenupirko nei ten, nei čia. Taigi Dituvoje rasite tuos pačius pardavėjus, kaip ir Rietave, gal netgi kiek ir pigiau parduodančius. Vienintelis minusas (o gal vistik pliusas?) kad pardavėjų čia daug mažiau. Bet juk senienų turgūs matuojami ne prekiautojų gausa, o prekių pasiūlos kokybe...

Trečias pliusas Dituvai: patogus privažiavimas ir infrastruktūra. Visas turgelis įsikūręs ant "angliškos žolytės": jokio purvo, netvarkos ir alkūnėmis besiirkluojančių minių su riebaluotais varvančiais beliašais rankose. Kaip Rietave.

Kaip rasti: važiuojame iš Klaipėdos (arba nuo Jakų žiedo) Šilutės, Priekulės kryptimi. Pravažiuojame Rimkų geležinkelį, Mickus, vėliau ir pačią Dituvos gyvenvietę paliekame už nugaros. Už poros kilometrų privažiuojame degalinę, ties ja sukame į dešinę, apdairiai apsidairę pervažiuojame geležinkelį ir už šimto metrų matome kelkraštyje sustatytas mašinas. Čia galima ir parkuotis. Mokesčio už parkavimąsi nėra. Kamščių nėra.
Turgus vyksta: šeštadienį ryte (patikrintais duomenimis), trečiadienį ir sekmadienį (asmeniškai nepatikrinau).

Ir išvis, toks jaukus ir mielas man pasirodė šis baraklynas. Tiek pirkėjai, tiek pardavėjai mieli žmonės. O prie tokių darbastalių norisi praleisti gerą pusvalandį:

Dar vienas raritetas: sodo puošmena a la lėlių vežimėlis:

Koks sendaikčių turgus be triušių?

Ir modernaus meno kūrinių?


O čia mano kuklūs grobiai iš Dituvos: varinis indelis (2 Lt), į kurį kol kas įsodinau lauro medį ir toks mielas indelis, o gal dubenėlis, kurio paskirties taip ir nenustačiau (1 Lt):

Nei druskai, nei kiaušiniui įsidėti jis netinkamas - tiesiog per mažas. Pirkau, nes jis išties vintažinis: antroje pusėje užrašyta "Funny Design. Made in W.-Germany". Jame skiesiu klijus dekupažui - nes tokiame indelyje telpa tik kokie du lašai, ne daugiau. O gal jūs žinote, iš kur ir kam gali būti naudojamas šis niekutis?

Na gerai, gerai, prisipirkau ir škudurų... Bet nežinau, negi čia kam įdomu?

2009 m. rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis

Fotorobotai

Žinodama mano keistą įprotį rinkti kavinėse nepanaudotus cukriukus, mano draugė Medula iš kiekvienos kelionės kaskart parveža naujų rinkinukų.

Dažniausiai juos tik paimu ir paguldau prie likusios kolekcijos. Bet šįkart išsitraukiau cukriukus ir pajutau sėlinantį šiurpą, tūnantį pagaugą:

Nežinau, gal tai vietinio menininko laimėtas viešųjų pirkimų konceptas? O gal koks nors saugios kaiminystės projektas, bet tie veidukai man tokie makabriški pasirodė...

Kaip visai ne prie kavos tokie... Kaip kokie fotorobotai. "Jų ieško policija. Asmenis, mačiusius kažką panašaus arba atpažinusius šiuose paveiksluose save, skambinti telefonais ir t.t."

Čia pavaizduoti trys tipažai:
Nekilnojamojo turto agentas (?), kuris įėjo į pastatą, bet niekas nematė, kaip jis išėjo...
Plačiai iš siaubo atmerktos mergaitės akys...
Kaimynė iš gretimo namo, kuri viską matė, bet nutylėjo, nes jos niekas neklausė...

Ką manot jūs? Ką reiškia tie veidai? Ir kodėl jie ant cukriukų? O gal aš žiūriu per daug detektyvų?

P.S. Medula, kaip visuomet ačiū!

2009 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis

Rasuolės filigranas ir butelaičiai iš krištolo


RasuolėRasos namai atsiuntė antrąją paraišką konkursui "Mano naftalininė vasara". Primenu, kad konkursui paraišką galima siųsti iki rugsėjo pabaigos. O spalio pradžioje balsuosime už labiausiai patikusį reportažą ar istoriją iš sendaikčių turgelių gyvenimo! Rasuolė:

"Nepamenu, nuo kada esu prisiekusi sendaikčių mylėtoja. Galbūt nuo vaikystės, kai su deginančiu smalsumu kuisdavau močiutės didelę, aukštą palėpę, kurioje ko tik nebuvo...

Visą straipsnį skaitykite "Rasos namuose": Pirmoji paraiška konkursui "Mano naftalininė vasara" .

2009 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

Vasarinė degtukų kolekcija

Jeigu yra kalėdinė degtukų kolekcija, tai turėtų būti ir vasarinė?


Naujoji demisezoninė itin moteriška vasaros pabaigos prêt-à-porter degtukų kolekcija tiks ir prie rankinės, ir prie karolių!


Pritaikyta naudoti verandoje.

Loretos sifonai


Pirmoji paraiška konkursui "Mano naftalininė vasara" - nuo LoretosAllthebeautifulthings!

"Mano naujausias radinys Rietavo turguje - šie du sifonai. Įdomiausia, kad jau kurį laiką vis pasvajodavau apie juos, bet niekad niekur nebuvau užtikusi. Ir še tau - einu Rietavo turgumi ir netikiu savo akimis - stovi du gražutėliai, na šviežutėliai vargiai (vandenukas dugne jau nežinia kiek dešimtmečių teškenasi...)

Klausiu - kiek? "Po dešimt litų", - atsako vyriokas ir aiškiai matydamas mano nušvitusį veidą, nesileidžia į jokias derybas. Vienas sifonų, tiesa, dar su odiniu dirželiu. Bet sunkumėlis kaip reikiant - vos partempiau iki mašinos! Stiklas storas, bet labai gražus - saulėje tiesiog žaižaruoja:)

Šiek tiek informacijos apie Rietavo turgų - dirba sekmadieniais nuo ankstyvo ryto iki 13 val. Kainos nemažos (bet pasitaiko kai ką rasti ir labai pigiai), nes daug pirkėjų iš Latvijos ir Vilniaus - kai kuriuose sluoksniuose šis turgus madingas:)" Loreta.

2009 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Dėmesio konkursas: mano naftalininė vasara

Spėjau pasiilgti konkurso, o ypač tokio, kurio norėtų ir patys skaitytojai.

Šio konkurso idėja gimė vieno pranešimo apie olandiškus namukus komentaruose, vėliau buvo vystoma diskusijose, kol galiausiai įvykus balsavimui, nutarta pradėti nuo mažo vidinio projekto - konkurso.

Galbūt pasibaigus konkursui turėsime ne tik įdomių istorijų, bet ir įdomios bei vertingos patirties, kuria galėsime pasidalinti, iš kurios galėsime visi pasimokyti? O gal visa ši iniciatyva vėliau išties išsivystys į sendaikčių mylėtojų klubą?

Bet kol kas siūlau visus sendaikčių turgelių lankytojus ir lankytojas bei senienų mylėtojus ir mylėtojas dalyvauti konkurse





Konkurso tikslas - pasigirti ir pasirodyti, kokių gražių/pigių/širdžiai ir akiai mielų/kuriozinių/nerealių/daiktų galima įsigyti sendaikčių turgeliuose. Kad sendaikčių turgūs yra ne atliekų, bet išlikusių vertybių lobynai. Kad tuos daiktus galima prikelti antram gyvenimui. Kad sendaikčių turgeliai yra mūsų visų istorijos dalis. Kad sendaikčių turgūs yra puiki pramoga ir laisvalaikio leidimo būdas, gal net - gyvenimo būdas ar sportas?


Taisyklės


Labai noriu, kad jos būtų kuo paprastesnės ir kuo patrauklesnės dalyviams. Bandau jas gromuluoti:

1. Konkurse gali dalyvauti visi ir visos, kurie sendaikčių turguje (būtina sąlyga) yra įsigiję kokį įdomų ar vertingą daiktą ir nori šiuo džiaugsmu pasidalinti su kitais. Atsiųsti reikia: daikto (ar daiktų) nuotrauką (-as) ir aprašymą. Aprašyme būtų gerai paminėti:

- kur įsigijote šį daiktą (geografinė vieta ir turgelis. Turgelio veikimo laiką ir jei galite - aprašymą kaip ten nuvažiuoti, kur ir kaip parkuotis - būtų irgi labai įdomi detalė etatiniams sendaikčių turgų lankytojams).

- iš ko įsigijote (kartais pardavėjai būna ne mažiau įdomūs nei jų antikvariatas)

- jei ne paslaptis - kiek kainavo jūsų vertingasis eksponatas?

- kodėl jį įsigijote?

- kodėl jis jums toks mielas? O gal jį naudojate visai kitokiai paskirčiai? Ką sako aplinkiniai, išvydę Daiktą jūsų namuose? O gal susilaukėte pasiūlymų perparduoti? O gal jį kaip nors įdomiai perdarėte ar adaptavote savo buičiai, interjerui, skoniui ir kasdieniniams poreikiams? Visos įmanomos kuriozinės situacijos, susijusios su Daiktu?!

- Jei dar neatostogavote: nepamirškite, kad ir užsienyje yra senkdaikčių turgų! Laukiame reportažų ir iš ten!

2. Vienoje paraiškoje nuotraukų gali būti viena, o gali - keletas: į nuotraukų rinkinį galite įtraukti sendaikčių turgelio ir/arba pardavėjo nuotrauką, ar situaciją kaip tą daiktą naudojate, ne tik patį daiktą.

3. Nuotraukas ir aprašymą siųsti: mikoskioskas(@)gmail.com iki rugsėjo 30 d. Kodėl taip ilgai? Todėl, kad dabar daug kas dar tik atostogauja, o po to - rugsėjo pirmoji, visokie ten aplankalai, o čia žiūrėk, dar ir vasara besibaigianti, o juk žinome, kad sendaikčių turgeliai ne kasdien vyksta?
Paraiškoje būtinai paminėti: savo vardą ar pseudonimą, kuriuo norite būti pristatomi ir nuorodą į savo tinklapį ar blogą.

4. Vienas žmogus gali siųsti kiek tik nori savo reportažų. Nebūtinai visus iš karto, galima paeiliui: tik ką gautą istoriją iš karto patalpinsime į kioską, nelauksime rugsėjo pabaigos, kol suplauks visos paraiškos - tai nebūtų labai prasminga ir juolab patogu skaitytojams.

5. Jūsų atsiųstas istorijas nuolat skelbsime kioske iki rugsėjo 30. O spalio pradžioje visas dar kartą išrikiuosime skaitytojų balsavimui. Laimės autorius, kurio istorija sulauks daugiausiai skaitytojų komentarų balsavimo metu. Balsavimas vyks spalio pradžioje. Šiuo atveju laimės vieno autoriaus vienas reportažas (o ne visų jo atsiųstų reportažų balsų suma).

(O Dieve, aš jau darausi tikra biurokratė)

6. Ir aišku, koks konkursas be prizų! Prizas slepiasi vienoje šių dėžučių:

Tikiuosi, kad nieko nepamiršau, viską paminėjau.

Visiems linkiu geros medžioklės sendaikčių turguose ir sėkmės konkurse!

PS. Čiur, aš dalyvausiu parodomojoje programoje?!

2009 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis

Lietuviška knyga apie dekupažą

Nuo rugpjūčio 12 jau galėsime vartytį pirmąją lietuvišką net 200 psl. knygą "DEKUPAŽAS".

Joje galima bus rasti ne tik išsamų dekupažo pradžiamokslį, bet ir daugybę išsamių pamokėlių su nuotraukomis (dvipusis dekupažas, print-room dekupažo popierius, reljefinis paviršius, 3 būdai kaip išgauti 3D dekupažą, darbas su folija, paveiksliukų iš žurnalų perkėlimas ir dar daug naujų dalykų).

Knygos autorė Neringa Krankalienė.
Kaina: 28.90 Lt
Valio!

Blog Widget by LinkWithin