2009 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Prancūzija - puiki šalis

Su lauktuvėm iš tolimų kelionių - panašiai kaip su kalėdinėm dovanom. Ir nors dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kalėdiniai ekspertai kasmet išreitinguoja labiausiai nevykusias dovanas, leisdami daugeliui slapta pasidžiaugti, kad "topai" šiemet juos aplenkė.

Panaši situacija ir su lauktuvėmis iš užsienio. Jeigu iš Paryžiaus - tai būtinai plastikinė Eifelio bokšto minikopija, jei iš Prahos - marškinėliai su Mocarto profiliu (čia dar neblogai), jei iš Egipto - bananinio pergamento lakštas su parašytu tavo vardu...

Bet dabar tai pasigirsiu - ko man privežė mama iš Prancūzijos!!! Paeiliui:

1 - dekupažinis popierius su laiškų motyvais;
2 - Toulouse Lautreco reprodukcijos (papildyta: kaip sužinojau vėliau, jos yra ne Lautreco, o Théophile Alexandre Steinlen);
3 - ekologinė arbata su rožių žiedlapiais ir raudonėliais ir dar kažkokiom paslaptingom kvepiančiom žolelėm...
4 - Niurnbergo meduoliai!
5 - Monmartro vaizdai.

Detalizuojame toliau:
1 - Kalendorius su prancūziškų plakatų reprodukcijomis;
2 - Ne Toulouse-Lautreco, o Théophile Alexandre Steinlen plakatų reprodukcijos;
3 - minišokoladukų rinkinys, nuostabiausia, kad kiekviena plytelė - IRGI SU ŠIO DAILININKO PAVEIKSLU! Nerealu, kad tokių dalykų išvis BŪNA PIRKTI!!!

O čia labai įdomus dalykas, turiu omeniu popierių - į tokią tarą viename Prancūzijos miestelyje įvynioja bagetus! Jie greičiausiai net nenutuokia, kad jų marketinginė priemonė - puikiausias ir originaliausas dekupažinis popierius, kuris dar, priedo, nieko nekainuoja!!!

Ten parašyta: "le banneton et le paton". Lio baneton! LIO BA-NE-TON!!! Geriau už prancūzišką "lio baneton" yra tik wökiškas "das Futelar" ar rusiškas "dramaturgynia"...

1 - dekupažinis (čia taip nusprendžiau) popierius, likęs iš po bageto ir
2 - dėžutė nuo kamambero. Ne, nebijokite, autobuso bendrakeleiviai neturėjo kęsti "silpno aguročių kvapo". Šioje dėželėje atkeliavo pats tikriausias, natūraliausias, ekologiškiausias, sūdytas Bretanės... sviestas!

O šios dėžutės per gražios dekupuoti, tai pagalvojau, tegu dar gyvena:

1 - karamelė su vienu iš Luaros pilių atvaizdu
2 - anyžinė pastilė
3 - Bretanės galetės - sausainėliai ar džiūvėsėliai tiksliau.

Štai kokių lauktuvių sulaukiau. Sakyčiau net per daug, kam čia reikia, niekam nereikia... Bet kai kurie dalykai verčia žavėtis Prancūzija ir prancūzais - įpakavimas, dekoravimas, pati suvenyro idėja... Nebuvau Prancūzijoje, bet jeigu nuvažiuočiau tai... nepraeičiau nei pro vieną boulangerie ar epicerie be jų vyniojamo popieriaus "pavyzdžių".

Epilogas. Bet čia dar ne viskas. Kelionių organizatoriai autobuso keleiviams sumanė konkursą - visi turėjo parašyti po eilėraštį, kad kiekviena eilutė prasidėtų iš vis kitos žodžio "Prancūzija" raidės. Prizas - 500 litų. Grynais. Neatskaičius mokesčių. Verta pasistengti. O čia tas eilėraštis:


Prancūzija - puiki šalis.

Radau čia nuostabias pilis.

Apėjom jas visas aplink,

Nespėjom jų gerai pažint...

Čia

Ūkas San Malo, Kankalio,

Žiedai levandų, rožių.

Ir aplamai,

Jinai - puiki.

Aš? Dievinu jos grožį!!!

Ir ką jūs manot? Autobusas pasilinguodamas plojo katučių du kartus:

1) pirmą kartą - kai nuskambėjo mano mamos parašytas eilėraštis, - kuris dėl to ir laimėjo konkursą ir

2) antrą kartą, kai visas autobusas su palengvėjimu atsiduso, pamatęs prizą - A4 formato 500 litų banknotą su užrašu PAVYZDYS.

Žmonės ėjo ir prašė nusirašyti eilėrašti, kai kas ėmė autografą. Nežinojau, kad mano mama tokia poetesė. "Mokykloje buvau literatų būrelio pirmininkė", - kalbėjo susirinkusiems laureatė.

Mano mama tikra žaliūkė.

9 komentarai (-ų):

lapai rašė...

na bet ir lauktuvės... net pavydu... ir ne vien dėl Lautrec'o, dėžučių ar skanumynų, o dėl pačių lauktuvių

GinCherry rašė...

Dievinu Lautrec'a :) Vienas megstamiausiu mano dailinku :)Bet juodoji katyte juk ne sio autoriaus? :) Patiko labai viskas, ir dezutes, ir sokoladukai, tik man juos butu gaila valgyt :D

mika rašė...

Ne, nu lauktuvės tai superinės buvo, išties. Klausia mama, ką parvežti, sakau, tu man kokių nors spalvotų popieriukų atvešk :) O atvežė tokio turto.

Aš irgi dievinu Lotreką. O katukaz ne jo? Buvau įsitikinusi, kad tai jojo darbas. Na ką gi, visuomet smagu sužinoti kažką naujo.

GinCherry rašė...

Aš irgi kažkada galvojau, nes turiu vaistų dėžutę iš Briuselio parsivežus :D Bet autorius šio plakato Théophile Alexandre Steinlen :)

Liucija rašė...

Ojojoj. Jau seniai įsimylėjusi Prancūziją, tai tik sėdėjau išpūstomis akimis ir grožėjausi. Turi auksinę mamą!!!

mika rašė...

Taip, ji tikra žaliūkė :)))
O su tuo katuku tai geras - buvau visiškai įsitikinusi,kad jis - Lotreko!!! Išsilavinimo spragos.

rasuole rašė...

Na ir pasistengė...Šaunuolė.. Na, nebūtų mama.....:)
O be to, tapo akivaizdu iš kur tas Mikos kūrybiškumas...

ignieška rašė...

Išties, puikios lauktuvės :) kažkada draugė buvo parvežusi tokių pat anyžinių pastilių, kaskart pažvelgus į dėžutę atsidūsėdavau... O šokoladukus būtų gaila valgyti, kai taip gražiai įpakuoti :))

mika rašė...

O man tų šokoladukų įpakavimas daug vertingesnis nei patys šokoladukai - juk juos visus galima panaudoti dekupažui! Tik dar nesugalvoju projekto ...

Blog Widget by LinkWithin