Nesusilaikiau, ir pavasariui atatinkamai papuošiau vitriną:
Senus puantus nudažiau paprasčiausiu statybiniu pigmentu. Bet kas gi tai žino?
Buvo:
Yra:
O kaipgis, be triušių?
Kaip ir kasmet, triušiai praeidinėjo morką.
Pastebėjau, kad prie šitų baleto suknelių sustoja paprastai tik du pirkėjų tipai:
1. vaikai ir 2. baleto profesionalai.
Ech, kaip sakoma - pas de deux!
2011 m. gegužės 1 d., sekmadienis
Pavasarėja
Pranešimą parašė mika ties 12:24 4 komentarai (-ų)
žymės: batai, deku darbukai, triušiai, vitrina
2011 m. balandžio 20 d., trečiadienis
2010 m. gruodžio 21 d., antradienis
Svarbiausia - apiforminimas!
- mėgdavo kartoti mūsų algebros mokytoja, kalbėdama apie abitūros egzaminų lapo išvaizdą, nuo kurio priklausė gal 60 proc. egzamino sėkmės. O kadangi ji sirgo chroniška sloga, tas žodis mums nuolat skambėdavo kaip "A-BI-BUOR-BI-DI-BAS".
Kalbant apiforminimo kategorijomis, šiemet turėjau garbės apiforminti parduotuvės vitriną Kalėdoms!
Kas nežinojot, per Kalėdas snieguolė pliekia kastanjetėmis ir sako olė!
Balerinos - dažniausiai rožinės spalvos, nors būna visokių.
Šitas daiktas vadinasi tutu. Tik tarti reikia ne "tūtū", o taip elegantiškai, prancūziškai: "tiūtiū". Kirčiuojam paskutinį skiemenį.
Flamenco ir per Kalėdas flamenco!
Kaip ir tango!
O prie šito eksponato pirkėjai praleido daugiausiai laiko. Teko du pagaminti on the request.
Projekto sąmata 64 litai: 24 gėlė, visa kita - saldainiai, kurių turėtų užtekti iki Trijų Karalių.
Xo xo xo? Kalėda!
Pranešimą parašė mika ties 12:41 10 komentarai (-ų)
2010 m. rugsėjo 5 d., sekmadienis
Pimp ma shoebag
Pasiilgau rankdarbių. Todėl vienai pažįstamai Tanguerai pažadėjau papimpinti šokių batų krepšį jos naujiesiems "Caumme if Faut".
Štai taip atrodė šokių batams dedikuotas krepšys , kol jis dar buvo parduotuvėje:
Bet mano užsakovė turėjo ir vieną prašymą - įsiūti krepšyje mažytę kišenėlę pinigams - kai eini į milongą, daugiau nieko nereikia - tik poros tango batų ir... kelių litų(eurų) susimokėti už įėjimą. Pasipudruoti nosį laiko vis viena nebus, todėl visas tas gėris, kuris paprastai kasdien nešiojamas moterų rankinėse visą savaitę milongoje nebetenka prasmės.
Truputį pasirausiau nėrinių skrynutėje, ir suradau štai tokių gėrybių:
Po valandos baksnojimo adata (visai atpratau naudotis elementariausiais įrankiais), atsirado kažkas panašaus tarp seno kirpimo mokyklinės uniformos su kalnieriukais ir Šatrijos Raganos "Sename dvare":
Tos pačios stilistikos mini kišenė pinigams įsidėti - užsakovės pageidavimas:
Štai toks komplektas.
Tango Damai.
Labai petkevičaitėbitiškas.
Pranešimą parašė mika ties 20:57 15 komentarai (-ų)
žymės: aksesusarai, batai, rankinė
2009 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis
Jūratės klumpakojis lietuje
Jūratė atsiuntė avalynės radinių iš Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos apžvalgą. Jūratė:
"Tikriausiai visi žino, kas trukdo blogam šokėjui. O ar žinote, koks yra geros šokėjos (čia aš apie save be kruopelytės kuklumo) didžiausias galvos skausmas? Ogi patogūs šokių bateliai, tinkantys prie kostiumo ir šokio charakterio.
Nors nulipau nuo scenos jau senokai, bet manija bateliams liko ir panašu, kad turgelių dėka ji aštrėja. Gal net reikėtų mano rašinėlį pradėti anoniminių klubų dvasia: Sveiki, aš Jūružė. Aš turgelių maniakė...
Na kaip ten bebūtų, revizuojant Žemaitijos turgelius, per šią vasarą susirinkau visai padorią šokių batelių kolekciją.
Pirmuoju pirkiniu pradžiugino Skuodo sendaikčių turgelis. Nuostabūs natūralios auksinės odos, puošti versta oda bateliai tiesiog žiūrėjo į mane. Iš karto įsivaizdavau save su jais šokančią rumbą. Kažkaip buvau giliai įsitikinusi, kad mažesnio miestelio turguje ir kainos turėtų būti mažesnės. Deja, deja...Atkakliai derėjausi, bet kai pardavėja labai gražia žemaitiška šnekta pasakė, kad tų batų „laba gers išlynkiems i aney kainiava 200 eurų“, palūžau ir atidaviau tuos prašytus 24 Lt. Susipakavau rumbos (manau tiks ir kankanui) batelius ir laiminga patraukiau link namų.
Kiti bateliai manau visai tiktų tango vakarėliui (čia jau tikiuosi Mikos komentaro). Tokie nekrentantys į akis, bet kaip sako mano močiutė „pry reikala“. T.y.“prie reikalo“, kažkokiam ypatingai rimtam reikalui, ale tik močiutė tuo reikalu visada įvardindavo laidotuves :( . Na jau ne, geriau jau šoksiu tango.
Bateliai nugriebti Dituvoje, už 20 Lt (ir vėl be derybų). Tekstiliniai, su oda aptrauktu kulneliu. Ir man visai negaila, kad nužievinsiu juos per sezoną bevaikščiodama bruke (vertimas: akmenimis grįsta gatvė).
Tame pačiame Dituvos turgelyje sutirpau nuo nuostabaus grožio samanų spalvos, verstos odos batelių, su a la sendinto sidabro sagtimis. Karštligiškai svarsčiau ką su jais šoksiu. Nusprendžiau, kad labiausiai tiks prie mano Klaipėdos krašto tautinio kostiumo (beje taip pat surinkto iš tų turgelių). Ir pvz.: galėsiu taip pasipuošusi eiti atsiimti mandato, kai būsiu seimo narė. Na ir labai santūriai ir išdidžiai sušoksiu kokį Trankverą. Tam šventam reikalui patuštinau piniginę 25 Lt.
(MK: ilgai tylėjau, bet dabar tai jau nebeiškęsiu: Jūrate, aš... hm... kaip čia pasakius... e... irgi matavausi šiuos batelius, prieš porą savaičių Dituvoje! Jie - fantastiški, odiniai, austriški. Turint omeniu, kad Klaipėdos krašte kadaise gausiai gyventa austrų, jie Tau tikrai tiks prie klaipėdietiško kostiumo, nes tik klaipėdiečių kostiumuose naudojamos tokios prabangios medžiagos ! Puikus pasirinkimas!)
Na ir prasidėjus rudeniškiems orams, dar kartą puoliau į Dituvos turgų, tikėdamasi „išpardavimo“ sezono baigimo proga. Greitai, greitai pralėkiau pro jau pažįstamais tapusius pardavėjus ir nieko patrauklaus nematau. Tik atkreipiu dėmesį į kybantį juodą debesį virš galvos. Prekeviai dangstosi prekes. Na va, teks važiuoti namo nieko nepešus ir dar sulytai. Paskutinę akimirką akį patraukia klumpaitės. Deja, ne žemaitiškos, o atkeliavusios iš vikingų kraštų. Kokia kaina? 5 Lt. Nugi tikrai išpardavimas, ar čia besiartinantis lietus įtakoja. Visiškai nauji, raudoni medpadžiai su odinėmis nosimis, išpieštomis gėlytėmis man labiausiai tiks lietingam orui prie raudono skėčio. Nusipirkau juos , ir iš karto apsiaviau. Kaip tik ir lietus prapliupo. Visi susigūžė, o aš aukštai iškeliau nosį ir lengvu Klumpakojo žingsniu taškydama balas patraukiau link automobilio.
Taigi, mano šokių bateliai išrikiuoti. Esu pasirengusi „Naftalininės vasaros“ pabaigtuvų puotai. Maestro, muzika!!!!"
Ačiū, Jūrate!
P.S. paraiškas dar galite siųsti iki rugsėjo 30 d., trečiadienio, 24 val. vakaro ir imtinai!
Pranešimą parašė mika ties 22:27 10 komentarai (-ų)
žymės: batai, guest post, konkursas, sendaikčių turgus
2009 m. liepos 25 d., šeštadienis
Kolekcija: batai
Sakoma, kad trijų porų batų vyrui yra daugiau nei pakankama. Su moterimis yra kitaip.
Niekada neperku madingų batų. Tik tokius, apie kuriuos nepasakysi, iš kurių metų kelintos kolekcijos jie kilę. Batus mėgstu visokius. Jų moteriai reikia. Bet labai nemėgstu jų išmesti. Todėl kartais - juos dar ir papimpinu. Tada su jais atsisveikinti dar sunkiau.
Bet kai sumaniau visus batus iš jų gimtųjų dėžučių iškeldinti į kelias dideles dėžes ir taip atsikratyti nereikalingo kartono, apstulbau, pamačiusi tokį batų daugiabutį:
Mane guodžia tik tai, kad Kerė batų turi daug daugiau. Be to - ji juos perka. O aš - juos kaupiu.
Kiek batų porų turite jūs (galima apvalinti)? Kur juos saugote? Ar lengvai atsisveikinate su "pavargusiais"? Kada perkate batus - per išpardavimą ar sezono pradžioje? Ir svarbiausias klausimas: KAIP MANOTE JŪS, KIEK BATŲ REIKIA MOTERIAI?
Pranešimą parašė mika ties 20:16 22 komentarai (-ų)
žymės: aksesusarai, batai, kolekcija
2008 m. lapkričio 16 d., sekmadienis
Neišmesti gi juk?
Kažkada rašiau apie daiktus, kurie kaupiasi kiekvienuose namuose, jeigu juose nedaromos generalinės peržiūros.
Taip kaupiasi sluoksniais po truputį daiktai, kurie lyg ir nebereikalingi, bet išmesti gaila. Dekupažo požiūriu šie daiktai - dėkingiausia medžiaga, ant kurios galima išbandyti savo eksperimentus.
Tąkart pasirinkau du objektus: basutes ir rankinę. Basutes jau restauražinau, liko tik rankinė. Buvo: natūrali smėlio spalvos cerata:

Man patinka. Dabar bent jau išmesti nebus gaila :))
Moralė: neišmeskite nereikalingų daiktų. Prieš tai bent pasitreniruokite!
Pranešimą parašė mika ties 15:41 17 komentarai (-ų)
žymės: aksesusarai, batai, deku darbukai, rankinė
2008 m. rugsėjo 10 d., trečiadienis
Sudie, vasara! Sveikas, rudeny*!
Štai ir tos žadėtosios basutės, kurias buvo gaila palaidoti Kariotiškių pakalnėse.
o viena kolegė (fyfa tokia) pažiūrėjo, pažiūrėjo ir sako: betgi čia... čia gi - PUCCI!!! Ypač, sako, tos gėlės priekyje:
Ką aš žinau. Nesu čiupinėjusi nei Pucci, nei Gucci. Nei Dolčės Vitos, anei Gabbanos. Bet ir man patinka. Tiesiog "Metų Gaminys 2008", o ne atliekų utilizavimas!
Bet kadangi ruduo jau atėjo, atidėsiu juos dar metams.
Kitai vasarai. Puikiai tiks prie krempleno suknelės...
Nes prie kelnių tai nelabai:
* o kaip yra RUDUO šauksmininko linksnyje?
Pranešimą parašė mika ties 21:28 21 komentarai (-ų)
žymės: aksesusarai, batai, deku darbukai
2008 m. rugsėjo 7 d., sekmadienis
Niekas nenorėjo mirti
Kiekvienuose namuose yra tokių nenaudojamų daiktų, kurie užima visą nematomą naudingą plotą, nepaisant to, jų atsikratyti - nepaprastai sunku!
Juk maža ką - ar į kaimą, ar į sodą, ar ant kapų važiuojant, - labai gerai apsiauti, pasivilkti, įsisipirti... Taip ir stovi tie daiktai, beveik nenaudojami, beveik nereikalingi, beveik nematomi, beveik... neatsikratomi.
Tik pamėginkite kažkam iš artimųjų pasakyti:
- Šita kepurė: nejaugi tu ją tikrai dėvėsi? Juk ji visa aptaškyta dažų!
- Tik nedrįsk jos išmesti! Aišku, kad man jos reikia! Ar remontą darysiu, ar ką - juk reikės kepurės?
Ir taip - visą laiką. Turint omeniu, kad remonto darbai su varvančiais nuo lubų ant kaktos dažais atliekami kartą per dešimtmetį, šansų ištuštinti kandžių šėryklas - tolygūs globaliniam klimato atvėsimui.
Tai čia tik kepurė. O juk dar yra "remontinių" batų, džinsų, striukų, megztinių ir polo marškinėlių. Jeigu juos visus surūšiavus - galima būtų aprengti visą apdailos darbų brigadą, kartu su vyr. rangovu tame skaičiuje.
Nors remonto darbuose atlieku epizodinį antraplanį moters vaidmenį, mano scenos rekvizitai užima ne ką mažiau vietos.
Niekaip nesuprantu, kaip įsigudrinu per vieną sezoną įsigyti 3 rankines po 60 litų, vietoj to, kad kartą per 3 metus įsigyčiau vieną odinę už 600 litų?
Nuotraukoje: ta rankinė.
Atitarnavusi ne vienerius metus, ir mačiusi Antalijos, Kretos ir Liepojos pliažus ji nė nemato eiti užtarnauto poilsio - daiktas tai nesugedęs, nesuplyšęs - Nie vybrasyvatj ŽE!
Arba šitos basutės, kaip man jos nusibodo:
Prisipažinsiu, kad šiais 12-os proc. infliacijos ir ekologinės revoliucijos laikais vietoj to, kad versčiau nereikalingą šlamštą į konteinerį ant ten pusryčiaujančio katino šlapiais sūriais ūsais, padedu savo vintage šalimais - ir labai džiaugiuosi, kai po kelių minučių jų ten nelieka.
Bet... Man kažkaip pasidarė gaila... visiškai naujai pakaltų paties gryniausio poliuretano pakulnių, kurios, atsiėjusios gerus 27 lt be PVM taip ir liko asfalto nepaliestos.
Tai šįkart prie kontenteinerio dar nieko nepaliksiu. O jūs laukite tęsinio. Apie daiktus, iš kurių niekas nenorėjo mirti.
Pranešimą parašė mika ties 13:56 9 komentarai (-ų)
žymės: aksesusarai, batai, rankinė


