2008 m. gruodžio 31 d., trečiadienis

Iki pasimatymo 2009-aisiais

Kažkaip nesinori kartoti nuvalkiotų frazių: "laimės, sveikatos, džiaugsmo ir... šio bei to Naujaisiais, 2009-aisiais metais".

Nu fui. Atsiduoda radijo reklama ir tokiu vitrinų apipavidalinimu iš putoplasto.

Bet galvojant apie apsisukusius metus, man gera. Aš tiesiog noriu padėkoti:
- skaitytojams, kurie lankė kioską, dar kai jis dar "stovėjo" senojoje prekyvietėje,
- skaitytojams, kurie atsiverčia kioską "prie kavos",
- skaitytojams, kurie rašo komentarus,
- skaitytojams, kurie nerašo komentarų,
- skaitytojams, kurie nusišypso :)
- skaitytojams, kurie išsigando, kad kioską nukėlė arba uždarė sanepidstotis,
- skaitytojams, kurie beda nuorodą kitose turgavietėse ir taip atveda į kioską kitus skaitytojus,
- skaitytojams, kurie skaito rašo duonos neprašo, o paskui ima ir užsikrečia dekupažu,
- skaitytojams, kurie atsiunčia nuotrauką ir sako "čia aš paskaičiau kioske ir pabandžiau, ir dabar darysiu toliau, nors tu ką",
- skaitytojams, kurie dalyvauja kiosko konkurse ir tiems, kurie balsuoja!
- skaitytojams, - nepažįstamiems žmonėms!!! - kurie susitiko su manimi ar atsiuntė (iš kitų miestų) - to, ką "normalus žmogus" laikytų nereikalingu šlamštu, o toks dekupažu infekuotas ligonis kaip aš - AUKSO VERTĖS ŽALIAVA DEKUPAŽO savigydos seansams!
- ir aišku savo vyrui, kuris iš vienos dienos komandiruotės Suomijoje man atveža 2 kg Marimekko servetėlių; kuris prikala lentyną mano opusams eksponuoti, kuris toleruoja dirbtuves virtuvėje, o kai TAI jau tampa visai nebepakenčiama, jis vietoj to, kad sakytų "ne, tai jau peržengia visas ribas!", palėpėje įrengia išvažiuojantį konteinerį dekupažo reikmenims; už tai, kad kartą, žiūrėdamas į mane virtuvėje, pasakė:
- Tau... reikia geresnio apšvietimo. - Po to pagalvojo ir tarė:
- Ir tau reikėtų daugiau vietos. - O po to jau rengėsi apsisukęs nueiti, bet grįžo ir tarė:
- ...ir iš viso, tau reikia atskirų dirbtuvių!
:))
Esu dėkinga
- už naujus susitikimus, kurie tapo įdomia pažintim,
- už pažintis, kurios tapo draugyste,
- už rankų darbo dovanas, kurių gavau šiemet su kaupu!!!,
- už mūsų rankdarbių būrelį, - kuris praktiškai vyksta kiekvieną mėnesį, nors teoriškai galėtų vykti nebent tik holivudiniuose scenarijuose,
- už dalinimąsi žiniomis,
- už atsiųstą servetėlę,
- už tai, kad yra žmonių, iš kurių galima mokytis be PVM,
- už inspirado!

2008 m. gruodžio 30 d., antradienis

Trys riešutėliai pelenei?

Šią istoriją man papasakojo Kliukva (pavardės prašė neskelbti). Parašyk apie tai į savo kioską, sako ji. O čia TA istorija.

Kartą sukinėjausi siūlų ir sagų parduotuvėje. Girdžiu pokalbį. Pirkėja:
- Duokite man prašau sagų.
- Tikslas?
- Numezgiau meškutį, tai reikia akyčių.
- Kiek norėsite? - vis dar klausia pardavėja. Ne, jos jumoro jausmas išties nerealus!
- Trijų! - o mamos dar geresnis.
- ???
- Taip, duokite man tris... Akytes... Meškučiui...

Ką aš žinau. Gal čia buvo helovynui meškutis, o gal dabar tokius modelius žurnalai siūlo? "Megzti šilti siaubukai jums ir jūsų namams"...

Bet kokiu atveju pardavėja su pirkėja, atrodo, susišnekėjo - o tai, sutikite, džiugus įvykis klientų aptarnavimo kasdienybėje!



KLAIDOS ATITAISYMAS 2008-12-30 22.45.
Tik paskelbus istoriją gavome pranešimą, kad šią istoriją TĄ VAKARĄ papasakojo visai ne Kliukva, kurios pavardė redakcijai žinoma, o Medula. Visa kita atitinka tikrovę. Atsiprašome autorės! Abiejų autorių!
Kalta ADMINISTRACIJA

2008 m. gruodžio 26 d., penktadienis

PIMP MA DESKTOP: balsavimas prasideda

Šiandien prasideda konkurso PIMP MA DESKTOP balsavimas.

Konkursas atsirado iš nevilties, kad rankdarbiams standartiniuose butuose paprastai neatsiranda vietos, o tiksliau - taip reikalingo darbastalio, jau nekalbant apie tas visas sienines spinteles ir lentynėles su ten tvarkingai išdėliotomis priemonėmis, - kiekvienos auksarankės svajonę... Dar vienas konkurso tikslas - padrąsinti visas ir visus, savo rankomis kuriančius grožį, kurti jį ir toliau, nepaisant buto išplanavimo. Nesvarbu, kaip atrodys virtuvė, stalas, kambarys - menas reikalauja ne tik įkvėpimo, laiko, bet ir erdvės. O tos dalyvės, kurios įsileido skaitytojus į savo erdvę atsikratė dar ir komplekso "pas mane nesutvarkyta - užsukite rytoj!" Čia reikia pridurti, kad namiškių tolerancija, supratimas (o kartais ir kantrybė) yra ta uola, ant kurios laikosi nemažai rankdarbių artelių, todėl noriu tikėti, kad šis konkursas iš dalies padės ir jiems pasijusti Pasaulinės Rankdarbių Bendruomenės, kuriai taip svarbi ši parama ir supratimas, dalimi.

Konkurse dalyvauja šešios dalyvės. Laimės darbastalis, surinkęs daugiausiai skaitytojų komentarų. Balsavimas vyks iki sausio 1 d. nul nul valandos (t.y. brėkštant sausio 2 d. rytui). Laimėtojai atiteks prizas, kartu su maišeliu. Kriterijai? Juos nustatote jūs patys! Visoms dalyvėms - sėkmės, skaitytojams - ačiū, kad balsuojate! Ir, kaip sako p. Kybartienė, jungiame mašiną!

1. Darbastalis su pakaušiuku
ir žaliais purpleliais:


Aprašymas: Jei dirbu, tai retai tai pavyksta vienai, dažniausiai su pagalbininke, kurios pakaušiuką ir matote nuotraukytėje :) Aš dekoravau veidrodžio rėmuką draugės gimtadieniui, o ji šalia kepė plastelininę picą, jam, jam :D
Taip ir dainamės savo teritoriją, mano teptukas šalia jos kastuvėlio, jos puodas šalia mano bliūdo su lipalu :) O viską kantriai saugo mūsų kurti veltinio balandukai...

2. Darbastalis su imbieriniais gėrėliais ir fantastiniais multitaskingo įgūdžiais:

Aprašymas: Siunčiu ir aš savo darbo stalo nuotrauką. Tiksliau, čia ne mano darbo stalas, jį okupavusios knygos. Čia salonas :D Nusprendžiau, kad meduolių dažymas irgi yra rimtas rankdarbis (ypač kai žmogus ne prie meno, taip sakant...). Televizorius rodo filmą po filmo, o aš vis piešiu (todėl ir pultelis čia). Mobilus net numirti spėjo, neprisiruošiau nueiti jo pakrauti. Metalinėse dėžutėse pasislėpęs kitas rankdarbis - imbieriniai sausainiai. Tolumoje matyti apnėrinėjami bumbulai ir siuvinėjimas. Tiesa, greta manęs, ant sofos, guli dėžė bumbulų ir dar vienas siuvinėjimas (tik į kadrą nebetilpo...) Ir visa tai yra specialiai nedėliota, taip netyčia susinešė viskas prie televizoriaus. Šiandien reiks viską tvarkyti... Ech :D

3. Darbastalis su lygintuvu, kaktusu ir kompiuteriu:

Aprašymas: Aprašymo nebuvo, todėl pakomentuosiu tai, kas matyti: čia atrodo, vyksta siuvinėjimas ir skrebukinimas, nors tas kaktusas ir įjungtas kompiuteris kiek glumina. Sprendžiant iš tvarkos ant stalo (visgi kompiuteris ant stalo matyti), galima spręsti, jog vietos rankdarbiams šiuose namuose pakanka? Baronkos skylės labai gražiai koreliuoja su siuvinėjo lankeliais. Užskaitom? Užskaitom!

4. Darbastalis su paslaptim:

Aprašymas: aprašymo taip pat nebuvo, todėl galiu tik pasakyti, ką matau. Sprendžiant iš priemonių gausos ir įvairovės, čia vyksta, viskas, ką tik galima įsivaizduoti ir dar daugiau. Pritemdytas apšvietimas apgaubia darbastalį paslapties aureole, o lentynose sukrautas gėris alsuoja kūrybine galia, kuri, atrodytų tuoj tuoj išsiverš kūrybinėje realizacijos fazėje ir, pavirtusi gėriu ir grožiu, džiugins kažkieno akį. Ir širdį. Visiškai nematyti sausainių, bet yra kompiuteris. Užskaitom? Užskaitom!

5. Darbastalis su dramatiškai atkritusia pakaba.

Aprašymas: (ir čia bandau rašyti, ką matau). Sprendžiant iš popieriaus krūvos, iškirptų gėlyčių, PVA butelaičio ir pakabos ant sofos, čia vyksta dekupažas. Kompiuterio nėra, užtat yra telefonas. Darbastalis buvo toooks ilgas, kad į vieną nuotrauką netilpo, bet konkurso sąlygos leidžia siųsti tik vieną nuotrauką, todėl dedame panoraminį vaizdą. Kadangi darbastalio spalvą galima lengvai įžvelgti net ir pro tankią dekupažo lapiją, galima tik pavydėti šios nuotraukos autorei tiek erdvės! Be to, atrodo, kad stalas yra išlankstomas? Ach!

6. Darbastalis su tikrais dažais ir kvepalų buteliuku:


Aprašymas: Siunčiu savo vieno gruodžio vakaro darbastalio foto (laikas taip greiai eina, gali kito darbastalio ir nebebūti). Bet ne tai esmė. Esmė tai, kad mamytės darbas įkvepia ir dukrytę dirbti:) Kadangi mamytė labai gaili tikrų dažų ir daiktų dekoravimui (1. negaili, bet nenori po to visko plauti 2. dukrytei dar nėra nei 5 m.), dukrytei teko užsiimti ne dekupažu, o tuo, kuo moka. Siunčiu rezultatus.
PS Bet dar baisiai knieti pridurti, kad tas piešinėlis - tai laiškas Kalėdų Seneliui, kuriame prašoma dovanų, ir netgi ne sau, o mamytei - kvepalų (čia tas žalias buteliukas apačioje su oranžiniu taškuotu dangteliu:))... Buvau giliai sujaudinta... (mk: nuotrauka "nekonkursinė", bet be jos darbastalio aprašymas neturėtų prasmės)

Štai ir viskas. Atiduodami savo balsą už labiausiai patikusį darbastalį - rašykite trumpąjį numerį arba ilgąjį pavadinimą.

Ačiū dalyvėms! Skaitytojai, dabar jūsų eilė!

2008 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis

O tuo metu, kitame miško gale...

2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Konkurso išvakarėse


Konkursas "Pimp ma desktop" artėja: jau gautos keturios paraiškos, ir iki pat Kalėdų (gruodžio 25 d.) dar galite siųsti "paraiškas", jei norite jame dalyvauti.

Dalyvavimo sąlygos nesikeičia: tereikia atsiųsti savo darbastalio nuotrauką po įvykusios rankdarbių sesijos.

Kas laimės - išrinks skaitytojai. Kad šventės praeitų ramiai, balsavimą įjungsime gruodžio 26 d., ir jis vyks iki sausio 1 d. nul nul valandos.

Prizas atiteks daugiausiai komentarų surinkusio darbastalio autoriui.

Kalbant apie prizą apžiūrėjau jo įpakavimą, - dėžutę, kurią ketinau dekupažinti. Ir supratau, kad jos būklė tokia silpna, kad šlapių dekupažo iššūkių tikrai neatlaikytų.

Specialiai konkurso prizui pasiuvau maišelį iš vyšninio aksomo (žr. nuotraukoje). Tikiuosi, kad laimėtojai patiks?

Jei nepasimatysim anksčiau, visiems, užklystantiems į kioską, linkiu jaukių švenčių ir šilumos jūsų namams!

2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Leliumai: kalėda. 7 dalis

"Reikėtų man pasigaminti tokią karūną...", - žiūrėdamas į savo suglaustų pėdų pirštus, užsimanė besimaudantis vonioje karalius...

Nebeprisimenu nei autoriaus, nei knygos pavadinimo, tik tą vieną citatą iš visos knygos. Keista ta knyga man tąkart pasirodė, tik vėliau supratau, kad ten buvo pats tikriausias anglų (ne britų!) humoras. Gal kas žino koks tai autorius, knyga?

Tą citatą prisiminiau, kai sėdėjau vienoje visuomeninės paskirties įstaigoje, užverčiau galvą į lubas ir ten pamačiau augalinę gipsinę lipdatūrą. Kokia grožybė. Visai kaip cukriniai avinėliai. Tortas "Svajonė" iš cukraus pudros. Balta. Pats tas Kalėdoms. Jau norėjau uždaryti savo leliumai - seriją, bet pamačius tą lipdatūrą, persigalvojau. Šiai kalėdinei idėjai jums reikės:

  1. užtaisyto šautuvo
  2. pelynų
  3. akrilinių dažų
Motyvacija sustiprėjo, kai kieme pamačiau tokias gėles, labai panašias į pelyną. Lapeliai tokie balkšvi, padengti aksominiu pūkeliu. Visžaliai, jeigu nepaisysi jų pilkumo. Prisiskyniau, kol niekas nematė. Turėjau ir alibi: jeigu išlįs kokia pikta moteriškė raudonais plaukais, mėlynu chalatu, violetinėmis lūpomis ir, žvangindama raktais, bandys mane gėdinti, sakysiu, kad čia sėklai reikia ir būtinai pagirsiu jos rūtų darželį. Pastebėjot? Kai kalba pasisuka apie sėklą ir daigus, moterys tampa labai solidarios.

Galų gale gi ne šienapjūtės metas: paėmiau viso labo tris lapelius. Čia gal Liaudanskis žinotų to augalo pavadinimą?


Aišku, nudažiau juos akriliniais baltais dažais - taip jie užsikonservavo, sustingo ir tapo tokie "gipsiniai". Tada imam karštų klijų pistoletą, užtaisom jį ir kliurkt ant žvakės tokią kliurką.

O ant tos kliurkos - po gipsinę šakelę. Dariau pirmą kartą, tai gal per daug kliurktelėjau. Bet kokiu atveju man mano žvakutės patinka!

Savikaina kukli: Žvakės, vogtos gėlės ir ta muškieta. Muškietų yra įvairių - nuo 6,70 Lt iki 150 Lt. Ta, kur už 6,70 Lt patikimi šaltiniai tikino, kad įsijungia net trečią kartą. Aš pirkau už 10 Lt. Prie ginklo buvo pridėtos ir dvi klijų lazdelės, taigi tokiam rakdarbiui nereitų pirkti atskirai viso jų rinkinio (apie 8-12 Lt pakelis).

Aišku, žvakė daugiau dekoratyvinė: nežinia, kaip namai "kvepėtų", jeigu ji degtų.


Bet kur jūs matėte, kad menas būtų praktiškas?!
Leliumai!

2008 m. gruodžio 19 d., penktadienis

Leliumai: kalėda. 6 dalis

Dar viena nesąmonių idėja. Ilgai svarsčiau, ar dėti šią temą, bet nugalėjo ekologija. Tegu, pagalvojau. Aš tik siūlau idėją, o ar jūs ją panaudosite ir kaip - tai jau jūsų fantazijos reikalas.

Siūlau pasigaminti pres papjė (pranc. press papier - popieriaus prispaudiklis, skirtas tam, kad pro atidarytus žiemą langus vėjas įskridęs neišnešiotų notaro pasirašytų popierių po visą rajoną).

Tam reikės:
- Preilos
- baltų akrilinių dažų (įtariu tinka ir guašas)
- raudono guašo

Nuvažiuojam į Preilą ir prisirenkam akmenų. Kiek teko keliauti po Kroatiją, tokių akmenų, kaip Preiloj, - kurie panašūs į suplotą stručio kiaušinį,- neteko matyti.


Nudažom akmenis baltai, o raudonai nupiešiam ką nors. Ir ant akmenų auga medžiai :


O čia man tokia truputį Šiaurės Korėja:

O čia jau Neringa:


O jeigu nemokam piešti, tiesiog imam kaspinėlį nuo eglutės niekam nematant ir perrišam objektą:

Kur dėti? Galima prispausti popierius, kad juos vėjas po ofisą neišnešiotų. Galima prispausti ką tik praimtų servetėlių poką. Galima užrašyti svečio vardą ir panaudoti kaip vardinę kortelę išsodinant svečius. Fantazijos neribojam - KALĖDA!

2008 m. gruodžio 17 d., trečiadienis

Leliumai: kalėda. 5 dalis

- Ar žinote, kaip latviškai smauglys?
- Džiunglių šniūrs.
- O banginis?
- Okeans burbuls.

O dabar rimtai.
- Ar žinote, kaip latviškai briedis?
- Elns.
- O elnias?
- Brieds.
Taigi...

Nuotraukoje: Briedis (?) su raudonais šermukšnių karoliais.
Nežinomo autoriaus kūrinys.

Kas toliau? Siūlau pasigaminti suvenyrų su briedžiais/elniais. Tam reikės:
- švediškų degtukų, nors tinka visokie
- kalėdinės servetėlės motyvo
- PVA klijų
- kaip visuomet - akrilinių baltų dažų

Jais nudažome degtukų dėžutes:


Iškerpam briedžius iš tos pačios servetėlės, kuri liko nuo cipcikų:


Tada iškerpam likusius elnius, ir su PVA klijais priklijuojam ant dėžučių. Išeina toks gyvūlių ūkis:



Šėlsmo savikaina visai nedidelė: PVA klijų galima rasti ant kiekvieno darbastalio, servetėlių - virtuvės stalčiuje. Degtukai kainavo apie 3 litus 12 vnt. rinkinys, didelės degtukų dėžutės berods 1,80 Lt. Tokiais degtukais bus smagu uždegti eglutės žvakutes, jie visai netrukdys, jeigu netyčia liks ant šventinio stalo:



Įdėkite dėžutę į popierinį maišelį, pridėkite savos gamybos atvirutę, gal būt - ir dekoruotą žvakę ar dvi, į maišelio šoną įsmeikite cipciką - (papildomai galima įmesti porą obuolių, penkis graikinius riešutus, keturis mandarinus, imbierinių sausainių, kalėdinio vyno butelį, - jo nebūtinai), užrašykite "Kalėdų rinkinys No. 08-12/24" ir dovanokite mieliems žmonėms. Tik dovanokite be pompos, taip lyg tarp kitko. Aš visai džiaugčiausi gavusi tokį sausą davinį. Ar šlapią...


Ir elnias džiaugtųsi. Pažiūrėkit:

Elnias džiaugias.

Kalėda!

Leliumai: kalėda. 4 dalis

Visiškai netikėtai tarp kalėdinių dekoracijų radau seniai pamirštų randarbių: tai dvi šilko servetėlės. Jau buvau jas pamiršusi! Tai buvo mano pirmasis, ir turbūt, paskutinysis bandymas tapyti ant šilko:

Kas yra bandęs, žino, kaip tai sudėtinga: bet koks dažų ar vandens lašas liejasi ant šilko ... idealiai. Pataisyti neįmanoma. Net jeigu ir moki piešti (tapyti?), turi ko pasimokyti. Labiausiai - kantrybės. Jei pažvelgsite į nuotrauką viršuje pamatysite tokį vieną "nukrypimą" ant rėmelio.

Anuomet dirbau aukle Vokietijoje (buvo baisi mada to) pas moterį, kuri laisvalaikiu piešdavo ant šilko, ir vesdavo kursus. Imk, sako ji, ir bandyk, - žiūrėsim kas išeis. Man tie kačiukų paveiksliukai ant šilko... gal nelabai. Bet artėjo stebuklų metas, ir Kalėdų žvaigždės motyvas man pasirodė kaip sykis.

Dažniausiai girdimas klausimas būdavo: "ar čia piešta pagal kokį tai trafaretą?". Ne, piešta iš galvos, neatitraukiant rankos ir be jokių iškarpų, schemų ar trafaretų. Tiesiog buvo konceptas aiškus galvoje.

O aš šias servetėles turbūt pirmą kartą panaudosiu pagal paskirti - Kūčių dieną išklosiu jomis lėkštę ir ten sudėsiu kalėdaičius.

Kalėda!

2008 m. gruodžio 16 d., antradienis

El Ciosco Inspirado: kalėda

Iš skaitytojos laiško: "Pradėjus skaityt apie tą šaką, pamaniau, kad kažkuris manasis kaimynas irgi pasiskaitė šitą pamokėlę :))) Nes eidama mačiau šiandien laiptinėj tvarkingai ant laikraštukų padėtą džiūti šviežiai nudažytą šaką :)))" magic.

O dar kita skaitytoja rašo: "Mika, nu tavo el kiosko toks INSPIRADO!!! Pamačiusi "kraujuotas" šakeles (vyro epitetai) supratau, kokios eglutės reikia mūsų namams =] (...) MB prisiskaite straipsnių apie erkes ir uždraudė šiemet gyvas egles, o negyvos iš Ermitažo kažkaip nėra prasmės, kai vaikų neturim. Padarysiu aš jam tavo variantą. Galės papukus skaičiuoti ant šakos =] " Medula.

Dar po savaitės gavau įrodymą:

"...galvojau išvis apsieiti be eglės ir dirbtinių lempučių, bet pamačiau kioske idėją su dažyta šaka ir raudonais kaspinėliais ir sugalvojau tarpinį (tūlam lietuviui įprastesnį) variantą. Aišku, šaką išvadino "kruvina", bet rezultatas gyvai kukliai simpatiškas =] Nenorėjau perspaust..."
Medula

Savikaina kukli: Šaka, guašas ir žaisliukai - žaisliukų galima nusipirkti maksimoje už 1,99 Lt įvairių spalvų. Žali šalikėliai ant bumbulų - Medulos idėja.

P.S. Čia turbūt ne sutapimas, kad maksimoje kalėdinės dekoracijos dar iki švenčių parduodamos su nuolaida? Ar taip gražu?

Kalėda.

2008 m. gruodžio 15 d., pirmadienis

Leliumai: reklaminė pauzė

Matau, kad daug kas jau užsikrėtė kiosko kalėdinėmis idėjomis - puiku! Čia keletas papildomų idėjų, kurios man kilo vėliau, ir kurios gal padės jums darbuojantis:


  1. Eglutės šakas dažiau akriliniais dažais. Bet jeigu esate dažę tvorą - o tiksliau - jos strypelius, žinote, koks tai varginantis darbas. Alternatyva dažymui teptuku būtų purškiami dažai, kurių yra statybos parduotuvėse (apie 12-16 Lt flakonas). Dar kita alternatyva - ant lango purškiami "sniegai" - kurių būna pirkti net maisto parduotuvėse ikikalėdiniu laikotarpiu. Jie turėtų būti greitai džiūstatys, ir nesunkiai nuplaunami (juk skirti langų dekoracijoms), be to, įtariu, kad neturėtų ir smirdėti kaip pirmieji, sintetiniai dažai, kuriuos purškti tektų atvirose erdvėse, o tai jau komplikuota šaltuoju periodu.

  2. Cipcikus prieš klijuojant popierių nudažiau baltais akriliniais dažais - bet nemanau, kad tai būtina: visų pirma, daiktas per mažas, kad jį gražiai iš visų pusių apdažytum, antra, (įmanoma, bet!) gal per sudėtinga išdžiovinti cipciko "dantis" tose vietose, kur yra sukandimas :) Dažai uždžiūna, dantys sulimpa.

  3. Jei nepavyko piešinys ant žvakės - nevalykite jo popieriniu rankšluosčiu. Palaukite, kol akriliniai dažai išdžius, tada juos lengvai ir švariai nukaišite net nagu :)

  4. Ir galiausiai: negi niekas nepastebėjo? Pradžioje butelys buvo tuščias. O pabaigoj - pilnas :))) Kalėda!

2008 m. gruodžio 14 d., sekmadienis

Leliumai: kalėda. 3 dalis

Vienoje vyninėje pamačiau tokią idėją:

Kokia puiki idėja, pagalvojau - ir staltiesė neaplaistyta (aišku, ji vis viena būna aplaisyta, bet ne taip baisiai), ar šiaip, jei koks klientas gviešis kavinės turto. Bet šita idėja visai tinka Kalėdoms (kaip ir vestuvėms, Mindaugo karūnavimo, rugsėjo 1-ajai ir t.t.) Norint pagaminti vyno savitaškos ribotuvą, mums reikės:


  1. butelio PVA klijų
  2. butelio vyno
  3. servetėlės su motyvu
  4. cipcikų.

Darbo eiga. Jei nėra namuose, nusiperkam medinių cipcikų (man buvo gal 11 metų, kai sužinojau, kad oficialus jų pavadinimas - visai ne cipcikai, o segtukai). Kainuoja nebrangiai - tik 2,20 Lt, rašo, kad ekologiniai ir kad najiliepša jakošč.

Hm... tokiais momentais pradedi jausti nostalgiją sovietinei produkcijai - kuri buvo taporna, bet kartais tikrai kokybiška:

Imam servetėlę ir nukarpom jos gražiausius kraštus - išilgai:


PVA klijus skiedžiam su vandeniu, nes labai tiršti. Apatinius servetėlės sluoksnius pašalinam, viršutinį - spalvotąjį teptuku švelniai užklijuojam ant cipcikų:

Fashion inside: pasižiūrim, kaip atrodo ant modelio:



Vyną išgeriam , o cipcikus greitai greitai sukabinam ant eglutės:

Kalėda!

2008 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

Leliumai: kalėda. 2 dalis

Iš skaitytojos laiško: "...ir taip norisi kažką gražaus turėti, bet kad nebūtų brangu, (...) galėčiau pasidaryti, laiko turiu, bet idėjų stinga...)

Leliumai! Kuriam kalėdines dekoracijas krizės sąlygomis. Šįkart nereikės sausos šakos ir šuns. Reikės akcijinių žvakių - Štumpenkercen, kaip jas vadina vokiečiai, arba bet kurių kitų spalvotų žvakių. Pirkau už 9,98 Lt komplektą. Ir baltų akrilinių dažų, kurių turi kiekviena dekupažininkė.

Imam žvakę po vieną ir piešiam pagoniškas svastikas, pardon, baltas snaiges:


Vaizdas iš viršaus geresnis:

O čia man truputį primena 1976 m. burda moden:

Dar viena eglutė namuose: sukulentas, žaliasai medelis:


Šitos Kalėdos bus baltos-raudonos. Visiems žinomu būdu dekupažinau porą baltų žvakių. Pirkau po 0,89 vienetas.

O atrodo kaip už 2,19 Lt - mažiausiai:


Čia gal ne visai kalėdinė dekoracija, bet koloritas iš tos pačios serijos. Žvakidė - iš pomidorų pastos serijos.

Kalėda!

Blog Widget by LinkWithin