Velykų rytą aplankėme vieną tų vietų, kurias rodo per tokias laidas kaip "Mūsų miesteliai" - Švėkšną.
Vienas įspūdingiausių kūrinių - Švėkšnos bažnyčia.
Tiesą sakant, net nemaniau, kad Lietuvoje yra tokių prabangių bažnyčių.
Altorius buvo užsakytas Tirolyje, ir deja, įjungus bažnyčioje šildymą, jį pamilo kinvarpos. Užtat skliautai labai įspūdingi.
Aikštė prieš bažnyčią, kur sakoma buvo filmuota finalinė scena su Tadu Blinda.
Romantiškas arkinis tiltelis virš kelio į Klaipėdą jungia bažnyčia su Pliaterių rūmais ir parku.
Vartai į parką.
Jame - "Villa Genovefa", dabar priklausanti iš JAV sugrįžusiai grafaitei Pliaterytei. Tako pradžioje plokštė sako: privati valda. Žmonės ją ignoruoja.
Bet ir parke yra įdomių eksponatų. Vienas jų - saulės laikrodis su zodiakų ženklais, rodantis laiką Švėkšnoje.

Neseniai remontuotas pastatas gražus iš abiejų pusių:
Šioje terasoje net ir be saulės skėčio gali pasijusti grafaite:
Gamta dar tik budo, užtat lapai neužstojo vaizdo į tolį.
Skulptūra mielam draugui:
Ir antikos herojei:
Kažin, ar paduos karietą?
Gamta graži visais metų laikais. Šiame parke, pasirodo esama retų eksponatų.
Visada galvojau, kad ginkmedis - na toks krūmas, a la mūsų karklai. O pasirodo, tai ohoho koks galiūnas:
Dar šiame parke auga ir kukmedis, bet jo nepastebėjau. Bet užtat parko pievoje žydėjo kažkas labai panašaus į gegužraibę (čia ta violetinė):
Prie vandens malūno pasistiprinome.
O žiūrint į nuvingiuojantį upelį vis galvojau: ar jame gyvenama bebrų? Ką manot jūs?
2011 m. gegužės 6 d., penktadienis
Pažintinė kelionė
Pranešimą parašė mika ties 09:40 6 komentarai (-ų)
žymės: turisto pusryčiai
2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis
Prisiminti vasarą: dienos kuriozai
Kartais per vieną dieną gali pamatyti daugiau nei per visus metus. Štai taip iš marių pusės atrodo Neringos šilelis,
nuklotas ne tik skujom, šakelėm ir šyškom, bet ir gausiomis kormoranų atmatomis, turtingomis rugščių ir kitų azotinių medžiagų:
Kai kas mariose pasirinko nesaugų greitį, todėl patyrė avariją ir sušlapo sprandą:
Vakare sutikę avarijos dalyvius įsitikinome, kad niekas, išskyrus mobilųjį, nenukentėjo.
Bet kiek (ap)kalbų tai sukėlė Drevernoje!
Ten, kur vakar vidury marių sėdėjo žuvėdra-muitininkė,
šiandien pamatėme žvejį:
Vidury marių kimba geriausiai. Aplinkui - jokios konkurencijos.
Tik kaip patekti į tą aikštelę? Reindžerės volkerės jums atsakytų - vandens motociklais!
Ilgai arkliukų prašyti nereikėjo.
Ir vietinės amazonės tai puikiai žino.
Jei kartais nuslystumėte, darykite taip kaip jos: greitai čiumpat arkliui už uodegos ir vėl užsliuogiat!
Smagu visiems.
Gal net kiek... ir pavydu?
Bet čia mes pamatėme tai, dėl ko pakyla kiekvieno šturmano spaudimas: ŽMOGUS UŽ BORTOOOOOOOOOOO! Matote, matote tą juodą taškelį? Greičiau gelbėjimo ratą! Ir? Ir sraigtasparnį!
Bet... kaip čia taip, niekas neskęsta?
Vidury marių įsibridęs žmogus vėsinosi . Ir dar žvejojo.
Tai mes jau jo ir nebegelbėjome. Tik palinkėjome sėkmės ir sotaus katino.
O juk vos nesusimovėm su tuo sraigtasparniu. Rupūže...
Žalty...
Pastarojo gan ilgo būta. Filmuota su buitine kamera.
O taip, čia jų daug besama, patikino vakare vietinis žvejys.
Tai išgirdusi, varlė-karalienė niurktelėjo į gilumą ir daugiau nebesirodė...
Pranešimą parašė mika ties 15:10 3 komentarai (-ų)
žymės: turisto pusryčiai
2010 m. lapkričio 7 d., sekmadienis
Prisiminti vasarą
Turbūt pirmą kartą gyvenime taip laukiau, kol pasibaigs TA vasara. Aišku, dabar, atvėsus ir atšalus visai smagu ją prisiminti, o vartant pusmečio senumo nuotraukas - gal kiek ir padūsauti.
Mėlyna, balta, raudona - tobulos marinistinės spalvos.
Šis apsilaupęs laivo korpusas man pasirodė labai gražus. Natūralus sendinimas įkvepia dekupažo paieškoms.
"Šakiai" tokiu rakursu man pasirodė tokie, progesyviniai.
Į marias, į marias!
Kas nors paėmė jūrlapius? O kompasą? Taip, šitas tiks!
Kai kas bilietą buvo įsigijęs iš anksto, todėl keliavo be rūpesčių.
Bet buvo ir zuikių!!!
Taip, taip, jūs, keleivi, nesusimokėjote, o keliaujate.
Bilietas?
Jūsų bilietas!?
Ir nėra čia ko slėptis po permatomais savo sparnais!
Gamta gyvena savo ritmu. Vidury marių - apžvalgos punktas žuvėdrai.
Įtariu, kad čia jos daug kas privengia.
Dėl šios gervės vokiečių turistai eina iš proto, beveik kaip dėl briedžio Neringos miškuose.
Gaigalas ir gulbinas tikrino farvaterį ir uosto teritoriją:
Ten dabar toks trafikas!
O šiaip viskas po senovei - tylu, ramu, gražu...
Jei tik ne tas alinantis karštis....
Ir štilis. Mariose - nė bangelės.
Čia kaip kontoroje - kadangi nebuvo kas veikti, mes gėrėme kavą...
(Ei, pamojuokite komandai ant virdulio šono, jai bus malonu)
... kuri buvo verta paties Gustavo Pauligo!
Vakaras artėjo, bet vėsu netapo...
Šešėliai vis ilgyn...
O lelijoms karštis nė motais.
Baltos, geltonos prisiglaudę prie nendrių ir ajerų.
Joms ten gera ir vėsu.
Beje vanduo Kuršių mariose stebėtinai švarus!
Tai - ne abordažas. Traukite kopėčias, mes norim maudytis!

Po vandens procedūrų visuomet užsimanai kebabo.
Kiaulienos sprandinė. Ant viršutinio griliaus - mini šalotai.
Viskam savas laikas. Atėjo ir kompaso eilė.
Temo.
Pavargusi saulė nutarė trumpam nusnūsti ir nėrė tarp nendrių. Ten mes ją ir suradome kitą dieną.
Bet dabar gesinam šviesą.
Labanakt.
Pranešimą parašė mika ties 22:28 10 komentarai (-ų)
žymės: kava, turisto pusryčiai
