2008 m. liepos 29 d., antradienis

Paštas dirba gerai

HOHOHO

GRĮŽTU NAMO IR ŽIŪRIU KAD MANO PAŠTO DĖŽĖ KONE SPROGSTA!!!



ĮSIVAIZDUOJU, KAD IR PAŠTININKĖ SPROGO IŠ PYKČIO, KAI GRŪDO GRŪDO GRŪDUMĖLĮ BET TAIP IR NESUGRŪDO VISO TO GĖRIO

KAS SAKĖ, KAD PAŠTININKAS SKAMBINA 2 (DU) KARTUS?
Neskambino nei vieno !

Bet viskas pasidarė mažiau juokinga, kai aš negalėjau to siuntinio ištraukti- nei stumk nei trauk. Nei per viršų, nei per apačią.
Ha ha. Labai gražu. Tyčiotis iš ligonio.

(Čia staiga pajutau paštininkei respektuką už siuntinio saugumo užtikrinimą).

Prisimiau Tolstojų (ar ten vistik buvo Krylovas?), kai vaikas bandė iš vazos kuo daugiau riešutų paimti. Paleisk, sakė tada senelis, iš saujos pusę riešutų, - taip ir delną galėsi ištraukti ir riešutų pagliaudyti.

Nesupratau nuo pat vaikystės to moralo ir tas vaikas man pasirodė nelabai gudrus - kam kišti ranką į ąsotį ir paimti tik pusę to, ką norėjai, jeigu jį pavertus galima turėti visus riešutus?

Dar prisiminiau diskavery ir bandymus su beždžionėmis, kai jos vargšės bandydavo paimti bananą iš stiklinės dėžės, iš kur jo būdavo neįmanoma ištraukti. Ir kankindavosi vargšės ir nebėgdavo net jeigu jos užpakalio uostyti ateidavo...pats jaguaras...

Taip ir mačiau save, išbadėjusią, pakibusią ant pašto dėžės, kaip tą beždžionę, kuri dėl banano, kurio iš principo negali turėti, aukojo brangiausia, ką turinti -
savo ... kailį...

Meta2007, labai ačiū už siuntinį!

Da Vinčio kodas

Seni žmonės sako, kad Da Vinčis pats sau darydavosi rėmus.
Matyt, nepasitikėjo vietiniais.
O gal nebuvo jo šedevrų vertų rėmų.

Taigi, pristatau jums paskutinį savo opusą pavadinimu "Da Vinčio kodas"



Ir... žinote ką? Labiausiai šiame darbe man patinka... rėmai!!!

Altorių šešėly

Kaip ir žadėjau, pristatau jums savo darbelį, liudavasarišku pavadinimu "Altorių šešėly".



Ši degtukų dėžutė - puiki dovana zakristijonui.
Sakau tai be jokios ironijos ar sarkazmo - manau, kad ji nepadarytų jam gėdos, jei jis ją netyčia paliktų kur nors ant centrinės navos altoriaus.

Manantiems kad čia profanacija, iš karto atsakau:
aš bent jau neklijuoju Jono Pauliaus II-ojo atvaizdo ant pakabukų mašinos ranktams, kuriais užverstas visas Vatikanas.
Ir Jeruzalė.

Pasibaisėkime

Čia antipodas kvietimui: pasigrožėkime...



Šilti megzti siaubukai Jums ir Jūsų namams.

Nuo b_i_k

Gavau laišką nuo b_i_k:

Ta trapi šviesulių lengvatis
Fokusuojančiu judėsiu žaidė.
Ir mėnulis - nuraudęs vagis
Per anksti pasirodęs "per klaidą".

Ar skaudėjo tau delnus, Mikaf,
Liejant uolą krante aštrabriaunę?
Ar kvepėjo dažai žuvimi,
Kai teptukas jūreiviškai žvengė?


O aš jai -

Gyvenimas - audringas šokis
Dažnai širdis skausmų pilna,
Bet Tu pro ašaras šypsokis,
Sakyk , gyvenimas - daina!

Pesimistas?

Sakoma, kad pesimistas mato pusiau tuščią, optimistas - pusiau pilną stiklinę.

Būna, nuvažiuoji į užsienį, ir netgi surandi parduotuvę kur teroriškai ar net praktiškai pardavinėjamos servėtėlės, ir jau seilė tysta iki kelių, galvoji kad užsimosi plačiai ir pamatai stende... lygiai tas pačias servetėles, kurių galima rasti PC už tokią pačią ar net mažesnę kainą.

Atrodytų: kaip gerai, kad pas mus LT tos pačios servetėlės daug pigiau!
Iš kitos pusės: štai ką reiškia globalizacija. Nuvažiuok į bet kurį pasaulio kraštą - vis viena tą patį pardavinėja.

Tai net ir nežinau, kokia ta stiklinė: pusiau tuščia ar ... pusiau pilna?

Klimtas Nr.2

Čia va dar taip.... vat... einant iš virtuvės į salioną netyčia man taip ėmė ir dar vienas klimtas gavosi (ir jaučiu kad dar ne paskutinis !) -
visai įklimpau į klimptomaniją...


(Pritaikyta anglies tabletėms laikyti)

Raganė raitos be vėjo

Gavau užsakymą vienai dėželei.

Štai taip ji atrodo iš priekio:

O taip iš šono:

O va taip - iš kito priekio:



Parodžiau vienai kolegei fotkę, o ji (būdama TIKRA blondinė) ir klausia:
Čia su gyvom gėlėm darei? O tai kaip tu jas priklijavai?

Citramonas

Mano sanitarinės, liaudyje taip vadinamos vadinamos Meno Pauzės dienos - jau į pabaigą.
Kalbant toliau apie mediciną, kaip ir žadėjau, inmetu jumi i mumi savo paskutinį tvarinį pavadinimu

CITRAMONAS KOMPENSUOJAMAS NEBUS:


Tai buvo tokia gan šlykščios rudos (?) spalvos filco dėžutė, į kurią Dailės kombinatas buvo įdėjęs pagamintą medalį.

Buvo keista dekupažinti ant pūkuoto paviršiaus, bet tiesą sakant, išėjo net labai gerai. Įdomiausia, kad motyvas tiesiog idealiai atitinko dėžutės išmatavimus.
Šiaip nieko ypatingo daugiau čia nepanaudota.

Ilgą laiką net galvojau - ir ką gi joje būtų galima laikyti - maisto ne, laiškų ne, rašiklių ne...

Tada atsiverčiau dangtelį, pažiūrėjau į citrinas ir supratau - šioje dėžutėje reikia laikyti ... CITRAMONĄ!

Iš tiesų, kai pagavoji, ypač senyvi žmonės šalia lovos laiko sriubines (o kartais - net salotines lėkštes) prikrautas vaistų pakelių.

O va jeigu taip šalia lovos - mažą jaukią dėžutę.
Citramonui....
Ar, šiaip, jeigu koks žmogus užeitų ar ką, galima būtų pasiūlyt...



Dabar jau galvoju kaip galėtų atrodyti dėžutė Metodoxilui

O ką nudirbot per tą laiką JŪS?
Bitės mačiau dėžutė anoj temoj tai nereali.
Ten tokia romantika, madammmm, ah, bite būk žmogus, įmesk prašau man į kiosko vitriną, noriu grožėtis ačiū.

Ką veikti savaitgalį

Šis klausimas dažniausiai kyla toms dekupažininkėms, kurios ieško dekupažo kompanijos savaitgaliui. Vaikai kaime, vyras žvejoja, o... ką veikti man mieste?

Atsakymas vienas - aišku dekupažinti.

Jeigu visgi užvaldė kūrybinė krizė ir gamybinė pauzė, tai siūlau pagalvoti apie generalinę spintų peržiūrą ir jų sutvarkymą. Jei krizė nepraeina, toliau intensyviai galvoti apie sklepuko ir palėpės pertvarką - bent jau man, vien nuo tos minties grįžta motyvacija dekupuot.

Jeigu niekas nepasiūlė savo kompanijos ir savo sodo pievutės, tai savaitgalį galima:
-Grybauti (ty ant plento į Trakus pirkti voveruškas);
-Servetėlių pirkti;
-Servetėlių keistis;
-Su dviračiais nuvažiuoti į Juodkrantę;
-Pasisiūti jakutę su taškiukais;
-Ryte atlikti saulės pasveikinimą;
-Išsipešioti antakius;
-Išsišukuoti pažastis;
-Išsikepti varškės pyragą ir suvalgyti jį prie upės, jeigu nėra šalia Pervalkos;
-Dekupažinti savo pašto dėžutę;
-Dekupažinti savo kaimyno, kol miegos, pašto dėžutę ir taip padaryti jam malonumą;
-Vėliau sužinoti kad jis "vedęs ir turi vaikų" ir vis tiek nenusiminti;
-Paskambinti mamai be priežasties;
-Paskambinti mamai su priežastim;
-Pažaisti su vaikais namus;
-Išgerti bilobil, tada-
-Suklijuoti albume senas nuotraukas ir surašyti prie jų pavadinimus ir metus;
-Suvalgyti kilogramą braškių su plakta grietinėle - pietums;
-Palaistyti baziliką ant palangės;
-Nušveisti stalo sidabra, - ai ne, šitą galima ir lapkritį padaryti;
- Aplankyti sendaikčių turgų kaimyniniame rajone;
- Įsisiūti ištrūkusią sagą;
-Išleisti platininį albumą su savo naujausiomis dainomis,
ir t.t.

(Prašau pratęskite sąrašą, kol pasidarysiu kavos...)

Reportažas iš Rietavo sendaikčių turgaus

Šeštadienį pradėjau varyti propagandą ir moraliai ruošti namiškius kelionei į Rietavo sendaikčių turgų.

Pusdienį vaikščiojau prie langų ir prisimerkusi kaip kokia žvejo žmona vis žiūrėdavau, vis žiūrėdauvau į horizontą vakaruose (devintam aukšte gyvenam), ir retkarčiais pusbalsiu pasakydavau: oi ...rytoj tai pliažo nebus, nebus, tikrai...

Čia toks mano NLP - neurolingvistinis programavimas.
Kad nebūtų varianto "ne", leidau rinktis iš dviejų: Liepojos servetėlės versus Rietavo sendaikčiai.
Laimėjo draugystė ir verslumo pradžiamokslis. Nutarta, kad Liepojoje sekmadienis - išeiginė, todėl pasirintktas Rietavas.

Taigi, reziume iš Rietavo senkdaikčių turgaus.

Turgus dirba iki 14 val., todėl nuvažiavę apie 10,30 patekom į patį karštymetį.
Pats turgus pilnas visokiausios izobilės: nuo atsarginių automobilių detalių (atrodo, tai užima didesnę viso turgaus dalį), iki viščiukų. Ir šiaip, toks tvarkingas (kiek tai būdinga turgams iš viso), takai laistomi vandeniu (sic!), yra pirkti braškių, sodinukų (įvairių veislių), zootechnikos, smulkių ir stambių gyvūnų, praktiškai visko, ko reikia naujakuriams.

Yra ir lupatynas. Stanikai po 4 lt vienetas.

Dėl sendaikčių - tai nepasitikėkite planu - ten nurodytoje vietoje rasite tik "labai išluptas lempas iš mersedeso", patys sendaikčiai pasimaišę gal kokiose trijose eilėse nuo pagrindinio tako.

Taigi, asortimentas:
Asortimentas gan homogeniškas, sakyčiau. Čia nepamatysite Natašos Rostovos sekretero iš Ermitažo, ar kasapankos, ant kurios bezdėjo Liudvigas XVI, kokių pilnas profsąjungų kalnelis. Mačiau tik vieną komodą, kuri matyt, atvažiuoja reguliariai ant Tauro kalno. Taip pat čia nerasite tokio blusyno, kaip Kalvarijų turgelis, kur galima sėkmingai įsigyti dvi sąvaržėles už 1 Lt.

Tiesa, čia yra ir tikro antikvariato, tik reikia mokėti atpažinti visoje toje pasiūloje - vienoje vietoje radau patį tikriausią Junghanso laikrodį, į kurį visi abejingai žiūrėjo, - o be reikalo, - šios firmos laikrodžiai yra vertinamas antikvariatas!

Rietavo turgus - ne antikvariato, bet iš tiesų panaudotų ir nebereikalingų daiktų turgus. Jeigu profsąjungų chebra atrodė kaip ką tik prasiveržusi pro Žiemos rūmų apgultį, o Kalvarijų turgaus prekeiviai - kaip atvykę iš 1948 m. į hepeningą "Atgal į aiteitį", tai Rietavo turguje jus rasite daiktus, kuriuos atidavė senukų Olandijoje ir Belgijoje vaikai, iškuopę jų gausiai prištabeliuotus rūsius ir palėpes.

Tai - panaudoti, realių žmonių realūs daiktai. Na taip, juk tokia ir yra sendaikčių turgaus idėja?

Šį kartą aš įsigijau:



1. Skardinis padėkliukas (matyti, kad buvo pakištas po gėle) - 1,5 Lt
2. Medinis art deco padėkliukas (šitas man labiausiai patinka, net gaila būtų dekupuoti) - 6 lt
3. Paauksuoti ir jau pasenę (pasendinti?) rėmeliai, o juose - ant šilko atspaustas paveikslėlis su užrašu Trionfo por Natanel (įdomu, ar čia kokios nors comedia del arte personažas, ar operos veikėjas?) - pirkau dėl rėmelių, bet dabar man visuma patinka - 2 lt
4. Paauksuoti rėmai 30X30 su siuvinėtu paveikslėliu juose- pirkau dėl rėmų, maniau paveikslą - von, arba pasisiūsiu hipišką tašę arba pagalvėlę sutversiu, ale mano tėvai jį prichvatizavo ir aš likau bankrote ant 20 lt. ) Kaip sakė mano maman, "čia gi tikras Gobelenstich"!

Taigi, Rietavas man visai visai patiko.
Tiesa, dauguma ten važiuoja pirkti vogtų dviračių, bet, nesvarbu.
Svarbu, kad čia, Lietuvoje, turime vietą, kur galima nusipirkti tokių egzotinių dalykų kaip vinilinė Maiklo Džeksono plokštelė su Thriller!

Likėnai

Citata iš knygos, kurios dar neparašiau:

Pažvelgiau į tolį:
Man po kojomis plytėjo miestas.
Nutviekstas reiklios saulės, visas baltas,
kaip akrilu padengtos dėželės,
feno atokaitoje
laukiančios dekupažo seanso savo išvargusiems kūnams.
Likėnai...


Palyginimui:

Klimtas

Kol lijo, pagaminau vieną gan gražų (?) daiktelį.

Užsakovas - vaikinas, kuris nori padaryti savo merginai dovanėlę romantiškų sukaktuvių proga. Kaip miela, pagalvojau, ir kažkodėl užsimaniau Klimto ir tik Klimto ir nieko daugiau tik Klimto ... "Bučinio":
Iš nugaros:


Man kažkaip labai miela pasirodė, kad vaikinas merginai originalių dovanėlių ieško.
Todėl romantiškų jausmų apimta apsiuvau porolono įklotėlius - juodu pansamtu, kad į dėžutę įdėjus ... na kad ir karalienės Luizės perlų vėrinį, jis puikiai švytėtų tokiame prabangiame fone.

Reikės tik įspėti vaikinuką, kad jis tik šiukštu nesugalvotų padovanoti toje dėželėje bilietų į Kupiškio "Kavarsko" ir Kavarsko "Kupiškio" rungtynes...

Žinot, tie bernai.
O paskui sako: TU GI PATI SAKEI KAD TAU PATINKA SU MANIMI LEISTI LAISVALAIKĮ NESVARBU KUR IR KADA BY TIK SU MANIM

Trečiasis amžius

Sėdi priešais mane toks Jaunasis Kolega. Dar tik dvi savaitės, bet jau susišnekam. Ir žino, kas yra dekupažas jau - kompetencijas augina spėriai.

Visko nerašysiu, ką mes šnekam, nes čia jau reikėtų naują temą užvesti, pateiksiu tik šios dienos citatą:

(...)

- nu žinai, būtum 100 m. jaunesnė... tai...
- tai KĄ???
- tai... supažindinčiau su savo tėčiu!

(...)

EU: suderinta

Tai gerai, galvoju, kad prisigaminau praeitą savaitę zagatovų, - tiesiog jaučiau, kad jau pirmadienį reikės ką nors rodyti.

Darbe EU skyriuje radau tokį, įtarimą keliantį daiktą:

Čia tipo tokia dėlionė. Antroje pusėje - dar keistesnis motyvacinis užrašas:

Keistuoliai, pagalvojau. Pasakė naujieną.
Sovietiniais laikais irgi tokius panašius dalykus rašydavo.
Didelėm raidėm miesto centre ant transparantų rašydavo tai, ką iš bendrojo išsilavinimo žinodavo net pradinukai, pvz.:
"Maskva - TSRS sostinė", arba
"Partijos planus - įgyvendsime".
"Menas - liaudžiai".
"Darbas ir šeima - suderinami".

Hm... galvoju, reiktų užrašo "dekupažas ir šeima - suderinami", bet EU skyriuje tokių dėlionių neturėjo.
Teko tenkintis tuo ką turiu.

O atėjus vasarėlei taip užsimaniau atostoginių.... nuotaikų - jei ne sau, tai bent savo nuostabiajai ir šauniajai prodiuserei vaivaij.

Kol atostogos ateis, tegu dėliojasi sau:

Kiton pusion:
Vaivaj sako, kad išardė sėkmingai!

Ta vaivaj - šauni mergina.
Ir ką aš daryčiau be jos?
Čia tai jau net ne kausimas, o tikra dėlionė.
Dėlionė kaip kelionė.
Kelionė per kopas.
Kaip noriu prie jūros!!!
Reikia tik maodomukų, akinių nuo saulės ir šliopansų.
Ir geros kompanijos.
O kol atostogausit, nepamirškit:
DARBAS IR ŠEIMA - SUDERINAMI.
Sako Europos Sąjunga.

Po plenero

Arba po dekupažo plenero pas Kliukvą

Pasakysiu tik tiek.
Vakar grįžom iš Kliukvos plenero jau su tamsa.
Vyras pažiūrėjo į mane, tada į kojas, pėdas ir paklausė:
- O....tai .... nagų kodėl...nesendinai?
Aš jam - savo paruoštuką:
- Niekada nepasižymėjau intelektu! Grožis, gal daugiau išorinis, nei vidinis - mano stiprybės.
Ir nuėjau miegot.

Šiandien ryte išsiruošėm į Ermitažą.
Jam reikėjo dildės, man - lakų.

Susitikom su savo pirkiniais jau už kasų.
Mano kraitelė buvo didesnė ir turtingesnė nei jojo.
- Ko čia prisipirkai?
- Lako akrilinio, pigmento dar... (Rodau:) Čia - kylograms y čia - kylograms.
- Hm.. tokio lako dar pusė bankės pas mus sklepukan buvo.
Ir vėl išgelbėjo zagatoavai:
- Ilgalaikė atmintis - tai kaip intelektas. Vieni jos turi daugiau - kiti - mažiau. Mano stiprybės yra...
- O dieve, - griebėsi jisuž galvos apsisukdamas ant kairiojo kulno 180 laipsnių kampu , taip kaip tėtė iš multiko Mažylis ir Karlsonas; išgirdęs kaip Mažylis eilinį kartą apsižliumbė "o šuniuko - nėra???"

O paskui:
- O tai šaltibarščių - padarysi?

Supratau, kad čia jokie zagatovai nebepadės...

Pasakaitė iš rūsio



ŠI ISTORIJA MAN NUTIKO ŽVAIGŽDĖTĄ PIRMADIENIO NAKTĮ.
NAKTĮ, KAI MĖNUO TRUMPAM DINGO IŠ DANGAUS SKLIAUTO, PASIRUOŠDAMAS NAUJAM UŽGIMIMUI - JAUNAČIAI.

TĄ NAKTĮ, AŠ KAIP VISUOMET BUVAU PALINKUSI PRIE SAVO DARBO STALO IR PLUŠAU PRIE SAVO PASKUTINIŲ DARBELIŲ: SMERČIUS PETRUŠKOS IR ...- APIE PASKUTINĮJĮ - ... KIEK IŠSAMIAU.

O DABAR - REKLAMINĖ PAUZĖ:
Išjunkite visus elektros prietaisus namuose, išskyrus šaldytuvą ir paleistą indaplovę. Tai, ką sužinosite šiąnakt gali pakeisti jūsų gyvenimą, tiagi - ir jūsų dekupažą.
Net ir nutikus blogiausiam, nenustokite bendrauti su namiškiais, atsakinėkite į jų klausimus pilnais išplėstiniais sakiniais. Ir svarbiausia - jokiu būdu NEKELKITE TELEFONO RAGELIO, JEIGU TELEFONAS SUSKAMBĖS .... SUSKAMBĖS... JEIGU JIS SKAMBA DABAR, JUMS SKAITANT ŠIAS EILUTES!!!TIESIOG sėdėkite tieisiai ir bandykite tolygiai kvėpuoti.

TAIGI, TĄ SKAIDRIĄ KAIP BORŽOMO AŠARA PIRMADIENIO NAKTĮ AŠ IŠSITRAUKIAU dekupuoti vieną įprastą ir paprastą dėželę:


Na žinote, kiekvienuose namuose yra tokių relikvijų, kaip briedžio ragai, retai naudojamos lininės staltiesės ir ... stalo sidabras. Taigi išsitraukiau aš tą dėželę, kuriai metų garantuotai dvigubai daugiau nei man, ir jeigu ji galėtų kalbėti, tai o ho ho, bet gal ir gerai kad ji to negali. Teko ją restauruoti ir sulipdyti šonus, tada nušmogliavau iš vienos pusės ir iš kitos, o tada papuošiau ją atatinkamais ornamentais; stalo įrankių motyvais:



SAKYČIAU, VISAI Į TEMĄ, KĄ?
Taigi likausi visai patenkinta savo darbeliu ir jau nurinkinėjau nuo stalo pigmentus, kuriuos, žinau, kad rytoj dar prieš išeinant į darbą vėl išsitrauksiu.

Ir čia mane kažkaip suturėjo... kažkokia didžiulė vidinė jėga.
O gal tiesiog atsimerkė trečioji akis?
O gal tik atsivėrė mano manipūra čakra?
Bet tas tas sidabro ir šeimos relikvijų derinys ir dar motyvas mane kažkodėl vertė galvoti apie Amenabar'o filmą "Kiti".

Tie, kas matė - supras, kodėl reikia išjungti el. prietaisus.
O tie, kas matė tik filmą "Skambutis 2", supras, kodėl dabar nereikia kelti telefono.

Filme pasakojama apie tokią keistą moterį su dar keistesniais vaikais, kuriems nuo natūralios šviesos - odos alergija:


Dar keistesni - jos tarnai. Jie atvyksta pagal skelbimą, kuris dar nebuvo išspausdintas:


Vėliau didžiuliame senoviniame dvare, kuriame pilna senovinių baldų, aksominių užuolaidų ir stalo sidabro, pradeda dėtis tokie dalykai, kuriuos gali paaiškinti tik scenarijaus autorius ir režisierius. Na, dar Borkengagenienė.


Tie, kas matėte filmą, prisiminkite ten rodytą šeimos albumą, kuriame visose nuotraukose keisti žmonės: pvz. sėdi keturi žmonės ant sofos, visi sustingę, užmerktomis akimis.

"Jie ne miega... " sako vyr. tarnaitė. "Jie..." - (atspėkite patys)

Tą pačią minutę aš pajutau kažką judant po stalu!!!

MANO PLAUKAI STOJO PIESTU, kai pamačiau, kaip staltiesės galas pradėjo važiuoti, važiuoti, traukdamas paskui save viską, kas ant jos buvo sudėta.

Rankoj vis dar turėjau aparatą, vos spėjau spragtelėti, pagaudama paskutinį kadrą tą naktį - ir kaip tik tuo momentu užgeso šviesa visame name !!!
Sutapimas?
Trumpas sujungimas?
O gal aš netekau sąmonės?

Ryte mane rado namiškiai.
Išryškinus fotojuostą radom labai įdomų kadrą:

JŪS MATOTE? AR MATOTE TAI? TAI BUVO KAŽKIENO RANKA!!!



Bet čia dar ne viskas!

Ryte, suskaičiavus šaukštelius, išaiškėjo, kad vieno trūksta!

TAI DABAR KLAUSIMAS JUMS, KURIS MANE KANKINA: AR UŽ LAIPTINĖS VALYMĄ IR JOS APŠVIETIMĄ TURĖČIAU MOKĖTI KAIP IKI ŠIOL, AR VISTIK DAR PRISKAIČIUOTI VIENĄ ŽMOGŲ?

Gvadelupės mergelė

Šią servetėlę man padovanojo mano dekupažo mokytoja - Lachesė. Tik dovanodama kažką taip mįslingai numykė:
"va , kažin ką tu iš jos padarysi labai man smalsu, nes prie tokio švento daikto ir liestis baisu..."


O jūs... pastebėjote - kad jos veido bruožai ir išraiška skirtinga kiekvienoje servėtėlės dalyje?

Jos visos panašios ir tuo pačiu skirtingos...
Kaip šiurpu.
Artinasi vidurnaktis.
Mėnulis jaunas.
Laukite
PASAKAITĖS IŠ RŪSIO...

Rinkos reguliavimas

Kažkada vaikščiojau po parduotuvę daržovių skyrių ir išgirdau kaip vienas dėdė garsiai nusistebėjo:

- Oho.... bananai pigesni už bulves - kaip čia gali būti ?
O man kaip visuomet ėmė ir visiškai netyčia išsprūdo:
- Nu kaip... yra keli rinkos reguliavimo būdai, kaip tai galėjo atsitikti:

  • eksporto subsidijos bananams, - viens,
  • importo mokesčiai bulvėms , - du
  • tiesioginės išmokos valstiečiams - trys,
  • supirkimo kvotos produkcijai - keturi, - ir kitos rinkos reguliavimo priemonės...

Man kažkaip net nejauku pasidarė - ir kam aš čia visa tai?..
Gal jis tiesiog norėjo su manim susipažinti?
Kaip su moterimi, ta prasme.
Greitai greitai greitai įsidėjau ropinių svogūnų į kraitelę ir pasistengiau dingti iš ten...
Tai šįkart sakau, gal jau užtenka apie karaliaus Liudviko 18-ojo rūmų relikvijas.
Grįškim atgal į gamtą ir į kaimą - iš kurio visi esam vienaip ar kitaip kilę.

Turėjau aš tokią pramoninę vazelę - kibirėlį blėkinį.
Kokiais 2003 m. buvo užėjusi tokių mada - a la rustikalinis stilius vadinosi.

Tai aš kartais pasimerkdavau ten kokią tulpę vienkartinę ar šiaip sodo žolių.
Ji atrodė taip:

Paėmiau ir dekupavau ją, rinkos reguliavimo vardan.
Taigi, pristatau jūsų teismui paskutinį savo eksperimentinį darbą, liaudišku pavadinimu:

SMERČIUS PETRUŠKOS

Kadangi fotografuoti apvalų daiktą - dėl suprantamų priežasčių sunkoka, tai stengiuosi iš visų pusių po biškį - nors vis viena, vaizdo ir jausmo fotkės neperduoda.

Bet man visai smagus, jaukus šiltas daiktelis atrodo.




TAI TIEK APIE ŽEMĖS ŪKĮ...

O ką nuveikėte jūs?

Bonapartas-Žozefinai

Kaip ir prižadėjau, išmečiau į kiosko vitriną porą naujienų:

1. Čia buvo tokie du šlykštūs sovietiniai plastmasiniai padėkliukai puodams - viršus - faneros imitacija. Pagaminta Plastos gamykloje (kas prisimenate, jos logotipas - buvo tokia viena didelė riebi P raidė.) Ir kaina - CENA 70 kop.

Taigi, pristatau gaminį - diptiką pavadinimu:

PIETUMS NEGRĮŠIU. PASIMATYSIME PER VAKARIENĘ.
MYLIU, BUČIUOJU. TAVO BONAPARTAS




2. Dėžutė kartoninė, (Dailės kombinato?), - pavadinimu:

O VAKARIENĖS TAI NEBŪSIU.
SUSITIKSIM PER PUSRYČIUS.
MYLIU, BUČIUOJU. TAVO ŽOZEFINA

Byla No. Angelas

...arba Atvejo analizė

"Jūs manote, kad jūs žinote, kas yra ukrainietiška naktis? Ne, jūs nežinote, kas yra ukrainietiška naktis!", - rašė Gogolis savo veikale "Baubas".

Tai - pasakojimas apie studentą Chomą Brutą, kuris per ilgą ukrainietišką naktį, kurioje klaidžioja daugybė pabaisų ir vaiduoklių, patyrė tiek baimės ir siaubo, kad net išprotėjo.
Rusai meistriškai ekranizavo šį veikalą ir iki šiol filmas "Baubas" laikomas pirmuoju sovietiniu siaubo filmu.

Kažkas panašaus nutiko ir man, kai tikėjausi legvai ir neskausmingai papuošti metalinių cigarilių dėžutę angelišku Rafaelio šedevru. Dėklas iš Kalvarijų turgaus:


Be to, jau turėjau geros patirties su angelais, todėl maniau kad ir šįkart viskas eisis kaip iš pypkės.

Naivuolė! Aš jums sakau, tada aš dar nežinojau kas yra ukrainietiška naktis. Tas angelas buvo kažkoks velnių priėdęs ir iškamavo mane žiauriai.

Bloga lemiančios nuojautos šešėliai pradėjo slinkti dar iš vakaro, o jau paskui... ne, aš nežinau - ar galėjo būti blogiau, bet jūs paklausykit, (stengsiuos trumpai).

1. Dar man gruntuojant vieną dėžutę ji išsprūdo iš rankų ir atgulė ant angelo - tada dar - servetėlės. -> Teko restauruoti servetėlę, ir pripiešti raką, foną, ir kt sugadintas vietas. (Visada norėjau būti restrauratorė)

2. Priklijavus servetėlę ir pradėjus tapšnoti foną, kurio ten buvo laaaabai mažai, portcigaras nukrito ant žemės sumuštinio principu - veidu į purvą. -> Foną tapštonau tapšnojau kol visai nusitapšnojau, Visą servetėlę - foną uždažiau. Tiek to, galvoju, Rafaelis gal to nesužinos.

3. Na, dabar jau kraliaus eilė. Nukrakliavau. Ir čia aš visgi pastebėjau, kad vienok tas fonas (žr. nr 2) MAN NEPATINKA IR KAD JEIGU AŠ JĮ TAIP PALIKSIU JIS MANE NERVINS IR AŠ TO ANGELO NEKĘSIU JIS - ATATINKAMAI - MANĘS ir išviso, Vilnius - Kultūros sostinė 2009 o aš čia 6 qcm nesugebu nutapšnot????

4. Ir tada ... (kaip jau ir minėjau, intelektu niekad nepasižymėjau) aš, neurotinių konvulsijų apimta pradėjau vėl tapštnoti foną ant dar nenudžiūvusio krakliaus...

5. Krakliaus nervai neatlaikė ir jis pasakė: arba aš - arba akrilas.

6. As priėmiau iššūkį ir pasakiau: mums reikia remonto. ir pradėjau krapštyti nagu tą fona, kuris jau buvo nukrakliuotas.

7. HA!!! Jūs manote, kad žinote, kaip nukrapštyti krakeliažą? Jūs nė velnio nežinote, kaip nukrapštyti krakeliažą!!! Man teko pasiimti plaktuką, kuvaldą ir dar porą dailidės įrankių, kurių pavadinimų nežinau, bet kurių tikrai yra pirkti Senukuose. Reikėjo jėgos. Keista, aš galvojau, kad dėželė subyrės arba ji išsidaužys. Bet ji atlaikė. O štai mano nervai - kriko. Nes po tiekos darbo, aš atrodo ne artėjau, bet tik tolau nuo galutinio rezultato.

8. Dabar jau turėjau dėžutę - pusę - angelo veidas, o kita pusė - nudaužytas ex dekupažas.

9. Ir vėl pradėjau viską iš pradžių: pagrindas, fonas, krakeliūras... Sudėjau visus sluoksnius ir kai abi dėželės pusės susijungė kaip Šiaurės ir Pietų Korėja ir susiėjo kaip sesutės per kalnelį, aš , - jau nebeturėdama ko prarasti , - DAR KARTĄ, ją visą padengiau 2-u krakliaus žingsniu, 2 - ą kartą per abi dėžutės puses.

10. "IR RADOS STEBUKLAS!!! Visos šmėklos išlakiojo, o paliestas žiburys suskilo į nesuskaidomą gausybę žyburėlių, kurie, kaip krintančios iš dangaus žvaigždės nusileido nuo kalno žemyn, nušviesdamos visą šalį"
(Biliūnas, Laimės žibūrys).
Prieš mane gulėjo visiškai normalus eksperimentinis gaminys - portsigaras cigarilėms susidėti su velnių priėdusiu angelu:


Jau atrodo galėjau legviau atsikvėpti - bet bedarant pigmentą oro pūslė tik pliuuuurrrrpt ir išspjovė man šaukštą rudo pigmento ant to angeliško veidelio.

Ne, nu aš jį pasmaugt galėčiau - kiek jis man nervų sugadino. O pikčiausia, kad net ir nulupus jos pusę ir viską sutvarkius iki galo,... jis manau kad atrodo ne ką kitaip, nei buvo iki pokyčių valdymo.

Moralas: Tiesa, buvo įdomu išbandyti tokius dalykus kaip "perdaryti" - mergaitės, nemėginkite lupti krakeliažo nuo kartoninės dėžutės - nes jos tiesiog neliks. Medį, metalą galima. Be to, džiaugiuosi pabandžiusi sujungti du dekupažo gabaliukus, darytus skirtingu metu - į vieną visumą. Tai buvo įdomu.

Bet viso kito - nelinkiu niekam. Štai kodėl kalbu apie BYLĄ No. ANGELAS.

Beje, ką tik gavau telegramą:
Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline diena be tabako. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti. Visuomenė skatinama susipažinti su rūkymo žala ir pasauline tabako epidemija.

Tai aš ir manau, pavadinsiu šitą dėželę kaip nors fatališkai:

NERŪKYK ŽMOGAU. KITAIP TAVO GERIAUSIAS DRAUGAS BUS TAVO ANGELAS SARGAS.

Amen!

Močiutės pasaka

Jau turiu gaminį pavadinimu

"APIE ŽĄSINĄ MOLIŪGĄ, KURS IŠSKRIDO Į DAUSAS"
alternatyvus pavadinimas 'MOČIUTĖS PASAKA pgl. S. Nėrį".
Pamenate tą žalią akinių dėklą kurį išsiderėjau iš močiutės ant profsąjungų kalno?


Iš jo išėjo puikus romantiškas akinių dėklas Mis Marpl atminti:


O taip iš nugaros:


Nu man patinka?...

Reportažas iš sendaikčių turgaus ant Tauro kalno

Skaitytojų pageidavimu tęsiame reportažų ciklą iš populiariausių Vilniaus apskrities sendaikčių turgelių.

Prieš savaitę apsilankėme Kalvarijų turgaus sendaikčių turgelyje , na o praeitą šeštadienį mes su vadybinike Ibn Vaivaj išsiruošėme į muziejinių vertybių parodą-pardavimą ant Profsąjungų kalno.

Netiesa, kad turgelis vyksta nuo 4 iki 7 ryto, - kitaip dirbančiam žmogui jį aplankyti būtų tiesiog neįmanoma. Turgelis vyksta iki ankstyų priešpiečių, tačiau išgirdau ir rekomendaciją, kad geriausias laikas ten eiti yra 9 val. ryto, bo 8 val.- per anksti, vienok 10 val. - jau per vėlu.

Ir iš tiesų, atvykę 9 val. mes pamatėme kažką panašaus į Babiloną iš Senojo testamento: ant didžiulio kalno būriavosi daugybė žmonių su kažkokiais neaiškiais daiktais, lovomis, indais, žvakidėmis ir t.t., bet kurią minutę pasiruošių dingti iš įvykio vietos.

Jeigu Kalvarijų turgaus kontingentas atrodė kaip ką tik atvykęs iš kokių 1939 m. , tai Profsąjungų turgelio dalyviai dvelkė prarastos prabangos nostalgija: jie visi atrodė tarsi ką tik prasiveržę pro užkardą iš bolševikų užgrobtų Žiemos rūmų Piteryje.

Kažkokios bronzinės Ariadnės, žalvarinės žvakidės, staliukai marmuriniais stalviršiais, kasapankos, servantai, ir aišku - stalinės lempos su abažūrais iš negimusio veršiuko odos, išpieštos japoniškais gamtos motyvais.

KŪL. Kažkiek priminė LTV spektaklių scenografiją.

Pardavėjai - išprusę. Turi aukštąjį ir žemąjį baldotyros ir menotyros atlygį ir savo teorinėmis žiniomis sublizga kiekvieno naujo lankytojo akyse. Jeigu gražiai paprašysi, jis tau suras lėkštę ne tik iš trečiojo, bet ir iš ketvirtojo reicho.

- Kas čia?
- Čia devyniolikto amžiaus pradžia, X karalystės Y rūmų Z bajoro palikimas (apie prieškarinę etažerkę)
- O čia?
- O čia karaliaus Liudvigo lova. (daugiau neišgirdau, nes nenorėjau kad jis matytų kaip juokas ima)

Tada mes kažką užkliudėm, kas labai garsiai nudardėjo nuo laiptų žemyn:
- dar dar darrrrrrrrrrrr
- Viskas! Dabar jau sugadinot, turėsti imt!

Tai ir paėmėm, nes bezdėti nebuvo kur:


Šaukštai po pietų vadinasi (nuotr. iš asm. alb.)

Dar gerai, pagalvojau, kad neužkliudžiau kokio žibinto, po kuriuo Bavarijos kunigaikštis fon Noišvanštainas dūsavo skaitydamas laiškus nuo savo sužadėtinės, Austrijos-Vengrijos imperijos kunigaikštytės Marijos Terezijos von Habsburg, prieš jai išvykstant atostogų į vienuolyną kur nors Šveicarijos Alpėse.

KAS TADA????

TAIGI NEIŠSIMOKĖČIAU NET LIZIGU!!!

Bet čia dar ne viskas.
Ten pasirodo turgelis vyksta ir rūmų viduje - tokioje aktų salėje susėdę ant žvejo kėdučių prie savo staliukų numizmatai, kolekcionieriai iš šiaip, tie, kurie su žvakidėmis nesismulkina.
Veikia baras.
Nugirstas pokalbis:
"Ne, ginklais aš neužsiiminėju"...

Bet gi mes čia atvykome dekupažo tikslais:
Ką gi, atradome dvi nuo šalčio sustirusias babytes, kurios pardavinėjo viską, kas dar liko jų namuose.

Mano grobis:

Dėklas nuo akinių (žalias). Dėl jo vyko derybos, prilygstančios Šengeno sutarties pasirašymui. Tada dar dėžutė mėlyna kartoninė nuo Johny Walker (labai prabangi - viduje visiškai neliestas geltono atlaso pamušalas) ir a la sidabrinis penalas (su tušinuku viduje).

- Kiek šaukiat?
- penki, nes pati brangiai pirkau...
- Imkit šešis.
- O jėzau... (babytės akyse sužibo pagarbi nuostaba). Ponia, dar turim koralų...

Ėjau ir galvojau: ką gali žinoti, gal kažkada gyvenime ir aš taip stovėsiu kokiame sendaikčių turguje Saint Germain'e ir pardavinėsiu kokias nors dekupuotas kastanjetes, sukandėjusią kailinę apykaklę ar kažką panašaus iš savo šlovingos jaunystės muziejaus?

Ruduo, Paryžiuj šalta.
Tik dvidešimti sū...


Blyn, ir iš karto susinervinau:
atėjau čia kartoninių dėželių, o dabar va jaučiuosi kaip kokia išsipildymo akcija.

Tfu, kad mane kur!..

Ir nuvažiavom su Vaiva pigmento pirkti.

Rafaelis dar nevakarieniavo

Dėželė skirta kolegei pradžiuginti.
Šiaip labai įdomi dėžutė nuo laikrodžio.
Iš kieto kartono, aptraukta supresuotu audeklu, kuris dar taip smulkiai gofruotas.
(Blemba kalbu kaip gamybinio cecho brigadininkas).


Prieš operaciją dėžutė atrodė taip:
MĖLYNA, SU BALTU IŠLENDANČIU KRAŠTELIU:
Nuotraukoje kairėje.





Režisieriaus sumanymas - kad dėžutės viduriai taip ir lieka išlindę, jie nesusistumia iki galo.
Viduje (ot tie italai, vis viena jie turi cinkelį ant to) - minkšta pagalvėlė laikrodžiui o po ja - to laikrodžio kilmės dokumentai:


(Firma MORELATO).

Po plastinės operacijos dėželė neatpažįstamai pasikeitė.
Jūsų teismui pristatau gaminį pavadinimu:

"RAFAELIS DAR NEVAKARIENIAVO"




Vienas iš nedaugelio darbų, kur be ypatingų pastagų pavyko išties viskas gražiai:
IR fonas, ir krakeliūras.
Suskeldėjimai gavosi gan didoki (?) bet negilūs, labai tolygūs.
Kiek abejojau, ar prie tokio "techninio" dėžutės dizaino tiks romantiškas angelas.
Bet , turiu pasakyti, kad tinka.
Dar buvau padariusi išvadą, kad angelas - tegu belytė basa būtybė žąsų sparnais, bet socialus iš prigimties, ir vaizduoti jį vieną būtų pasmerkti jį vienatvei.

Vienok, net ir vienas jis žiūrisi gan gražiai.
Ypač, kai atidarai dėžutę ir jis taip žvairuoja į laikrodį...
Dėl to ir vadinasi:

RAFAELIS DAR NEVAKARIENIAVO



PS Laikrodis, mano, aš čia jį tik dėl vaizdo įdėjau. Armani, 15 eur, klimės šalis - Antalija.

Citata No 1

Citata iš knygos, kurios dar neparašiau:


"Jos kakta buvo išvagota raukšlių tarytum dekupažo technika sendintas melionas..."

Reportažas iš Kalvarijų sendaikčių turgaus

Kadangi namiejie nebeliko nei vienos gyvos dėžutės nuo ryžių, cukraus ar Svarovskio auskarų, šeštadienį išsiruošiau į sendaikčių turgų Kalvarijų g. Nežinojau ką ten galima rasti ir ko - ne. Bet kolegė, kuri tokiose priemonėse lankosi nuolat, tiksliai nupasakojo kur jo ieškoti. Tik tada dar nesupratau, ko ji ten taip krizeno visa išsišiepusi kaip įpjautas arbūzas...

Tereikia įeiti pro vartus, ir jūs suprasite kad patekote ČIA. Pradžioje jus pasitiks babytės ant kelių laikančios klusniai tupinčius 2 sav. katyčius su užrašu: neglostyti, šalia - ant žolės gulintis kontingentas, parduodantis tai, ko nerastum jokiame padoriame komunaliniame sąvartyne net prieš 20 metų.

Asortimento gylis ir plotis - nenuspėjamas ir neprognozuojamas. Vienu sakiniu tai galima būtų apibūdinti taip: Čia yra VISKO. IR: čia nėra NIEKO. Pas moteris viskas sudėta tvarkingiau, švariau. Moterų specializacija: bižuterija, interjero detalės, avalynė. Vyrų: numizmatika, santechnika, muzika. Įdomu tai, kad Gariūnuose, pvz. viskas dedama į tokias baltas languotas plastikines tašes. O čia - beveik kiekvienas pardavėjas po stalu laiko po 1-4 nusitrynusius rudus kartoninius lagaminus (kuriuos juk galima dekupuoti . Toks jausmas, kad visi šie žmonės kažkokiu mistiniu čarteriniu reisu atvažiavo čia tiesiai iš 1945-1988 metų. Atgal į ateitį. Ekspresu.

Dėžučių dekupažui ten neradau - tiesa, kai kurios moterys turėjo kažką skirta bižuterijos susidėjimui, tačiau nuspėjamų priežasčių kažkaip nedrįsau jų pirkti.

Nepaisant to, įsigijau vertingų, išliekamąją muzeologinę vertę turinčių objektų.
Mano gėrybės atrodo štai taip:





Turgelyje aš įsigijau:
- Broškę 7 lt/vnt., vintage
- Skardinę dėžutę nuo cigarilių 1lt/vnt. - šitą galima bus dekupuoti su laiveliais ar šiaip kokiais art deco motyvais, bet kuo aš labiausiai džiaugiuosi
- Vinilinę plokštelę su tango singlais (po vieną kiekvienoje pusėje) - 10 lt /vnt.* - iš bičo, kuris pardavinėjo plakatą užrašu "Hitleris išvaduotojas"...

(*"Ponia puikiai žynocia kuokias kainas yra, incirniecia po 25 lt kainoja")

Atliktas audiotestas laboratorijoje parodė, kad ji - puikios kokybės!!!




Pasiklausykime...

Man keista, kad užsieniečiai atvažiuoja į Lietuvą ir eina aikčiodami į Akropelį. Niekas, sakau jums joks lunaparkas ir jokia maksima neatstos tokios pramogos kaip Kalvarijų sendaikčių turgelis!!!

Jei turite draugų užsieniečių, būtinai nusiveskite juos ten, nes ta atmosfera yra tiesiog nepakartojama ir unikali. Galbūt (???) kažkas panašaus buvo Kopenhagoje įsikūrusioje bendruomenėje Kristianijoje - bet dabar ji labai urbanizuota ir sukomercinta, sterili ir dirbtinė, todėl visai neįdomi.

Nu bet Kalvarijos....
Čia reikia dar kada ateiti.
Čia kaip koks klojimo teatras.
Nerealu.
Stipru.
Tikra.

Mergaitė su degtukais

Kažkokiam stalčiuj radau seniai pamirštą suvenyrą, parsivežtą iš parodos - suvenyrinius degtukus:

(Nuotr. iš asm. albumo)

Kadangi nerūkau, negeriu, nebent mažiūtį čiarkialy, ir šiaip neturiu žalingų įpročių, tai tie degtukai taip ir mėtėsi stalčiuje.

Galima tai laikyti lengvu sumarazmėjimu, specialistas įžvelgtų ir ankstyvų Alzheimerio formų, bet.... aš ....dekupavau.....degtukus, kad mane kur.... perkūnėlis....

Paskutinis mano opusas vadinasi MERGAITĖ SU DEGTUKAIS ir atrodo taip:



Antroje pusėje ranka kaligrafiškai užrašyta "Cherchez la femme*" (*ieškokite moters, pranc. k. - red. past.), mano tikrasis vardas pagal pasą ir mobilaus telefono numeris. Todėl lygių lyčių galimybių ir fizinių asmenų duomenų saugumo sumetimais negaliu pateikti antrosios dėželės pusės, tik fasadą, ok?

Kaip naudoti. Dėželė imama su savimi į barą, ar kaip sakytų prancūzai į kokį Bistrot, ar šiaip kokį Cafėšantaną Foly Beržere. Atsisėsti prie baro, šalia simpatingo jaunuolio 30+, geriausia - vairuojantį Audi Tė Tė.
Nusmaukti vieną batelį, ir elegantiškai siūbuojant jį tik ant puspirščių (būtinos išankstinės treniruotės namuose), keliant taurę prie savo nuodėmės vertų lūpų, netyčia alkūne užkliudyti dėželę, kuri, kaip tas Biliūno laimės žiburys, nukritusi ant žemės reikalinga puse, laiku atkreipia juonuolio dėmesį. Juonuolis pasilenkia, paima dėželę, tada atsikeldamas ir palengva nužvelgdamas viską, kas pasitaiko jo akiračio kelyje, įteikia jums degtukus, ir.... klausia:
- Madammmmmmmmmmmmmm?...
Čia būtina tam tikra greita reakcija ir pasiruošimas . Iki to laiko, kol jūsų akys susitiks viename lygmenyje, jums jau reikia turėti 25 cm kandiklį su jau įdėta jame cigarete!
Atsisukti į jį anfasu.
Pauzė.
Pauzė.
Sakyti:
- Monsieur?.... (galima neverbaliai).
(toliau veiksmas rutuliojasi įprasta vaga).

Antras variantas - jeigu nerūkote, sunkiai sekasi balansuoti batelį ant pirštų galiukų (aukštakulnių nenešiojate), o vaikino su Audi Tė Tė - norisi:

Tiesiog paliekate bare dėžutę su savo kontaktais.
Rizika: kitą rytą Jums skambina barmenas.

2008 m. liepos 27 d., sekmadienis

Mikos kioskas

Kas sakė, kad kioską nukėlė???
Kioskas veikia!
Visiems kiosko skaitytojams, skatintotojams ir įkvėpėjams - AČIŪ.

Blog Widget by LinkWithin