2009 m. birželio 30 d., antradienis

Atsargiai su šaunamuoju

Neseniai gavau laišką nuo skaitytojos Indrės: "Sveika, probėkšmiais paskaitinėju tavo blogą, faina, smagu, (...) žodžiu liuks! Man dirbant su šautuviukais, jau 2 tyčia ar netyčia sprogo, o driokstelejo tai ohoho, gerai, kad vaikai akių neišsiplikė, ir gerai, kad arti epicentro nebuvo.

Čia beje sprogo tie pigiausi kiniški šautuvai, neduok dieve, kas vaikams būtų nutikę, aš tik jus įspėju apie tykantį pavojų, pati naudoju brangesnį, bet ne už 150 Lt,- turiu "rubbermade" firmos, ir kaitinimo laikas pas mane būna labai ilgas. Kartais ir apie save pagalvoju, kas būtų, jeigu? Atsargiai ir sėkmės!"

Ačiū Indrei už įžvalgas! Truputį užtrukau, kol suvokiau, apie kokio kalibro vinčesterius kalbama, bet pavojus realus. Mano karštasis ginklas - iš piguvos lentynos, ir jei pirkčiau antrą kartą, rinkčiausi rimtesnį, solidesnį: visų pirma kad būtų tekėjimo ribotuvas, nes dabar įjungus ginklą, klijai neprašomi, kaip snargliai laukan varva. Ir kad stovėtų stabiliai. Laimei, naudojau ginklą trumpai, taigi, nesprogo dar. O baisu.

Klausimas jums: ar esate turėję panašių, - kaip čia juos pavadinti - nelaimingų atsitikimų su rankdarbiais? Kas tai buvo? Kokį įrankį naudojote? Kokio patartumėte atsisakyti, nepirkti? O kokį rinktis? (Šios rubrikos neremia joks gamintojas, jeigu ką).

Tikiuosi, kad Indrės įspėjimas ir jūsų atsakymai apsaugos mus nuo panašių nelaimingų atsitikimų, kurių geriau jau nebūtų iš viso!

2009 m. birželio 28 d., sekmadienis

Debesuota su pragiedruliais

Čia turėjo būti vasara: t.y. žydras dangus, baltos žuvėdros, spalvingi skėtukai nuo saulės ir tokie pat kibiriukai su grėbliukais. Realybė:

Nei grėbliukų, nei kibiriukų. Pagaugai tik eina. Tik Eglės žalčių karalienės trūksta ir brolių su dalgiais.

Kai kas jau žiūriu į pliažą su palapinėmis ir alpinisto striukėmis ateina. Užtat visiškai nebūtina važiuoti į Turkiją ar Kroatiją. Mes taip pat turime akmenuotų paplūdimių:

Jau susitaikiau su mintimi, kad gražiausieji seniausiai išrinkti. Liko tik šitie:

Bet sako, kad jais vaikščioti labai sveika kraujotakai.

Pliaže pro debesį deginosi pora vaikinų su dviračiais ir kelios ožkos su ragais.


Lieptas į dangų kaip visuomet buvo remontuojamas.



Bet jeigu juodas dangus jus užklups Juodkranktėje, gražų laiką galima patirti naujai atidarytame Miniatiūrų muziejuje.



("Išartas kelias", 1966)

Net nežinau, kuri muziejaus ekspozicija buvo įdomesnė: miniatiūrų, moteriškų aksesuarų, ar iš Smalininkų kilusios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės akvarelių paroda.

("Sodyba su paparčiais" 1982)

Būtinai aplankykite šį muziejėlį! Ten galima pamatyti ne tik subtilių istorinių grožybių, bet ir sutikti mielą kasininkę, kuri išsamiai papasakos apie ekspozicijos eksponatus ir jų autorius.

O kaip jūs praleidot savaitgalį su pragiedruliais?

2009 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Paukščių byla No.

Žaismingai prasidėjusi istorija apie netradicinį inkilą baigėsi gan mistiškai. Kliukva rašo:

"Penktadienį ant trinkelių pamaciau pusės kiaušinio lukštą. Aišku, pagalvojau kad čia mano trenktas katinas padirbėjo:

Puoliau prie lizdo, žiūriu, kad paukštis sėdi ir neišskrenda. Pagalvojau, kad kažkas čia netaip ir dėl visa ko nulėkiau fotiko. Kai grįžau, paukščio nebebuvo, o štai ką aš pamačiau. Jų buvo 3, o dar 2 kiaušiniai laukė savo eiles:

Po to mes išvažiavom į kaimą...

Pirmadienį iš pat ryto vėl buvau prie savo "vaikų" ir pamačiau tik vieną šviežiai išsilupusį leliuką. Na, pagalvojau, kad kitų tiesiog nesimato? Stumdžiau vežimėlį aplink namą ir prie pat savo mašinos padangos pamačiau mažutį. Tačiau kaip jis čia atsidūrė??? Maždaug 5 metrai nuo lizdo? Ir negi jis per 3 dienas taaaaip paaugo? Aš jį paėmiau ir pasodinau i TUŠČIĄ lizdą!!!

Uždariau savo prietranką katiną namie, sėdėjau netoli ir stebėjau. Paskui turėjau eiti ir negalėjau stebėti, kas vyko. Žinau, kad nei katinų nei kitų paukščių prie lizdo nebuvo, bet paukštukas dingo! Na, bent man visas šitas reikalas žiaurus pasirodė.

Aš tokią išvadą padariau - iš 5 kiaušinių penktadienį išsilupo 3 vaikai, kuriuos tėvai maitino iki pirmadienio (klausimas tik, ar jie iš tikrųjų per 3 dienas gali taip paaugti?) o pirmadieni jie jau nebetilpo i lizdą, tai ir bandė išskristi turbūt? O tie 2 , kurie pavėlavo ir išsilupo vėliau, jau niekam nebebuvo įdomūs... O gal viskas buvo paprasčiau - kažkoks laukinis katinas tiesiog visus suėdė?

O jums kaip atrodo?

Kliukva"

2009 m. birželio 20 d., šeštadienis

Kaip indaplovė gamybą be atliekų įtakojo

Dar visai neseniai kiosko folklore konkuruodami dominavo du žanrai: miesto legendos ir pasakaitės iš rūsio. Nuo šiol jame tilps dar ir trečias - indaplovės padavimai!

Šita darbštuolė be vargo norvegus pavers suomiais, o jeigu gražiai su ja elgsies, ji taps puikia interjero atnaujinimo pagalbininke.

Štai kad ir ši žvakidė. Parduotuvėje ji buvo tiurkio spalvos. Ir namie taip pat. Tokia, kaip tas guzikas apačioj. O išplovus indaplovėje - stiklas tapo skaidrus. Gaila, kad nenufotografavau prieš tai, - bet kas gi galėjo žinoti, kad taip atsitiks??? Beje, balta ji man dar labiau patinka.



Kiek liūdniau baigėsi su pjaustymo lentelėmis. Nežinau, kodėl patikėjau viena supermama, kuri pasigyrė, kad lenteles plauna indaplovėje? Aišku, vertėjo pasiteirauti, ar jos iš plastmasės, o gal iš vienalytės ąžuolo pliauskos,

bet aš to nepadariau! Ir mano lentelės po SPA procedūrų atrodė šitaip:

Spaudimui išmesti nepasidaviau. Laikiausi ekologinio principo: pas mus - gamyba be atliekų!!!


Man patiko dailiai nuapvalinti lentelės kampučiai.

Jie ir padiktavo idėją.

Liko tik įsukti kabliukus.

Ir jie buvo įsukti:

Šią kabyklėlę pritaisiau prieskonių lentynos apačioje:

Ant jos sukabinau prieskonius, kuriems neužteko dėžučių ir stiklainiukų. Be to, jie tokie "nestandartiniai", suvenyriniai - kartą suvartojus, Lietuvoj tokių neįsigysi.

Juk prakirpus tokį maišelį sudėtinga jį sandėliuoti taip, kad ir prieskoniai matytųsi, ir jie iš maišelio neišbyrėtų. Štai čia mano prieskonių izobilė:


Nuotraukoje: prieskonių kabykla.

2009 m. birželio 16 d., antradienis

Kas geresnio, indaplove?

"Brolau, taigi aš ir esu jūsų naujoji indaplovė!" - prisimenat šitą frazę iš "Lūšnynų milijonieriaus"?

Joks indų - abiem prasmėm - plovėjas (-a) nenuplautų nuo suvenyrų nacionalinio identiteto taip, kaip tai padarė mano naujoji "indų plaunamoji" mašina.

Buvo Norvegija. Tapo Suomija:


O Dieve, aš tikiuosi, kad norvegai šio blogo neskaito.
Laukite tęsinio.

2009 m. birželio 14 d., sekmadienis

Kustomaizingas

Taip ir padariau: daviau paštininkei du litus, kad nuneštų kristinai magic (pavardė redakcijai žinoma) iki durų:


...ir nereikėtų žmogui paštan vaikščioti,- kančia!
Provokacija pavyko!
Hi hi.

2009 m. birželio 11 d., ketvirtadienis

Kad nepamirštum, užsirašyk

Atrodytų, jau matėm visas įmanomas servetėlių rūšis ir kilmes. Lyg ir neturėtum žmogus nustebti, pamatęs kažką tokio. Bet vistiek nustembi. Dabar jos dar ir išsiuvinėtos!

Nuotrauka iš: Katie Cupcake

2009 m. birželio 8 d., pirmadienis

Pasakaitės iš inkilo: tęsinys

Kaip ir žadėjo, Kliukva man parašė apie tolimesnį kiaušinių likimą. Cituoju:

"Mes dar vakar su vyru galvojom, ar kiaušiniai auga? (Čia turėjau neatsargos neapdairiai perklausti, ar paukščių?), Aišku, kad paukščių, - paukščių kiaušiniai dabar pas mus tema Nr. 1! Tu paklausk Liaudanskio dėl augimo, nes čia pas mus namuose tokia diskusija buvo užvirus!.. Logiškai mąstant, jie neturėtų augti, ar ne? Bet koks gi ten gali būti paukštis, jeigu kiaušinis 2,5 cm? Ir dar paklausk, kada jie turėtų išsilupti, nes jie jau savaitę ten guli, o mums jau pradeda pabostiį namus per virtuvę vaikščioti ir svečius kieme tildyti. Dėl rūšies - paukštis panašus į žvirblį, bet ne žvirblis. Ne toks apvalutis ir galvytė šviesesnė už kūnelį, bet tu būtinai paklausk Liaudanskio dėl tų kiaušinių".


Užklausiau bičiulio Liaudanskio. Jis netruko atsakyti į blitz-rausch-moment-viktoriną:

"Visų pirma, mielos moterys, turėtumėte žinoti, kad nei inkubatoriuje, nei kur kitur kiaušiniai neauga. Jei jie perimi, auga tik juose esantys paukštukai, kol galų gale, nebeišsitekę viduje, išsirita. Kiek laiko užtruks šitas inkubacijos periodas, pažiūrėsiu žinyne "Paukščių užkalbėtojas - 2008". Manyčiau, kad tai kikilis, nes jo patelė panaši i žvirblį."

Kliukva, laukiam iš Tavęs reportažų, Liaudanski, ačiū už konsultaciją!

2009 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

Apie zuikius, Japoniją ir levandas

Sekmadienio rytą gavau laišką nuo kristinos magic: "šiandien pas mane atsirado vienas dalykas, skirtas Tau.(...) Aš čia netgi niekuo dėta.(...) Gal galėtum duoti savo adresą, man būtų patogiausia pasinaudot pašto paslaugomis :)?"

Aš daviau savo adresą ir kasdien tikrinau pašto dėžę, nežinodama ko ten ieškoti: bombos ar skalbimo miltelių su kiaulių gripu. Kol galų gale atėjo kvietimas į valdiškus pašto namus. Parsinešiau namo dėžikę:

Man labai patiko šita izolenta su zuikiais:

Išvyniojau, o ten - bomba ir naudojimosi instrukcija. Galvoju, kurį laidelį perkirpti? Jei mėlyną kirpsi - sprogs pastatas. Jei baltąjį - nieko, bet tada mėlynas vistiek lieka? Užsimerkiau ir perkirpau abu - nieko!

O ten - mėlyna, kad net balta. Beveik kaip kiniškas porcelianas. Tik iš Japonijos. Arbatai:

"O kišenėje - liemenė" : dėžutėje kažkas buvo, bet nejudėjo. Kažkas minkšto kvepiančio gurgždančio, tinka kabinti spintoj tarp rūbų, ak, pavydėkit man, merginos levandų kvapnių:

Lobis - grobis -siuntinys:

Dėžutė nukeliavo į laikinąją ekspoziciją. Kuopa, lygiuot, ramiai, vėliavą gerbt!

Štai kokių istorijų kartais nutinka. Kristina, ačiū labai! Kaip miela, kad apie mane pagalvojai. Labai pataikei - ir su dėžute, ir su levandom, ir su zuikiais ;) Ačiū!

2009 m. birželio 2 d., antradienis

Istorija apie Kalėdų stebuklą ir kažkieno atvėsusius kiaušinius

Šiandien gavau fotolaišką nuo Kliukvos: "Pas mus stebuklas įvyko! Kažkada po Kalėdų pakabinau ant medino namuko kieme vainiką. Ten jis ir kabėjo iki šiol:


Pradėjau tvarkyti gėles aplink tą namuką ir pastebėjau štai ką:

Dabar gėles sutvarkysiu tik kai jie išsilups! Mes ten nebevaikštom beveik, kad negąsdintumėme paukščių, ir stalą pernešėm į kitą namo pusę. Pagalvojau, kad reikės kokį padėklą po lizdeliu įtaisyti, kad neiškristų paukščiukai."

"Šiaip juokinga su šitu lizdu atrodo viskas. Kaip ir minėjau, stengėmės (na bent aš tai tikrai) kuo mažiau būti toje namo pusėje. Bet čia mano vyrai kažkada tvirtino dviračius ant mašinos. Labai ilgai tvirtino. O paukštelis išskrenda, jei ten kas triukšmauja šalia. Kol pagaliau atėjau ir garsiai apstaugiau: na, ar jūs galit jau nešdintis iš čia, nes kiaušiniai gi atšals! Įdomu, ką kaimynai pagalvojo?.... "

Kliukva, mūsų korespondentė vietoje, pažadėjo stebėti situaciją ir esant bent mažiausiems pasikeitimams atsiųsti fotoreportažo tęsinį.

Ačiū, Kliukva, mes laukiame tęsinio labai!

Blog Widget by LinkWithin