2012 m. gegužės 13 d., sekmadienis

Tuk tuk

Kažkada seniai, kai niekas nematė ir negirdėjo, tyliai pasakiau sau mintyse, kad kai prie kiosko lūkuriuos 200 skaitytojų, pradėsiu vėl reguliariai rašyti.

Kažkaip tas 200 atrodė toli kaip mėnulis, matomas, bet sunkiai pasiekiamas, be to, kas gi čia stos į eilę, jeigu vienas įrašas paskelbiamas per 3 mėnesius ar rečiau?

Bet būna.

Tai va. Prisikalbėjau. Nuotraukoje: vaizdas pro langą. Atrodo gan laukinė jauki gamta.

Ten kažkur žalumoj gyvena kiaunė. Mačiau ją keliskart ir visada - tik vėlai naktį penktadienį, kai grįždavau iš milongos. Todėl galvodavau, kad čia arba koks labai ilgas pasiklydęs taksas, arba labai keistai striuoksinti katė, arba optinė apgaulė, nulemta tokių sąlygos aplinkybių, kaip penktadienio vakaras.

Kol vieną kartą (ir vėlgi tai buvo penktadienis!!!) per pusnis per pusnis pati prie jos pribėgau, nes tiesiog turėjau pasižiūrėti: kiaunė sustojo, atsiduso mintyse "na gerai, apibėgsiu namą iš kitos pusės jeigu jau taip", ir... atsukusi man uodegą, pasipustė padus!

Gerai, žinosim. Tokių ilgų taksų nebūna. Ir jie be priežiūros nesišlaisto penktadienio naktimis. Ei, aš niekada nemačiau kiaunės 2 metrų atstumu, todėl mažiausiai ko tikiuosi - kad jos mieste tarp mašinų šmirinėja?

O šitame kaštone, kuris dabar žydi, gyvena lakštingala. Kasmet vasaros naktimis gražiai čiulba. Man patinka, kad net ir miesto centre turime tiek gamtos.

Labai nenorėčiau, kad čia pastatytų kokį gelžbetoninį monstrą. Kur aš dėčiau kiaunę??? 

Blog Widget by LinkWithin