2009 m. spalio 18 d., sekmadienis

Kartą balkone

Liepos rytą paskutinį,
Rytą baisų, rytą rūstų,
Du drugeliai sidabriniai
Skrido bombarduot kopūstų.

Gyvasis klasikas Juozas Erlickas. "Kopūsto dalia".


Šitas eilėraštis privertė mane kitaip pažvelgti į liepos rytą paskutinį. Nusprendžiau, kad du drugeliai sidabriniai labai papuoštų balkoną ir galbūt liepos rytas jame truktų ištisus metus? Išpjausčiau trafaretą ir patupdžiau laumžirgius čia:


čia:

Ir čia (ei, kieno ten varstotas?):

Ir dar čia irgi. Man regis, kad čia jau reikia remonto. Bet kol kas juk galima sakyti kad tai "puikus vienkompomenčio sutrūkinėjimas". O kas ten žino?


Geros savaitės!

2009 m. spalio 14 d., trečiadienis

Jūratės prizai ir pyragėliai

Tai ką gi laimėjo konkurso "Mano naftalininė vasara" laureatė Jūratė, - baisiai smalsu. Jai paštu iškeliavo du šiugždantys netaisyklingos formos paketėliai: vienas ir ... kitas.

Kadangi konkursas buvo dedikuotas sendaikčių turgelių "grobikėms", man pasirodė natūralu, kad ir prizas toks turi būti, t.y. mieli, sentimentalūs, senobiniai daikteliai, gal net sendaiktyno eksponatai? Pritraukit arčiau, nesimato nieko:

Tai - porcelianinis liūdnojo veido Pjero ir rišeljė siuvinėta staltiesėlė. Šiuos daiktelius kažkada labai seniai "išgelbėjau" iš vieno kaimynų namo Vokietijoje jų generalinio tvarkymosi metu, kai viskas, kas nepanaudojama, - tiesiog... iššluojama. Niekaip nesupratau, kaip galima išparceliuoti tokius gražius mielus daikčiukus. Čiupau juos ir parsivežiau. Nors... taip jie ir pragulėjo mano kraičio skrynioje - atsukęs nugarą į veidrodį, Pjero labai norėjo sėdėti mano grimo kambaryje tarp stiklinių kvepalų butelaičių, pudros dėžučių, kosmetinių teptukų, ir visokių spalvotų dėžučių, o staltiesėlė prašėsi sidabrinio padėklo, ar bent konzolės, su krištolo vaza (būtinai) ir rožių puokšte joje.



Todėl atrodo, kad naujuose namuose jie tikrai prigijo: staltiesėlė išsitiesė ant padėklo, o Pjero dabar parimęs žiūri į sendaikčių turgeliuose įsigytus krištolus...

Beje, konkurso laimėtoja Jūratė, kaip ir žadėjo, visiems balsavusiems iškepė pyragėlių: su obuoliais ir cinamonais. Valio!!!

2009 m. spalio 11 d., sekmadienis

Mano komoda persirengė

Tai buvo paprasta laminuota fanieruota komoda. Ideali dekupažui, todėl iki šiol stebiuosi, kad man pavyko jos nenudekupažinti po pirmųjų kursų, kaip tai daro visi pradedantieji.

Panaudotos medžiagos - kuklios: dovanų popierius, kurį radau palėpėj: tas, šviesusis nekainavo nieko, nes gavau jį dovanų. Tamsusis kainavo išdidų litą.

Popierius kažkuo primena medžiagą, kurią, prieš siuvant norisi vartyti, glostyti, liesti.

Šia "medžiaga" aptraukiau stalčių fasadus. Koks jausmas dekupažinti ištisą stalčių? Panašu į didelių kalėdinių dovanų pakavimą.

Pasiėmiau abi lentas po pažasčia ir patraukiau į statybinių medžiagų parduotuvę - aksesuarų.
- Stop, ką čia nešat?, - klausia apsauginis.
- Tai... stalčiai čia... vienas, ir kitas...
Dėl visa pikto dėdė uždėjo antspaudą, kad tetos kasoje leistų man juos ir išsinešti.

Radau dvi rankenėles. Man patiko, kad radau skirtingas:

Dabar stalčiukai atrodo šitaip va ir va kaip:

Tarpinis variantas, nes tarpuose tarp dekupažintų:

Ir dar vienas.

Mano komoda dabar atrodo taip:

Jeigu man atsibos šitas dekoras po dviejų savaičių? Tada tuos stalčius perdažysiu!

Rakdarbio savikaina: 1 lt dovanų popierius ir 5 lt rankenėlės. Klijų ir lako neskaičiuoju, nes jo turėjau savo rankdarbių kraitelėje.

2009 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Jokių modelių

Tikriausiai viso pasaulio moterų žurnalų redakcijose šiandien įvyko panaši scena.
- kodėl JŪS negalėjote šito sugalvoti!!!??? Ką??? Ir už ką aš jums MOKU??? - rėkė susiėmęs už galvos vyriausiasis redaktorius, mesdamas ant stalo presrelysą apie vokiečių žurnalo "Brigitte" akciją -

"Be modelių". Nuo 2010 m. šis žurnalas nusprendė nebesamdyti modelių savo fotografijoms, o kviesti į fotosesijas paprastus žmones, tokius kaip tu ir aš. Grožis, sakoma pranešime, turi daug veidų. Ir nebūtinai tai turi būti modelių veidai. Moterims nebereikia atstovių. Joms nebereikia nurodymų, ką ir kaip daryti. Apranga šiais laikais yra ne mados, bet asmenybės klausimas. Todėl grožį ir madą ateityje pristatys realios moterys, ne iškreipto mados pasaulio atstovės.

Net jeigu tai ir išpūsta (?) reklaminė akcija, siekianti padidinti pardavimus krizės metu, iš kurios pusės bežiūrėtum - ji geniali! Verta pagarbos ir pasigėrėjimo. Manyčiau, kad netrukus šis rinkodaros žingsnis taps klasika ir atsidurs Kotlerio vadovėliuose bei keliaujančių marketingo trenerių prezentacijose.

Tikrai, kodėl NIEKAS iki šiol apie tai nepagalvojo? Puikus ėjimas!

2009 m. spalio 7 d., trečiadienis

Komodos su herbariumais

Retai tenka išvysti dekupažintą baldą, kuris patiktų - visokios gėlytės, drugeliai, angeliukai įdomiai atrodo tik pirmąją savaitę. Vėliau nusibosta. Be to, dažniausiai tai būna per maži motyvai tokiai "dėžutei" kaip baldas. Žodžiu, visuma retai būna verta ilgalaikio pasigėrėjimo.

Bet internete radau labai įdomių pavyzdžių - komodos, dekoruotos herbariumų paveikslėliais! Iš pavyzdžių gausos darau išvadą, kad tai - naujas trendas.

Šaltinis: poppytalk

Ši idėja man pasirodė labai šviežia. Tereikia tik popieriaus lakštų su augalų motyvais ir puikios komodos papuoš jūsų namus!






Šaltinis: Apartmenttherapy
Labai gražu. Gaila tik, kad mes neturime tokio gražaus popieriaus Lietuvoje. Bet tikiu, kad viena kita darbšti dekupažininkė sumaniai pasinaudos šia idėja!

Dekupažinau ir aš savo komodą. Bet apie tai - kitą kartą!

Sveikinu konkurso laimėtoją!

Šiandien išaiškėjo konkurso "Mano naftalininė vasara" nugalėtoja. Tai buvo didžiausias kiosko konkursas tiek paraiškų, tiek balsavusiųjų kiekiu!

Dėkoju visiems - ir dalyvėms, ir balsavusiems! Jūsų paraiškos buvo nuostabios: jos sukėlė skaitytojams ne vieną šypseną, daug šiltų įspūdžių ir įkvėpė tikrų vertybių ieškoti ne nekropoliuose, o sendaikčių turgeliuose. Tikėtina, kad jūsų reportažai prisidės prie jų populiarėjimo Lietuvoje, o tai reiškia, kad juose rasime dar daugiau kuriozinių, pigių ir labai vertingų mums dalykų.


O čia mūsų balsavimo rezultatai:

1. Loretos žaliai mėlyni stiklo sifonai sode:
Liucija!

2. Rasuolės filigranas ir krištoliniai butelaičiai:
lapai,Vaivaj, iLorca!

3. Rasuolės toną sveriantys vazonai:
Ruta, Janina!

4. Loretos
pasakiškai stebuklinis arkliukas:
Juratera, medula, Jurga, Ilona!

5. Dianos stiklinė manekeno galva kepurei pasidėti:
Kur dingo balsai? Atneškite balsadėžę!

6. Karinos tikros damos komplektas su vaikystės prisiminimais:
sciurus, magic, Yuki, Loreta!

7. Daivulės-vikingės grobiai iš Stokholmo sendaikčių turgaus:
Danute, Monni, Agne:), Simona, Laura!

8. Minervos tapatybės paieškos Aleksoto sendaikčių turgelyje.
GinCherry, Petit Moris!

9. Jūratės klumpakojis lietuje su ragučiais
Barsa, Lina, Birutė, Leo, Rafidoforija, Ziuzia, kara, Skirmantė, Justina, Inga, Alda, Elia, egidija, Giedrė, Andžela, Emma, Mamertina, Jonas (!), Vaida, BataMane!

Jūrate, ar žinai ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Tu visus šiuos žmones turės pasikviesti kavos su medaus tortu, nes Tu ir laimėjai konkursą! Prašau nepadėk ragelio, ir padiktuok sekretorei savo adresą, kuriuo Tau bus išsiųstas konkurso prizas!

Sveikinu nugalėtoją. Tai buvo konkursas -


2009 m. spalio 4 d., sekmadienis

Žingsnis po žingsnio arba šaukštas po šaukšto

Išvyniojau ilgai lauktą siuntinį ir radau jame penkias žalias tūteles. Kiekviena - su pavadinimu. O gal palinkėjimu? Užkeikimu?

Greitai greitai išvyniojau. O ten - ak!.... Koks grožis įstabus!

Penki keraminiai šaukšteliai, kiekvienas su prasme ir potekste. Palinkėjimu. Tik dabar neduokdie, kad nors vienas keraminis šaukštelis nukris ant keraminių grindų!

Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo mažo žingsnio. Baltai-mėlyna virtuvė prasideda nuo vieno mažo šaukšto. Įdomu, ar aš jau artėju bent kiek savo tikslo:

Dar viena baltai-mėlyna keraminė virtuvė. Fotografo Jose Picayo nuotrauka iš Desire to inspire.

2009 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

Mano naftalininė vasara: balsavimas prasidėjo!

Papildyta 2009.10.02
Ilgai mus džiuginęs originaliais reportažais, šiandien baigėsi konkursas "Mano naftalininė vasara". Nuostabūs rašiniai, puikūs radiniai - o kiek teigiamų emocijų tai suteikė skaitytojams! Ne paskutinėje vietoje lieka ir šių reportažų dėka užsimezgusios naujos pažintys ir pagausėję pirkėjų sendaikčių turgeliai, kas, be abejo, turėtų skatinti pardavėjus vežti kuo įvairesnius ir keistesnius daiktus į Lietuvą.

Visoms konkurso dalyvėms ačiū už reportažus iš Dituvos, Aleksoto, Rietavo, Skuodo ir Stokholmo!

Beliko paskutinė konkurso dalis - balsavimas. Primenu, kad konkurso tikslas - pasigirti ir pasirodyti, kokių gražių/pigių/širdžiai ir akiai mielų/kuriozinių/nerealių/daiktų galima įsigyti sendaikčių turgeliuose. Kad sendaikčių turgūs yra ne atliekų, bet išlikusių vertybių lobynai. Kad tuos daiktus galima prikelti antram gyvenimui. Kad sendaikčių turgeliai yra mūsų visų istorijos dalis. Kad sendaikčių turgūs yra puiki pramoga ir laisvalaikio leidimo būdas, gal net - gyvenimo būdas ar sportas?

Konkursui pateiktos devynios paraiškos. Laimės reportažas, surinkęs daugiausiai skaitytojų komentarų. Kumuliuojami bus tik neAnoniminiai balsai. (Papildyta 2009.10.02: BALSAI, KURIUOS PALIEKA "ANONIMIŠKAS" SKAIČIUOJAMI NEBUS.) Balsavimas vyks iki spalio 6 d. nul nul valandos (t.y. brėkštant spalio 7 d. rytui). Jei dvi ar daugiau paraiškų sulauks vienodo balsų skaičiaus, lemiamas bus pirmasis ir vienintelis balsas, atėjęs po šio termino ir taip nulėmęs laimėtoją.

Vertinimo kriterijai? Asmeniniai ir subjektyvūs, bet tikri ir nuoširdūs! Vienas žmogus = vienas balsas. Kiekvienas balsuoja nuo savęsp. Konkursantės irgi gali palikti po balsą už labiausiai patikusį konkurentės reportažą!

Balsuojame ne už dalyvę, bet už reportažą, taigi, komentare įrašykite trumpąjį numerį ar įlgąjį pavadinimą.

Laimėtojos laukia prizas. Prizas atgal nepriimamas ir į kitus nekeičiamas. Kadangi konkursas prasidėjo daugiau nei prieš mėnesį, trumpai primenu visas paraiškas.

1. Loretos žaliai mėlyni stiklo sifonai sode.


2. Rasuolės filigranas ir krištoliniai butelaičiai.

3. Rasuolės toną sveriantys vazonai.

4. Loretos pasakiškai stebuklinis arkliukas


5. Dianos stiklinė manekeno galva kepurei pasidėti.


6. Karinos tikros damos komplektas su vaikystės prisiminimais


7. Daivulės-vikingės grobiai iš Stokholmo sendaikčių turgaus.

8. Minervos tapatybės paieškos Aleksoto sendaikčių turgelyje.

9. Jūratės klumpakojis lietuje su ragučiais

Tai buvo konkursas -

2009 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Jūratės klumpakojis lietuje

Jūratė atsiuntė avalynės radinių iš Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos apžvalgą. Jūratė:

"Tikriausiai visi žino, kas trukdo blogam šokėjui. O ar žinote, koks yra geros šokėjos (čia aš apie save be kruopelytės kuklumo) didžiausias galvos skausmas? Ogi patogūs šokių bateliai, tinkantys prie kostiumo ir šokio charakterio.

Nors nulipau nuo scenos jau senokai, bet manija bateliams liko ir panašu, kad turgelių dėka ji aštrėja. Gal net reikėtų mano rašinėlį pradėti anoniminių klubų dvasia: Sveiki, aš Jūružė. Aš turgelių maniakė...

Na kaip ten bebūtų, revizuojant Žemaitijos turgelius, per šią vasarą susirinkau visai padorią šokių batelių kolekciją.

Pirmuoju pirkiniu pradžiugino Skuodo sendaikčių turgelis. Nuostabūs natūralios auksinės odos, puošti versta oda bateliai tiesiog žiūrėjo į mane. Iš karto įsivaizdavau save su jais šokančią rumbą. Kažkaip buvau giliai įsitikinusi, kad mažesnio miestelio turguje ir kainos turėtų būti mažesnės. Deja, deja...Atkakliai derėjausi, bet kai pardavėja labai gražia žemaitiška šnekta pasakė, kad tų batų „laba gers išlynkiems i aney kainiava 200 eurų“, palūžau ir atidaviau tuos prašytus 24 Lt. Susipakavau rumbos (manau tiks ir kankanui) batelius ir laiminga patraukiau link namų.


Kiti bateliai manau visai tiktų tango vakarėliui (čia jau tikiuosi Mikos komentaro). Tokie nekrentantys į akis, bet kaip sako mano močiutė „pry reikala“. T.y.“prie reikalo“, kažkokiam ypatingai rimtam reikalui, ale tik močiutė tuo reikalu visada įvardindavo laidotuves :( . Na jau ne, geriau jau šoksiu tango.


Bateliai nugriebti Dituvoje, už 20 Lt (ir vėl be derybų). Tekstiliniai, su oda aptrauktu kulneliu. Ir man visai negaila, kad nužievinsiu juos per sezoną bevaikščiodama bruke (vertimas: akmenimis grįsta gatvė).

Tame pačiame Dituvos turgelyje sutirpau nuo nuostabaus grožio samanų spalvos, verstos odos batelių, su a la sendinto sidabro sagtimis. Karštligiškai svarsčiau ką su jais šoksiu. Nusprendžiau, kad labiausiai tiks prie mano Klaipėdos krašto tautinio kostiumo (beje taip pat surinkto iš tų turgelių). Ir pvz.: galėsiu taip pasipuošusi eiti atsiimti mandato, kai būsiu seimo narė. Na ir labai santūriai ir išdidžiai sušoksiu kokį Trankverą. Tam šventam reikalui patuštinau piniginę 25 Lt.

(MK: ilgai tylėjau, bet dabar tai jau nebeiškęsiu: Jūrate, aš... hm... kaip čia pasakius... e... irgi matavausi šiuos batelius, prieš porą savaičių Dituvoje! Jie - fantastiški, odiniai, austriški. Turint omeniu, kad Klaipėdos krašte kadaise gausiai gyventa austrų, jie Tau tikrai tiks prie klaipėdietiško kostiumo, nes tik klaipėdiečių kostiumuose naudojamos tokios prabangios medžiagos ! Puikus pasirinkimas!)

Na ir prasidėjus rudeniškiems orams, dar kartą puoliau į Dituvos turgų, tikėdamasi „išpardavimo“ sezono baigimo proga. Greitai, greitai pralėkiau pro jau pažįstamais tapusius pardavėjus ir nieko patrauklaus nematau. Tik atkreipiu dėmesį į kybantį juodą debesį virš galvos. Prekeviai dangstosi prekes. Na va, teks važiuoti namo nieko nepešus ir dar sulytai. Paskutinę akimirką akį patraukia klumpaitės. Deja, ne žemaitiškos, o atkeliavusios iš vikingų kraštų. Kokia kaina? 5 Lt. Nugi tikrai išpardavimas, ar čia besiartinantis lietus įtakoja. Visiškai nauji, raudoni medpadžiai su odinėmis nosimis, išpieštomis gėlytėmis man labiausiai tiks lietingam orui prie raudono skėčio. Nusipirkau juos , ir iš karto apsiaviau. Kaip tik ir lietus prapliupo. Visi susigūžė, o aš aukštai iškeliau nosį ir lengvu Klumpakojo žingsniu taškydama balas patraukiau link automobilio.

Taigi, mano šokių bateliai išrikiuoti. Esu pasirengusi „Naftalininės vasaros“ pabaigtuvų puotai. Maestro, muzika!!!!"

Ačiū, Jūrate!

P.S. paraiškas dar galite siųsti iki rugsėjo 30 d., trečiadienio, 24 val. vakaro ir imtinai!

2009 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Mano kioske šiandien šventė

Šiandien Klaipėdos gyventojai laikraštyje 15 min gali perskaityti reportažą apie Dituvos kolektyviniuose soduose veikiantį sendaikčių turgelį. Reportažo autorė - Jurgita Andriejauskaitė, reportaže kalbinusi ne tik turgelio pirkėjus, pardavėjus ir organizatorius bet ir pasibeldusi į mano "kioską".

Reportažą "Dituvos" turgavietė vilioja įdomybėmis", galite perskaityti interne, atsisiuntę 2009.09.25 d. laikraščio PDF versiją.

Pirmą kartą "mikos kioskas" - spaudoje!

Ačiū, Jurga!

Blog Widget by LinkWithin