2009 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

Stiklinis manekeno čerepokas

Paprastai skelbdama naują paraišką konkursui, pavadinime užrašau ir autoriaus vardą. Bet šįkart sutrikau: juk nerašysi "stiklinė - autoriaus vardas kilmininko linksnyje,- galva"?

Diana atsiuntė labai simpatišką rašinį apie stiklinę galvą, - vietomis netgi apimdavo keistas jausmas, kad skaitau ne reportažą apie sendaikčių lobį, o ištraukas iš Sopranų kronikos.

Diana: "Norėčiau ir aš sudalyvauti tokiame linksmame konkursėlyje:)

Šią galvą pirkau Klaipėdos raj. Dituvos turgelyje. Manau, kas gyvena Klaipėdoje ar aplink ją , tikrai žino, kur yra Dituvos sodai. Turgelis dirba trečiadienį, šeštadienį ir gal, (tiksliai nežinau) sekmadienį.

Pardavėja , kuri pardavė manekeno galvą - paprasta moteriškė, prekiaujanti senais baldais ir visokiais niekučiais. Suderėjome 10 litų kainą ir ji tikrai buvo patenkinta, kad atsikratė tos galvos :)


Įsigijau šią galvą todėl, kad labai mėgstu įvairias kepures , o joms, kaip gerai žinoma, reikia tam tikros pakabos, kad forma išlaikytų. Tai va, dabar viena laiminga kepurė tupi ant stiklinės galvos.


Dar nebuvo laiko, bet norėčiau vidinę manekeno galvos pusę išklijuoti auksine folija ir užlakuoti. Kai kurie siūle pripilti visokiu gėlių ir kruopų, bet kažkaip nesinori ten berti kruopas. Visgi greičiausiai bus auksinė folija..."

2009 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Tobulo savaitgalio beieškant

Šį vakarą tik palinkėsiu Jums geros ateinančios savaitės! Apie praėjusio savaitgalio malonumus

papasakosiu kitą kartą! Labanakt...

P.S. Sendaiktynų deivėms primenu, kad paraiškas siųsti galima iki rugsėjo pabaigos. O dabar jau tikrai labanakt.

2009 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

Kaip tapti įžymiu blogeriu

cartoon from www.weblogcartoons.com

Cartoon by Dave Walker. Find more cartoons you can freely re-use on your blog at We Blog Cartoons.

Taip pat skaitykite: kaip susilaukti sėkmės

2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis

Siaurukas

Paskutinį vasaros savaitgalį išlydėjome geležinkelio stotyje, kartu su siauruku.

Iš paskutiniojo-antrojo vagono atsivėrė ne tik langas, bet ir durys į gamtą:

Rūko dūmai, o mašinistas spaudė gazą!

Dunksėjo ratai siaurais bėgiais.

Istorinė Surdegio geležinkelio stotis. Nemaniau, kad Lietuvoje yra tokių romantiškų vietų.

Viskas tikra, autentiška.

Jokio laminato.


Jokių plastikinių langų.

Tik kuklus interjeras ir tikroviškos detalės.

Kasa. Pro šį langelį buvo parduodami bilietai.

Pajutau pagarbą žmonėms, kurie nepuolė šveisti, grandyti ir perdažinėti senų sijų, staktų, durų ar keisti jų naujomis.

Viskas taip, kaip buvę.


Tokiose vietose prislieti prie istorijos.

Ir prie vaišių :)

Kampe atremta šluota. Turbūt ji taip buvo laikoma ir prieš šimtą metų?

Apsilaupiusi, nenusakomos spalvos krosnis sušildė ne vieną pakeleivį.

Joks dizaineris nesukurtų tokio dekoro, kurį sukūrė laikas.

Norintys pakeliauti siauruku informaciją ras čia.

2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis

Dituvos sendaikčių turgus: 2 dublis

Taip, buvau Dituvoje dar kartą. Mažiau pirkau, daugiau mačiau. Sutikau naujų pardavėjų, o ir matytieji buvo pasipildę sandėlius. Kaip visada sendaikčių turguje gali vaikštinėti valandų valandas ir netikėtai pamatyti tai, ko nepastebėdavai anksčiau.

Vežimėlis gėlėms vis dar laukė naujo šeiminko su nuosavu namu ir patio:

Tarp vinių, servyzų ir akumuliatorių paslikas gulėjo lapės kailis.

Priėjusios dvi moteriškės glostė jį, vartė, stebėjosi, kad gerai išsilaikęs ir apgailestavo: gaila, kad lapės dabar nebemadingos. Ar tikrai lapės dabar nemadingos?

Aišku, jeigu yra lapė, turi būti ir triušis:


O dabar pirkiniai: vazonas akmens masės rozmarinui auginti (be dekoracijos) 1 vnt. - 7 Lt .

Lupatyno gėrybės: "Next" laiveliai - visiškai nauji, 15 Lt už abu.


Čia matyt mane ta lapė įkvėpė. O gal auksinis rudenėlis. O gal Surikovo "Bojarynia Morozova"?

Šapka - 10 litų. Puikiausios kokybės. Įtariu, kad siūta pagal užsakymą, nes jokios etiketės nėra, kad pagaminta Kinijoje. Šilta velnioniškai, su užlaidomis ant ausų. Kailis? Čia gal kotikas? Ondatra? Fredkos? Siūlyti variantus. Nors koks skirtumas. Naturprodukt!

Naudinga informacija norintiems vykti į Dituvos turgų: nuo "Eglės" parduotuvės į Dituvos sodus važiuoja 35 maršrutinis autobusas! O prekeiviai tarpusavyje šnabždėjosi, kad tai buvęs paskutinis "riebus" šeštadienis, po rugsėjo 1-osios mažės pirkėjų, greičiausiai kris ir kainos...


Jei jūs sendaikčių turguose randate įdomių unikatų, kviečiu dalyvauti konkurse -

2009 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Segė

Tai buvo broškė su vienu iškritusiu dančiu:


Įstačiau karūnėlę, tada ir plombą. Nušlifavau:


Ir ją nudekupažinau:


Ji man puikiai tiks prie suknelės:


Ir prie apyrankės irgi.

Liko tik batai ir auskarai. O tada galima bus pereiti ir prie aprangos.

2009 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Prancūzija - puiki šalis

Su lauktuvėm iš tolimų kelionių - panašiai kaip su kalėdinėm dovanom. Ir nors dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kalėdiniai ekspertai kasmet išreitinguoja labiausiai nevykusias dovanas, leisdami daugeliui slapta pasidžiaugti, kad "topai" šiemet juos aplenkė.

Panaši situacija ir su lauktuvėmis iš užsienio. Jeigu iš Paryžiaus - tai būtinai plastikinė Eifelio bokšto minikopija, jei iš Prahos - marškinėliai su Mocarto profiliu (čia dar neblogai), jei iš Egipto - bananinio pergamento lakštas su parašytu tavo vardu...

Bet dabar tai pasigirsiu - ko man privežė mama iš Prancūzijos!!! Paeiliui:

1 - dekupažinis popierius su laiškų motyvais;
2 - Toulouse Lautreco reprodukcijos (papildyta: kaip sužinojau vėliau, jos yra ne Lautreco, o Théophile Alexandre Steinlen);
3 - ekologinė arbata su rožių žiedlapiais ir raudonėliais ir dar kažkokiom paslaptingom kvepiančiom žolelėm...
4 - Niurnbergo meduoliai!
5 - Monmartro vaizdai.

Detalizuojame toliau:
1 - Kalendorius su prancūziškų plakatų reprodukcijomis;
2 - Ne Toulouse-Lautreco, o Théophile Alexandre Steinlen plakatų reprodukcijos;
3 - minišokoladukų rinkinys, nuostabiausia, kad kiekviena plytelė - IRGI SU ŠIO DAILININKO PAVEIKSLU! Nerealu, kad tokių dalykų išvis BŪNA PIRKTI!!!

O čia labai įdomus dalykas, turiu omeniu popierių - į tokią tarą viename Prancūzijos miestelyje įvynioja bagetus! Jie greičiausiai net nenutuokia, kad jų marketinginė priemonė - puikiausias ir originaliausas dekupažinis popierius, kuris dar, priedo, nieko nekainuoja!!!

Ten parašyta: "le banneton et le paton". Lio baneton! LIO BA-NE-TON!!! Geriau už prancūzišką "lio baneton" yra tik wökiškas "das Futelar" ar rusiškas "dramaturgynia"...

1 - dekupažinis (čia taip nusprendžiau) popierius, likęs iš po bageto ir
2 - dėžutė nuo kamambero. Ne, nebijokite, autobuso bendrakeleiviai neturėjo kęsti "silpno aguročių kvapo". Šioje dėželėje atkeliavo pats tikriausias, natūraliausias, ekologiškiausias, sūdytas Bretanės... sviestas!

O šios dėžutės per gražios dekupuoti, tai pagalvojau, tegu dar gyvena:

1 - karamelė su vienu iš Luaros pilių atvaizdu
2 - anyžinė pastilė
3 - Bretanės galetės - sausainėliai ar džiūvėsėliai tiksliau.

Štai kokių lauktuvių sulaukiau. Sakyčiau net per daug, kam čia reikia, niekam nereikia... Bet kai kurie dalykai verčia žavėtis Prancūzija ir prancūzais - įpakavimas, dekoravimas, pati suvenyro idėja... Nebuvau Prancūzijoje, bet jeigu nuvažiuočiau tai... nepraeičiau nei pro vieną boulangerie ar epicerie be jų vyniojamo popieriaus "pavyzdžių".

Epilogas. Bet čia dar ne viskas. Kelionių organizatoriai autobuso keleiviams sumanė konkursą - visi turėjo parašyti po eilėraštį, kad kiekviena eilutė prasidėtų iš vis kitos žodžio "Prancūzija" raidės. Prizas - 500 litų. Grynais. Neatskaičius mokesčių. Verta pasistengti. O čia tas eilėraštis:


Prancūzija - puiki šalis.

Radau čia nuostabias pilis.

Apėjom jas visas aplink,

Nespėjom jų gerai pažint...

Čia

Ūkas San Malo, Kankalio,

Žiedai levandų, rožių.

Ir aplamai,

Jinai - puiki.

Aš? Dievinu jos grožį!!!

Ir ką jūs manot? Autobusas pasilinguodamas plojo katučių du kartus:

1) pirmą kartą - kai nuskambėjo mano mamos parašytas eilėraštis, - kuris dėl to ir laimėjo konkursą ir

2) antrą kartą, kai visas autobusas su palengvėjimu atsiduso, pamatęs prizą - A4 formato 500 litų banknotą su užrašu PAVYZDYS.

Žmonės ėjo ir prašė nusirašyti eilėrašti, kai kas ėmė autografą. Nežinojau, kad mano mama tokia poetesė. "Mokykloje buvau literatų būrelio pirmininkė", - kalbėjo susirinkusiems laureatė.

Mano mama tikra žaliūkė.

2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Apyrankė

Taip, juokitės iš manęs, juokitės, kad aš svajoju apie balto porceliano, išpiešto mėlynais motyvais, suknutę. Tegu ir kinišką, tegu, bet būtinai - mėlyną, baltą... Kai kas tai jau laiko apsėdimu, bet negaliu kol kas jaustis kitaip, nors tu ką.

Už 3 (tris) litus nusipirkau vienoje maisto prekių parduotuvėje apyrankę. Gal būtų ji visai nieko, jeigu ne ta tigro kailį imituojanti raudonu flomasteriu išpiešta puošyba:

Ir dar galvoju - jei ši plastmasinė apyrankė būtų be jokio dekoro (visgi kiniškų rankų darbas?), ji greičiausiai kainuotų ne tris, o šimtą dvidešimt litų? Ir būtų parduodama fišinebelnoj parduotuvėj su žiovaujančiom pardavėjom, o ne C kategorijos mažmeninės prekybos tinkle?

Bet jos kaina buvo juokingai dėkinga pasigaminti papuošalą, kuris man tiktų prie minėtos suknelės?

Ak!

Nuotrauka iš:
čia.

2009 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Stebuklinis Loretos arkliukas

Štai ir ketvirtoji paraiška konkursui "Mano naftalininė vasara", šįkart - nuo Loretos iš Allthebeautifulthings! (Pradedu tikėti pranašystėmis apie konkurso baigtį ir rezultatus.)

Primenu, kad visą rugsėjį reikia aktyviai lankytis sendaikčių turguose ir ką įdomaus pastebėjus, siųsti paraišką iki rugsėjo 30 d., (sąlygos čia). Visus, mylinčius blusturgius kviečiu dalyvauti konkurse


Loreta:
"Yra daiktų, kurių labai nori, bet gauni juos, ir tas noras kažkur dingsta. Ir yra daiktų, kurie nepaliauja džiuginę, į kuriuos kas kart žiūri, lyg matytum pirmą kartą...




Va šis arkliukas iš Rietavo turgaus kaip tik toks - pirktas prieš pusantrų metų lyg ir Unei, bet... iškilmingai įsitaisęs miegamajame ant mano rankdarbių spintelės:) Galiu žiūrėti į jį ir žiūrėti - toks man jis mielas:)"

Taip pat skaitykite: Loretos sifonai.

Blog Widget by LinkWithin