Siaurukas

Paskutinį vasaros savaitgalį išlydėjome geležinkelio stotyje, kartu su siauruku.

Iš paskutiniojo-antrojo vagono atsivėrė ne tik langas, bet ir durys į gamtą:

Rūko dūmai, o mašinistas spaudė gazą!

Dunksėjo ratai siaurais bėgiais.

Istorinė Surdegio geležinkelio stotis. Nemaniau, kad Lietuvoje yra tokių romantiškų vietų.

Viskas tikra, autentiška.

Jokio laminato.

Jokių plastikinių langų.

Tik kuklus interjeras ir tikroviškos detalės.

Kasa. Pro šį langelį buvo parduodami bilietai.

Pajutau pagarbą žmonėms, kurie nepuolė šveisti, grandyti ir perdažinėti senų sijų, staktų, durų ar keisti jų naujomis.

Viskas taip, kaip buvę.

Tokiose vietose prislieti prie istorijos.

Ir prie vaišių :)

Kampe atremta šluota. Turbūt ji taip buvo laikoma ir prieš šimtą metų?

Apsilaupiusi, nenusakomos spalvos krosnis sušildė ne vieną pakeleivį.

Joks dizaineris nesukurtų tokio dekoro, kurį sukūrė laikas.

Norintys pakeliauti siauruku informaciją ras čia.