2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Leliumai: kalėda. 7 dalis

"Reikėtų man pasigaminti tokią karūną...", - žiūrėdamas į savo suglaustų pėdų pirštus, užsimanė besimaudantis vonioje karalius...

Nebeprisimenu nei autoriaus, nei knygos pavadinimo, tik tą vieną citatą iš visos knygos. Keista ta knyga man tąkart pasirodė, tik vėliau supratau, kad ten buvo pats tikriausias anglų (ne britų!) humoras. Gal kas žino koks tai autorius, knyga?

Tą citatą prisiminiau, kai sėdėjau vienoje visuomeninės paskirties įstaigoje, užverčiau galvą į lubas ir ten pamačiau augalinę gipsinę lipdatūrą. Kokia grožybė. Visai kaip cukriniai avinėliai. Tortas "Svajonė" iš cukraus pudros. Balta. Pats tas Kalėdoms. Jau norėjau uždaryti savo leliumai - seriją, bet pamačius tą lipdatūrą, persigalvojau. Šiai kalėdinei idėjai jums reikės:

  1. užtaisyto šautuvo
  2. pelynų
  3. akrilinių dažų
Motyvacija sustiprėjo, kai kieme pamačiau tokias gėles, labai panašias į pelyną. Lapeliai tokie balkšvi, padengti aksominiu pūkeliu. Visžaliai, jeigu nepaisysi jų pilkumo. Prisiskyniau, kol niekas nematė. Turėjau ir alibi: jeigu išlįs kokia pikta moteriškė raudonais plaukais, mėlynu chalatu, violetinėmis lūpomis ir, žvangindama raktais, bandys mane gėdinti, sakysiu, kad čia sėklai reikia ir būtinai pagirsiu jos rūtų darželį. Pastebėjot? Kai kalba pasisuka apie sėklą ir daigus, moterys tampa labai solidarios.

Galų gale gi ne šienapjūtės metas: paėmiau viso labo tris lapelius. Čia gal Liaudanskis žinotų to augalo pavadinimą?


Aišku, nudažiau juos akriliniais baltais dažais - taip jie užsikonservavo, sustingo ir tapo tokie "gipsiniai". Tada imam karštų klijų pistoletą, užtaisom jį ir kliurkt ant žvakės tokią kliurką.

O ant tos kliurkos - po gipsinę šakelę. Dariau pirmą kartą, tai gal per daug kliurktelėjau. Bet kokiu atveju man mano žvakutės patinka!

Savikaina kukli: Žvakės, vogtos gėlės ir ta muškieta. Muškietų yra įvairių - nuo 6,70 Lt iki 150 Lt. Ta, kur už 6,70 Lt patikimi šaltiniai tikino, kad įsijungia net trečią kartą. Aš pirkau už 10 Lt. Prie ginklo buvo pridėtos ir dvi klijų lazdelės, taigi tokiam rakdarbiui nereitų pirkti atskirai viso jų rinkinio (apie 8-12 Lt pakelis).

Aišku, žvakė daugiau dekoratyvinė: nežinia, kaip namai "kvepėtų", jeigu ji degtų.


Bet kur jūs matėte, kad menas būtų praktiškas?!
Leliumai!

11 komentarai (-ų):

Agne rašė...

O žinai, manau, kad degant nieko tiems augalams neatsitiktų... Ypač jei skersvėjai namie nesiautėtų. Juk žvakė tirptų, o kažkurią akimirką lapelis tiesiog nukristų :) O žvakės labai gražios. Reikia ir man vieną kartą šį ginklą įsigyti (ir leidimo jam nereikia :D )

mika rašė...

Matai, ten ta kliurka jeigu pradėtų degti ir tirpti... tai smarvės būtų, gal ir liepsnų. Bet nėra namų be dūmų:))

Vaivaj rašė...

O tas angeliukas ant žvakės irgi iš Leliumai serijos???

Jurga rašė...

O knyga - tai Donaldo Biseto pasakos :))) Tarybinis leidimas vadinosi berods "Kitą kartą", o dabartinis - "Pamirštas gimtadienis" :)

mika rašė...

O dieve mano, JURGA YOU MADE MY DAY!!! Aš tikrai netikėjau, kad kas nors žinos apie ką aš kalbu - juk skaičiau tą knygą kai man buvo gal 8 metai (ir iki šiol nebuvau tikra ar ta frazė bent kiek primena originalą :)))
- AČIŪ AČIŪ AČIŪ.

PS Gal kas žino kur ją galima gauti? Gal yra naujas leidimas ar vis dėlto eiti į viešąją biblioteką??? Ten tos lubos...
JURGA, - AČIŪ BEGALINIAI!!!!!!!!!!

mika rašė...

Nu va tiek susijaudinau, kad tik dabar normaliai perskaičiau Jurgos žinutę iki galo - pasirodo, yra ir naujas leidimas :))) - Aš rami, galima leistis į kelionę po e-knygynus :))

Jurga rašė...

Nėr už ką! :) Tik kad tas naujas leidimas ne toks jau ir naujas... 1998 m., leidykla "Homo faber"

Jurga rašė...

Mika, specialiai tau :)))
http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933&section=2&filter=28119&record=3674511_1232042400

"Vakaro pasaka"
D. Bisetas. „Tinginys karalius ir gudruolis voras“. Skaito N. Gelžinytė.

:)

mika rašė...

Ne, nu tu visiškai nereali - dar visai neseniai nežinojau net tos knygos pavadimo, nekalbant jau apie autorių, o čia - visas PODKASTAS!
Cituoju "tą frazę":
"Taigi, taigi, - pasakė karalius.- Vieną vakarą besimaudydamas vonioje užkėliau kojas ant čiaupų ir pasižiūrėjau, kaip atrodo, ir pagalvojau: taip galėtų atrodyti mano išeiginė karūna!"

O šita frazė tai buvo visiškas stogo nurovimas:
" O ledų pardavėjas taip apsidžiaugė pamatęs karalių, kad net padovanojo jam saldainį ant pagaliuko"

O knygos jau ieškojau e-knygynuose, jos tikrai nėra prekyboje, ačiū JURGA, you made my day!
Again.

Anonimiškas rašė...

Vaje, turbūt jau kalėdiniai stebuklai prasidėjo :) Iškrapštėt man iš stresų apgraužtos atminties užkaborių tą citatą apie karalių- pasijaučiau tokia laiminga, kaip vaikystėj gražų akmenėlį radus... turbūt, taip niekada nesijausčiau net aukso grynuolį radus... Ačiū už tai ir už šitą tokį paprastą, bet širdį šildantį grožį... Baltų ir šiltų jums Kalėdų...

mika rašė...

Visiems - maudytis į vooooooniąąąąąą!!!!
:)))

Blog Widget by LinkWithin