Visiškai netikėtai tarp kalėdinių dekoracijų radau seniai pamirštų randarbių: tai dvi šilko servetėlės. Jau buvau jas pamiršusi! Tai buvo mano pirmasis, ir turbūt, paskutinysis bandymas tapyti ant šilko:
Kas yra bandęs, žino, kaip tai sudėtinga: bet koks dažų ar vandens lašas liejasi ant šilko ... idealiai. Pataisyti neįmanoma. Net jeigu ir moki piešti (tapyti?), turi ko pasimokyti. Labiausiai - kantrybės. Jei pažvelgsite į nuotrauką viršuje pamatysite tokį vieną "nukrypimą" ant rėmelio. 
Anuomet dirbau aukle Vokietijoje (buvo baisi mada to) pas moterį, kuri laisvalaikiu piešdavo ant šilko, ir vesdavo kursus. Imk, sako ji, ir bandyk, - žiūrėsim kas išeis. Man tie kačiukų paveiksliukai ant šilko... gal nelabai. Bet artėjo stebuklų metas, ir Kalėdų žvaigždės motyvas man pasirodė kaip sykis.
Dažniausiai girdimas klausimas būdavo: "ar čia piešta pagal kokį tai trafaretą?". Ne, piešta iš galvos, neatitraukiant rankos ir be jokių iškarpų, schemų ar trafaretų. Tiesiog buvo konceptas aiškus galvoje.
O aš šias servetėles turbūt pirmą kartą panaudosiu pagal paskirti - Kūčių dieną išklosiu jomis lėkštę ir ten sudėsiu kalėdaičius.
Kalėda!
Pranešimai
6 komentarai (-ų):
Mika, man šie tavo darbeliai nuostabūs ;-)
Ir kodėl sakai, kad paskutiniai bandymai? Esu jas mačiusi gyvai - fantastiškos.
Gal ir ne paskutiniai, bet nuo paskutinio bandymo praėjo apie 15 metų. Nežinau, ar Lietuvoje jau yra pirkti viso to, kas anuomet buvo Vokietijoje: šilko gali pirkti rulonais, iš jų pasiūta daugybė pusfabrikačių: kaklaraisčių, liemenių, pagalvėlių... Tik imk ir piešk... Jau nekalbant apie priemones. Dar įsivaizduoju, kiek tai kainuotų!...
Man kol kas ir cipcikų užtenka :)
Mika, grazu!! as tai jas ant lango kabinciau, kad niekas neuzdengtu tokio grozio =]
o siaip, as tave labiau isivaizduoju ne tapancia ant silko, bet tapancia vitrazus =]
Kai prieš kelerius metus būdama Vokietijoje vienoje parduotuvėje pamačiau prietaisiuką trupiniams nuo stalo rinkti, netekau amo, pagalvojau, kad tie „kapitalistai“ jau nemoka net stalo su šluoste nuvalyti, o pasirodo viską jie moka, o to prietaisiuko tikroji paskirtis duonos trupiniams kaupti, o po to galima paukščiukus lesinti. Kai atidarau Mikos kioską, jaučiuosi panašiai, kaip pamačiusi tą trupinių surinktuvą.... Mika, kokia tu šaunuolė !!!!!!
P.S. Ką gali žinoti, gal ji ir vitražus kuria....
Oi, vardo neįrašiau, čia mano žinutė :)))
Taip, kaip kokia hefaistė ant priekalo namuose kalu vitražus :))) Ką gali žinoti? Motyvas tai vitražinis, vienok.
O tą trupinių surinktuvą su šerno šeriais mes irgi turime - labai pravartus daiktas. Nežinau ar duočiau paukščiams lesti viską, kas jame susikaupia? Bet kai jį jau laikas naudoti, paprastai staltiesė būna tokios būklės, kad ją paprasčiau ne valyti, bet skalbti!
Rašyti komentarą