Kalėdos Stokholmo blusų turguje

Daivulė iš mano kelionių matyt vienintelė Lietuvoje, kuri netgi žiemą lankosi blusturgyje Stokholme. Šiandien skaitykite jos reportažą apie nacionalinius Švedijos blusturgio ypatumus tiesiai iš Stokholmo! Dėmesio, skaitytojai - įrašo pabaigoje rasite klausimą, į kurį reikia sugalvoti atsakymą. Viktorinoje gali dalyvauti visi, netgi anoniminiai komentuotojai!

Daivulė:

"Net nežvilgtelėjus į kalendorių, mūsų turgelyje pastebėsi artėjančias Kalėdas.



Kokios šventės be tradicinių žuvies patiekalų? Be švediškos pūdytos silkės, kuri savo kvapu nurungia net stipriausia prancūzišką sūrį? (Gal todėl jos nėra ir Kalėdinėje mugėje už poros kvartalų?)





Apsilankymai turguje tampa svarbiu darbu, nes jau pats laikas ieškoti dovanų giminėms ir draugams.


Bet kaip kažkas čia jau rašė, nuperki kažką tarsi kitam dovanų, o vėliau taip gaila pasidaro skirtis... Gerai, kad potencialus dovanos gavėjas nežino, ko neteko, nes labai nuliūstų... Liktų išsižiojęs...

Taigi, renkamės dovanas. Mamai - braškių pyragas:




Draugėms - vazelės:



O kam tiktų šie batukai? Snie-guo-le! Snie-guo-le!!!

Cilindras - dėdulei iš Anglijos, o lempa studentei iš viešosios bibliotekos.

Grafinas – naminio vyno mėgėjui.

Žaisliukai - mažiesiems.




O jums dovanoju mįslę.

Kas tai per dėžė? Jei nuotraukose gerai nesimato, tai paaiškinu - viduje yra kapoklė ant paaukštinimo, dugnas su skylutėmis, o iš šono išsitraukia stalčiukas...

Kas pirmas atspės, tas tikrai sulauks Kalėdų Senio. Mika, girdėjau ir pas tave jis tikrai tikrai užsuks, kažką baltai mėlyno atneš už gerus darbus ir tą džiaugsmą, kurį teiki aplinkiniams.

Na, o kol jūs spėliojate, teskamba muzika:

Tiesa, savęs irgi nenuskriaudžiau. Įsigijau dar vieną grožį, kurio kilmę bandysiu išsiaiškinti!"

Užuolaidos su jazminaičiais

Mėgstate Earl Grey arbatą? O aš nelabai. Nors jos negeriu ir niekada negersiu, išmesti negaliu - prisimenu deficito laikus, kai nebuvo net juodų siūlų sagai įsiūti.

Viena kūrybinga mergaitė iš Bruklino sugalvojo puikų sprendimą.

25-erių Este Lewis pasisiuvo užuolaidas iš... arbatos pakelių! Imam adatą su siūlu ir daigstom "Bodrost" arba "Majskij čaj":

...kol gaunam tokią paklodę. Skiautiniai vėl madoj?

Reikia kilpučių? Bus ir kilpučių!

Garbės žodis, visai kaip iš užuolaidų salono!

Suveriam ant karnizo ir

...voila - pačios originaliausios kada nors matytos ekologinės jazminaičių skonio užuolaidos iš jokio ten užuolaidų salono!

Man patinka, sako jų autorė, kad pakeliuose esanti arbata sukuria skirtingą kraštovaizdžio piešinį. Gal dėl to ji paliko ir keletą "langelių", pro kuriuos galima matyti tikrus kalnelius?

Visą instrukciją su aprašymu kaip pasisiūti tokias užuolaidas rasite Turn tea bags into curtains, iš Time Out New Yourk, nuotraukos: Virginia Rollison

Lėkštė su klaustuku

Kaip ir žadėjo, Daivulė iš mano kelionių atsiuntė dar vieną reportažą iš Stokholmo! Pirmąjį jos reportažą galėjote perskaityti konkursinėje "Mano naftalininės vasaros" dalyje. (Regis, kioskas turi narių-korespondetų! Iš užsienio?! Kurie praneša iš įvykio vietos!!!)

Daivulė:
"Mano domėjimasis sendaikčių turgumis nesibaigė kartu su konkursu. Tai jau tapo ritualu, kai tik savaitgaliui lieku Stokholme. O jei ne, tai kažkaip ir liūdna patampa.
Štai vieną tokį sekmadienį suradau savo lobį:

Gal net nebūčiau taip labai įsižiūrėjusi į šią baltai mėlyną lėkštelę, bet šalia stovėjęs senukas pradėjo girti ją, patarė pažiūrėti ar yra kitoje pusėje raidė W...

Spėjimui pasitvirtinus, jis dar karščiau ėmėsi aiškinti kažką, deja švediškai, ir aš tesugebėjau suprasti, kad tai labai garsaus danų menininko darbas. Na, jei jau tai yra lobis, tai pirkti reikėtų. O kokia gi kaina? Pamenu, kažkurį kartą buvau nusižiūrėjusi mažą Kalėdinę lėkštelę, bet pardavėjas užsiprašė 1500 kronų... Tipo, tai labai garsios manufaktūros darbas. Šįkart man pasisekė, nes lobio kaina tik 50 kronų.

Nors smalsumas kankino, kas tas garsusis menininkas, kasdieniai darbai kuriam laikui nustūmė į šalį paieškas. Kol pagaliau išaušo diena, kai prisėdau pagooglinti to paslaptingojo W. Ir štai rezultatai iš šaltinio:

"Bjorn Wiinblad (1918 – 2006)
Bjorn Wiinblad gimė 1918 m. spalio 20d. Kopenhagoje ir čia studijavo Karališkojoje menų akademijoje. Su keramika dirbti jis pradėjo Lars Syberg studijoje, o savo studiją atidarė 1952 m. Jo bendradarbiavimas su Nymolle porceliano fabriku prasidėjo 1946 m., o 1976 m., kai kompanijai grėsė uždarymas, jis ją nusipirko. Bendrovė tęsė jo darbų gamybą iki uždarymo 1990aisiais. Jo bendradarbiavimas su Rosenthal Porzellan AG prasidėjo 1956 m. Jiems W. kūrė keramikos, stiklo, sidabro ir baldų dizainą. Jo darbai eksponuojami visame pasaulyje, pelnė daug medalių ir kitų apdovanojimų. Bjorn Wiinblad darbai pagrįsti muzika ir gyvenimo džiaugsmu."

Aukcionuose parduodama nemažai jo darbų, tačiau tokios lėkštelės neradau, taigi kol kas išlieka paslaptis, iš kokios ji serijos, kuriais maždaug metais sukurta. Beje, internete matyti firmos ženklai yra kiek kitokie, autoriaus vardas ir pavardė parašyti pilnai, darbai turi ilgesni kodą. Tokio antspaudo, kaip ant manosios, kol kas dar neradau. Gal kas turit idėjų kaip tęsti paieškas?"

---------

mk: lėkštė tikrai stebuklinga. Ir per daug meniška, kad iš jos valgytum Kėdainių blynus! Bet man šiame reportaže įdomūs pasirodė kiti dalykai:
1) kad apsilankymai blusturgiuose tampa savaitgalio ritualu, kuris nepaprastai pakelia nuotaiką (ak, kaip atpažįstama!) ir

2) kad šie apsilankymai skatina domėtis menu, kūrėjais ir istorija. Labai panašiai pasijutau kai sužinojau, kad ne tik aš turiu tokį namuką su džinu, bet ir Cherry iš Cherry Boutique bei Loreta iš Allthebeautifulthings! Buvo nepaprastai įdomu skaityti ir naršyti apie tuos namukus, kurių pasirodo, yra visa kolekcija ir kuri turi savo istoriją. Ką gali žinoti - gal ir po šio reportažo bus įminta tikroji lėkštės mįslė?

Taip kad, Daivule, ne viskas prarasta - palauk, gausim netrukus čia pareiškimą iš kokio nors labai nacionalinio muziejaus su pasiūlymu perpirkti iš Tavęs šitą raritetą. Arba atsilieps koks nors kolekcininkas, kuriam iki pilno komplekto trūko tik šitos lėkštės?

Visiems senkdaikčių mėgėjams - sėkmės medžioklėje ir laukiame jūsų reportažų!

Ačiū Daivule!

Triumfalinė Vaivos segė

Regis blusturgių radiniai įdomūs visiems. Nemažiau nei anuomet, kai grįžus iš užsienio, į kurį išleisdavo tik su vizom, namiškiai (ir ne tik jie!) nekantriai klausdavo:
- Rodyk, ką pirkai?
- Už kiek?
- Dar turi?
- Kiek už jį nori?
Ir visa tai prasidėdavo dar autobuse...

Jei turite įdomų ar kuriozinį radinį iš sendaikčių lobynų - siųskite savo reportažą, pasakojimą ar etiudą ir leiskite mums pabūti tais kelionės bendrakeleiviais, kuriems įdomu absoliučiai viskas, kas slepiasi jūsų kelioniniame krepšyje!

Šiandien apie savo blusturgio radinį parašė mano draugė ir rankdarbių sektantė Vaiva iš Vaivos namai namučiai.

Vaiva:

"Mika, pameni, kai nuvažiavome ant Taurakalnio ir ieškojome dėžučių dekupažui ;-)
Aišku, radome tik vieną kitą dalyką, ir tai, kažin ar vertą dėmesio, bet tada tu nusipirkai žalvarinius virtuvės įrankius (aš net nežinočiau, ką su jais gaminti), tada berods dėklą akiniams? Kadangi daugiau nebeprisiminiau, ką pirkai, radau kioske reportažą :-)

Tai va. O tada priėjome prie bobučių, kurios turėjo visokių niekų. Varčiau varčiau aš visokias seges, nes, pasirodo, aš turiu joms silpnybę, ir kaip tau batai, taip man segės yra matyt kartais tik dėl to, kad jos gražios.

Kuo baigiau? A, tai va, paėmiau tą segę, varčiau varčiau, o tada ir sakai, imk, tikrai graži. Ir paėmiau...

Pragulėjo ji pas mane beveik metus nepajudinta. Ir vieną dieną, kai ėjau į "Triumfo arkos" filmavimą, supratau, kad tai vieta, kur galiu ją įsisegti. Pati nesitikėjau, bet pažįstami iš tiesų gyrė. ir mačiau, kad nuoširdžiai. Kitą dieną, gal iš inercijos, o gal dėl to, kad buvau išgirta, nuėjau įsisegusi ją į darbą. ir vėl pagyros ir klausimai, iš kur, ar tik ne iš močiutės kraičio skrynios? Na taip, iš močiutės, tik ne iš mano, deja...

Žodžiu, dėkinga esu už tai, kad tada pastūmėjai ją įsigyti. Pati gal ir nebūčiau išdrįsusi..."

____
Pamenu, gerai pamenu mūsų pirmąsias "ekspedicijas" į blusturgius, į "senius" ir į "vernisažus". Ir tą sekmadienį pamenu (o gal tai buvo šeštadienis?), ir tas sušalusias babytes irgi.
Keista, bet nuo to karto ant Tauro kalno taip ir nebuvau.
Gal reiktų ten kada darkart nukakti?
Kankam, kada, Vaiva?

Dituvos magija

Konkursą "Mano naftalininė vasara" transformavus į skaitytojų reportažų ciklą, tęsiame tradiciją: rodomės ir giriamės, ko ten galima rasti. Jeigu ir jūs lankotės baraklynuose, deratės juose ir randate ten įdomių radinių - fotografuokite juos! O jeigu jūs juos dar ir nusiperkate - siųskite fotografijas su komentarais! Mums viskas įdomu!

Netikiu, kad baraklynai šiuo metu nevyksta ir kad žmonės juose nesilanko. Aišku, gal ir ne taip juose jauku kaip vasarą, o vis dėlto gražių dalykų galima juose rasti nepriklausomai nuo sezono.

Šįkart - mažas fotoreportažas nuo skaitytojos, kuri nepanorėjo skelbti savo vardo. Moteris lankėsi Dituvos sendaikčių turguje ir štai ką ji ten rado:

Kavinukų kolekcija praturtėjo dar vienu kavinuku kavai už 6 litus.


Rėmai, kartu su paveikslėliu siuvinėtu kryželiu - 3 Lt. Galima naudoti tik rėmus.

Krištolo vaza vienišai rožei - 6 Lt. Nuotraukoje - be dekoracijos.

Kviestinių pietų iš šešių karštų, iš kurių yra vienas žuvies patiekalas, stalo įrankių rinkinys vienam asmeniui - 6 Lt.

Mėtų spalvos vazelė lauko gėlėms - 3 Lt.

O čia - topų topas. Paukščiukas - drožtukas.

Įdomu, gal jis kokius garsus leidžia, kai smailinamas pieštukas?

Va dėl ko man patinka baraklynai - juose niekad nežinai ką gali rasti. O kai randi, nenustoji stebėtis. Kaip ten toj dainoj buvo sakoma?

- Čik!
- Čirik.
- Čik?
- Čirik!
- Tik
Ne-
Ap-
Si-
Rik!!!

Dar daugiau kiaušinių

Turėjau tokį kiaušinį. Iš medžio:

Bet jis nesėkmingai nusirito ir sudužo:

Tai aš jį gražiai paėmiau ir išsikepiau:

Petražolės, druskos su pipirais - ko daugiau reikia?

Na, gal ir daržovė viena kita nepatrukdytų...


Ei, nežaisk su maistu -valgyk!

Aš tik bandau įsivaizduotų aplinkinių veidus, kai išsitrauksiu šitą veidrodėlį kokioje nors itin padorioje vietoje ir sumanysiu pasižiūrėti į savo makiažą... Jų akys turbūt bus kaip šita glazūnja:

Glazūnja!

Dainuojantis fotografijų albumas

Jei norite, kad svečiai pradėtų skirstytis, pasiūlykite jiems kavos - sakė "Žydrieji patarimai tikriems vyrukams" - Jie supras, kad vakarėlis jau linksta į pabaigą ir netrukus atsisveikins su šeimininkais.

O jei norite, kad svečiai pas jus daugiau nebeateitų, pasiūlykite jiems pavartyti asmeninį nuotraukų albumą, ir itin išsamiai pasakokite, kaip fotografavotės prie to žalio kipariso, už kurio stovi spaudos kioskas, kuriame pirkote pašto ženklą, kurį užklijavote ant antviruko, kurio paskui taip ir neišsiuntėte ir ką pasakė autobuso bendrakeleiviai, kai jūs 10 minučių pavėlavote, nes sumaišėte šiaurę su pietumis, nes pripažinkim, niekada ir nesigaudėte žemėlapiuose, - nėra nieko nuobodesnio už kito asmens asmeninį nuotraukų albumą - tvirtina psichologai.

Bet kartais į kitų žmonių fotografijas negali atsižiūrėti. Šis video sukurtas iš 4664 Noah Webb fotografijų, kuriose užfiksuota atlikėja Sara Lov dainuojanti "A Thousand Bees" ir bandanti susitvarkyti savo nuotraukų dėžutę:



Nežinau kodėl, bet paklausius šios dainos, man kažkodėl panūdo atidaryti savo nuotraukų dėžutę, kurios paprastai niekam nerodau ir pasižiūrėti, ko ten yra!

Gražaus savaitgalio! Ir nesušlapkit kojų!

Tai ką mes darom su sendaikčiais?

Štai jau geras mėnuo ar du kai nebuvau jokiame baraklyne. Baigėsi ir vasara, o su ja - ir blusturgis Mokytojų namų kiemelyje. Kažko trūksta, neramu... Todėl šįkart - vienas didelis reportažas iš visų mano aplankytų turgelių rugsėjo mėnesį ir juose rasti trofėjai, kurie mane džiugina iki šiol.

Šį ekipažą sutikau pakeliui į Dituvą. Nesusilaikiau.

Ne, šuniuko nepirkau. Bet ir nežadinau - jis taip saldžiai miegojo! Bijojau. Bet jo snukutis! O ausys, ausys! Štai ką reiškia tikras nuovargis. Užfiksuota Dituvos sendaikčių turgelyje.

Šis stalviršis man visuomet buvo pats patraukliausias. Čia visada gali rasti labai stilingų, įdomių indų, taurių, stalo įrankių:Keistokas radinys - tualetinis staliukas -laikrodis, kurio stalčiuką atidarius, pasigirsta muzika. Taip ir nesupratau jo paskirties - čia žaislas ar papuošalų dėžutė? O gal vistik laikrodis? O gal židinio puošmena? Sutrikau.

Dar vienas žavingas radinys - medinis ruonis. Ak, jeigu aš turėčiau tokią figūrą!

Ką pirkau? Tortinę, senovinę, su auksiuku palei kraštą ir gėlytėmis aplinkui už 2 litus. Piešinys viduryje kiek pabraižytas, bet kas gi jį matys, jeigu ant jo gulės riebus "Napoleonas"?

Keturias plonyčio trapučio stiklo čierkutes už 10 litų. Ne taureles, bet čierkutes - bus smagu iš jų likerį laižyti, kai ateis į svečius rankdarbių sekta. Pirmą kartą teko fotografuoti tokį ploną stiklą - kurio net nesimato:

Vazelę raudoniems ikrams už 6 litus, be dekoracijos. Nuotraukoje vietoj ikrų - obuoliai.

Staltiesę įsigijau Mokytojų namų blusturgyje už 5 lt. Aš nesuprantu, ir kaip tos vokietės tokias baltas staltieses išlaiko? Matyt jų skalbimo milteliai tikrai Vokietijoje gaminti?

O šias lentynėles radau Rietavo turguje po 4 lt už vieną. Kol parvažiavau į Vilnių, pasigailėjau, kad nepaėmiau jų daugiau. Visą savaitę galvojau kaip aš vėl ten važiuosiu. O kai po savaitės nuvykau į Rietavą, radau ten megalentyną už tik 20 Lt!

O kaip jūsų apsilankymai turgeliuose, ar dar užsukate į juos, ką gero jūs nusipirkote?

Nors konkursas "Mano naftalininė vasara" pasibaigė kartu su vasara, po truputį grįštu prie klausimo, o tiksliau - prie pasiūlymo, kurį kažkada iškėliau, o skaitytojai džiaugsmingai palaikė. Taigi, vadovaudamasi mini apklausos rezultatais ir paskutinio konkurso suteiktais džiaugsmais siūlau ir kviečiu:

Jei turite įdomių radinių ar įspūdžių iš sendaikčių turgaus Lietuvoje ar užsienyje ir norite savo atradimo džiaugsmu pasidalinti su kitais, sukeliant jiems sveiką pavydo jausmą šio besaikio globalinio persivartojimo laikais - atsiųskite savo reportažą apie rastus trofėjus ar patirtus nuotykius sendaikčių turguje. Reportažas turi būti vienintelis ir nepakartojamas, - t.y. neskelbtas kitose priemonėse

Paminėkite kur lankėtės, jeigu tai - ne respublikinės reikšmės baraklynas, parašykite kaip jį rasti, kur prisiparkuoti, kokiomis dienomis jis vyksta, ką pirkote ir už kiek, kaip derėjotės, iš ko pirkote ir kitas įdomias, o gal net kuriozines detales - domina viskas.

Jūsų reportažą publikuosime kioske, rubrikoje "guest post", taip kaip tai padarė "naftalinės vasaros" konkursantės. Nuorodos į autorių, jo blogą ar jo wėwėwė - garantuojamos!

Ką manot jūs?