2008 m. lapkričio 2 d., sekmadienis

Kavą gersime salione!

Sveiki mielieji: džiugu matyti, kad Byznesvūmeniškas helovynas sulaukė nemažiau atabalsio nei pasakaitės iš rūsio. Vis susimąstau, ar viską mums pasakė Donelaitis, užvadindamas tą "Metų laikų" dalį "Rudenio linksmybėmis"?...

O dar ir Liaudanskis ant karštųjų parašė, cituoju nuo teletaipo juostos:
"KAIP TIK DABAR SEDZIU lONDONE, ir Starbucke (kavineje) geriu kava. O aplink tiek daug spuoguotu ... Begu ..." Kalba netaisyta.

Dėl kavos. Prisimenu, kaip kažkada Sąjūdžio priešaušrio laikais atvykę tolimi giminaičiai iš Amerikės sunepatogino namų šeimininkę. Įpratę valgomajame - valgyti pietus, kavą gerti - svetainėje, o cigarus rūkyti - rūkomajame, jie nei kiek nesutriko, atsidūrę trijų kambarių standartiniame sovietinės statybos bute, su mums visiems gerai žinomu išplanavimu: trijų kambarių butas, iš kurių du buvo pereinami, nepaisant to visi trys tuo pačiu metu buvo ir miegamieji. Ir atsistoję po sočių pietų ramiausiai nuėjo į kitą kambarį... ten gerti kavos, pašiurpinę visiškai nepasiruošusią tokiam abordažui namų šeimininkę.

- Kavą gersime čia! Nu, einam, einam visi kartu, - ir perėjo į kitą kambarį, paskui save nusivesdami visus kitus šventinių pietų dalyvius ir palikdami kambario viduryje amo netekusią šeimininkę su padėklu rankose. Jie buvo taip įpratę, kad kava geriama KITAME kambaryje, nei yra valgoma, kad net negalėjo įsivaizduoti, jog yra žmonių, kurie galėtų gyventi kitaip.

Ką gi darysi - visgi tokie reti ir gerbiami svečiai. Žurnalinis staliukas tapo kavos staliuku, netrukus pakvipo aromatinga "Laponija", išlaikytu (ar užlaikytu?) konjaku, o gal netgi ir "Marlboro", šakotis neteko vis daugiau šakų, - šventiniai pietūs pavyko!

Atrodo, kad ne tik arbata turi savo ceremoniją, bet ir kava. Mano manymu, šis gėrimas nusipelnė gyventi geriau. Todėl sumąsčiau pagaminti kavos vertą indą ir kustomaizinti jį pagal būsimą šeimininkę. Tam reikalui mes imame vieną vienetą skardinės nuo bet kokios kitos maltos kavos. Kadangi kiosko neremia joks kavos įvežėjas, tai ir neminėsiu jos pavadinimo, kurį galima perskaityti nuotraukoje:


Apšmoruojame akrilais, aplipdome limpančiais limpopo ir gauname štai tokį rezultatą:

Pirmą kartą panaudojau koliažo techniką (skamba garsiai, bet tai tiesa) - o rezultatas, toks... sakyčiau turėtų patikti žmogui, kuriam patinka:

  • filmas "Pulp fiction" su Travolta,
  • rožiniai kadilakai su žaliom žvaigždėm,
  • kliošinės kelnės su Swarovski kristalais ir
  • širdutės formos akiniai su plačiais rėmeliais.

Užrašas prie moteriškės "She had made yet another wise shopping desicion" sako, kad jeigu matai daiktą, kuris tau patinka - tai pirk dabar arba nutilk amžiams, nes paskui galėsi kaltinti tik save. Rėmelis auksinis.

Objektas rytoj iškeliauja į privačią vieno privataus kolekcionieriaus kolekciją.
O čia vietoj epilogo. Kaip jau supratote, vis dar verdu tuos pomidorų padažus, nuo kurių lieka tokių skardinių:


Visiems, skaitantiems šį pranešimą šiapus ar anapus Atlanto - kvapnios kavos!

7 komentarai (-ų):

Vaivaj rašė...

Man ta dama tokia francūziška ...

Jaučiu, be galo skani kava iš to indelio bus... su imbieriniais sausainukais ;-)

Anonimiškas rašė...

Nors kava atsinesiau gerti cia prie kompo, t.y. ne i saliona, o i vaiku kambari, taciau ji ne maziau skani, ypac kai randi atnaujinta mikos kioska. Taip, dama labai prancuziska....zavu..

mika rašė...

Ką tik grįžau iš susitikimo su privačios kolekcijos kolekcininku. Kavos indelis perduotas ir priimtas, ir, man pačiai keista, bet turėjau pridėti ir visas tas nuotraukoje nutrauktas skarbonkes su saldainiais viduje "nes nu Mika juk jos taip spalviniai tinka pati matai"... Tai pridėjau, negi gaila. Bus tų skarbonkių!
P.S. O įdomiausia, kad aš pati net nežinodama, pasirodo labai pataikiau į šeimininkų "nenuspėjamos spalvos interjerą"...

medula rašė...

Kalba kolekcininkas-privatuchininkas.Kavos indelį su prieaugliu atsinešiau namo, nugi I-DE-A-LIAI atitaikyta į mūsų neapsakomai pretenzingą interjero spalvą =] Mikai Dekup'ordinas už uoslę ("nieznala, a popala").

Vyras žiūrėjo žiūrėjo ir sako man: "ir kiek išleidai?". Iš pradzių nesupratau už ką, pasijutau nekaltai kalta už nuslėptus pirkinius.. po to įgavau drąsos "tai kad čia šiaip dovana". Tada vyras susinepatogino, permetė mintyse gal kokias užmiršo šventes ar progas...

Kai abiejų sąžinė visgi buvo patikrinta, į sceną išstojo įvertinimas visos situacijos "ai čia taaaaa (atkreipkite dėmesį į nutęstą gaidą!) jūsų avantiūra "Kaune 6-tą ryto?" tęsiasi?"

Ir ką galėjau jam atsakyti?

Mika... (čia seka abejotino grakštumo reveransų banga).. kad tau rankos niekad nenudžiūtų (čia senovės lietuviškas antonimas palinkėjimui "kad tau rankos nudžiūtų" :D), y kad visad tave lydėtų ne tik noras, bet ir galimybės (finansinės+laiko+erdvės+kūrybinės) dekupažinti..
AČIŪ! ;]

p.s. atėjus dienai atfotkinsiu dėžutę paskirties vietoje ir galėsi esant norui išviešinti, kur nusėda tavo darbai iš namų išėję..

mika rašė...

"Ir kiek išleidai?"- čia tai geras :))) Dievaži, prisjuokiau... Jezau būčiau žinojus "kad čia ant dovanos tempia", tai būčiau gal kažkaip ypatingiau papimpinus visą reikalą, bet juk kūrybinė užduotis buvo dėžutė kavai!!! Oi būtinai būtinai nufotkink kaip ji atrodys Tavo interjere su sofute - ponios ir ponai - AVANTIŪRA TĘSIASI. Visoms dekupažininkėms - trūkinėjančio krakliaus!!!

Artesania rašė...

Labai smagus įrašėlis :)
Patiko man tos dekoruotos dėželės,pasinaudosiu tava idėja ir nustebinsiu draugę,kuri tiesiog myli kavą ir yra žiauriai pedantiška :) Jai turėtų patikti.
Tik vienas klausimukas - iš kur "nurovei" tą damos paveiksliuką?

mika rašė...

Čia servetėlė, ir jau tikrai nebepamenu, kur ją gavau: pirkau ar išsikeičiau... Bet šiaip tai yra vienos regis (?) amerikietės darbas - ji specializuojasi tokiuose koliažuose: 60-ųjų metų pin-up'as su ironišku užrašu. Dabar neprisimenu jos pavardės, bet tikrai žinau, yra jos tinklapis kur visi gaminiai su tokiais paveiksliukais. Pamėging paguglinti, tikrai rasi! Sėkmės!

Blog Widget by LinkWithin