Kavą gersime salione!

Sveiki mielieji: džiugu matyti, kad Byznesvūmeniškas helovynas sulaukė nemažiau atabalsio nei pasakaitės iš rūsio. Vis susimąstau, ar viską mums pasakė Donelaitis, užvadindamas tą "Metų laikų" dalį "Rudenio linksmybėmis"?...

O dar ir Liaudanskis ant karštųjų parašė, cituoju nuo teletaipo juostos:
"KAIP TIK DABAR SEDZIU lONDONE, ir Starbucke (kavineje) geriu kava. O aplink tiek daug spuoguotu ... Begu ..." Kalba netaisyta.

Dėl kavos. Prisimenu, kaip kažkada Sąjūdžio priešaušrio laikais atvykę tolimi giminaičiai iš Amerikės sunepatogino namų šeimininkę. Įpratę valgomajame - valgyti pietus, kavą gerti - svetainėje, o cigarus rūkyti - rūkomajame, jie nei kiek nesutriko, atsidūrę trijų kambarių standartiniame sovietinės statybos bute, su mums visiems gerai žinomu išplanavimu: trijų kambarių butas, iš kurių du buvo pereinami, nepaisant to visi trys tuo pačiu metu buvo ir miegamieji. Ir atsistoję po sočių pietų ramiausiai nuėjo į kitą kambarį... ten gerti kavos, pašiurpinę visiškai nepasiruošusią tokiam abordažui namų šeimininkę.

- Kavą gersime čia! Nu, einam, einam visi kartu, - ir perėjo į kitą kambarį, paskui save nusivesdami visus kitus šventinių pietų dalyvius ir palikdami kambario viduryje amo netekusią šeimininkę su padėklu rankose. Jie buvo taip įpratę, kad kava geriama KITAME kambaryje, nei yra valgoma, kad net negalėjo įsivaizduoti, jog yra žmonių, kurie galėtų gyventi kitaip.

Ką gi darysi - visgi tokie reti ir gerbiami svečiai. Žurnalinis staliukas tapo kavos staliuku, netrukus pakvipo aromatinga "Laponija", išlaikytu (ar užlaikytu?) konjaku, o gal netgi ir "Marlboro", šakotis neteko vis daugiau šakų, - šventiniai pietūs pavyko!

Atrodo, kad ne tik arbata turi savo ceremoniją, bet ir kava. Mano manymu, šis gėrimas nusipelnė gyventi geriau. Todėl sumąsčiau pagaminti kavos vertą indą ir kustomaizinti jį pagal būsimą šeimininkę. Tam reikalui mes imame vieną vienetą skardinės nuo bet kokios kitos maltos kavos. Kadangi kiosko neremia joks kavos įvežėjas, tai ir neminėsiu jos pavadinimo, kurį galima perskaityti nuotraukoje:


Apšmoruojame akrilais, aplipdome limpančiais limpopo ir gauname štai tokį rezultatą:

Pirmą kartą panaudojau koliažo techniką (skamba garsiai, bet tai tiesa) - o rezultatas, toks... sakyčiau turėtų patikti žmogui, kuriam patinka:

• filmas "Pulp fiction" su Travolta,
• rožiniai kadilakai su žaliom žvaigždėm,
• kliošinės kelnės su Swarovski kristalais ir
• širdutės formos akiniai su plačiais rėmeliais.
  

Užrašas prie moteriškės "She had made yet another wise shopping desicion" sako, kad jeigu matai daiktą, kuris tau patinka - tai pirk dabar arba nutilk amžiams, nes paskui galėsi kaltinti tik save. Rėmelis auksinis.

Objektas rytoj iškeliauja į privačią vieno privataus kolekcionieriaus kolekciją.
O čia vietoj epilogo. Kaip jau supratote, vis dar verdu tuos pomidorų padažus, nuo kurių lieka tokių skardinių:

Visiems, skaitantiems šį pranešimą šiapus ar anapus Atlanto - kvapnios kavos!