Po plenero

Arba po dekupažo plenero pas Kliukvą

Pasakysiu tik tiek.
Vakar grįžom iš Kliukvos plenero jau su tamsa.
Vyras pažiūrėjo į mane, tada į kojas, pėdas ir paklausė:
- O....tai .... nagų kodėl...nesendinai?
Aš jam - savo paruoštuką:
- Niekada nepasižymėjau intelektu! Grožis, gal daugiau išorinis, nei vidinis - mano stiprybės.
Ir nuėjau miegot.

Šiandien ryte išsiruošėm į Ermitažą.
Jam reikėjo dildės, man - lakų.

Susitikom su savo pirkiniais jau už kasų.
Mano kraitelė buvo didesnė ir turtingesnė nei jojo.
- Ko čia prisipirkai?
- Lako akrilinio, pigmento dar... (Rodau:) Čia - kylograms y čia - kylograms.
- Hm.. tokio lako dar pusė bankės pas mus sklepukan buvo.
Ir vėl išgelbėjo zagatoavai:
- Ilgalaikė atmintis - tai kaip intelektas. Vieni jos turi daugiau - kiti - mažiau. Mano stiprybės yra...
- O dieve, - griebėsi jisuž galvos apsisukdamas ant kairiojo kulno 180 laipsnių kampu , taip kaip tėtė iš multiko Mažylis ir Karlsonas; išgirdęs kaip Mažylis eilinį kartą apsižliumbė "o šuniuko - nėra???"

O paskui:
- O tai šaltibarščių - padarysi?

Supratau, kad čia jokie zagatovai nebepadės...