2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

Kas gero Aleksote

Vilma L. labai pradžiugino, atsiųsdama įdomų pasakojimą apie Aleksoto sendaikčių turgų su iliustracijomis. Ačiū, Vilma! O mes klausom:

Kadangi abu su vyru esam sendaikčių fanatikai, tai pakankamai dažnai apsilankom tiek Aleksoto turgelyje ir be abejo vykstančiose Urmo bazėje organizuojamose sendaikčių mugėse "Laiko ratu".

Tačiau aš parašysiu apie Aleksoto turgelį. Čia ypatingai smagu apsilankyti pavasarį, tada atrodo ir prekeviai linkę atnaujinti savo sendaikčiukus. O galima rasti čia nuo šakutės iki valties. Šis turgelis pasižymi tuo, kad jame gausu visko: ir sendaikčių, ir naujų prekių, ir gyvunėlių, ir be abejo, sukčių. Prieš pora metelių nusprendėme su šeima įsigyti šuniuką, kadangi žinojome, kokios veislės norime, galvojome, kad bus paprasta mums jį įsigyti.

Nesame mes profesionalūs šunų augintojai ir mūsų mylimą šuns veislę matėm tik atvirukuose.

Nuvykom į turgelį, o ten tokia maloni moteriškė pardavonėja kaip tik tokius šunelius! Aišku mes nustebome, kodėl jie tokie pigūs, bet moteriškė taip gražiai kalbėjo, kad ji tiesiog nori juos parduoti, dar ir nuo tos kainos nuleido šimtelį ir rūbelių šuneliui pridėjo. Grįžome visi laimingi, neilgai buvome tokie... Mūsų šunelis pradėjo augti ir pasirodė jo tikroji „veislė“. Na ką padarysi, toks gyvenimas.


Kita istorija šiek tiek kitokia, apie derybas. Mums turgus ta vieta, kurioje norim derėtis. Visai netyčia vieną šeštadienio rytą tame pačiame turgelyje užtikom pasakiško grožio seną, skirtą interjerui vaikišką vežimėlį. Labai gražus buvo, labai, labai, dar dabar širdy suspaudžia. Bet pardavėjas buvo uj koks nemalonus, nenuleido nei lituko!!!
Išdidumas mums neleido jo pirkti! Šeštadienis liko sugadintas.
O štai čia keletas mūsų pavykusių pirkinių su derybomis:
- Ševrolė - 7 Lt
- Lornetas - 10 Lt
- Laikrodis be gegutės - 15 Lt
- Skustuvas a la Svynis Todas - 18 Lt.

Sumaniusiems apsilankyti Aleksoto sendaikčių turguje Kaune, Vilma pataria:
Atvykimas nesudėtingas: pervažiuoji Aleksoto tiltą ir visada važiuoji tiesiai į kalną, tiesiai... kol dešinėje pamatai Lukoil degalinę, o kairėje - turgų. Tačiau su parkavimu ten sudėtinga, - reikia sukti aplink turgelį ne vieną ratuką, kol randi laisvą vietelę.
Sendaikčių turgelis vyksta šeštadienį rytą, kuo anksčiau nuvyksi, tuo didesnė tikimybė, kad rasi perliukų!

Nuotraukų autorė - Vilma L.

2011 m. sausio 18 d., antradienis

Linkėjimai iš Vienos sendaikčių turgaus

Nebuvau Austrijoje, bet ši šalis man asocijuojasi su štrūdeliu, Eiswein ir muzikos raktais. Todėl buvo labai netikėta, kai gavau siuntinį su linkėjimais iš Vienos sendaikčių turgaus (ir dar per savo gimtadienį). Visiems smalsu, kas buvo siuntinyje:



Aišku, mėlyna-balta ir rusų dailininko reprodukcija-atvirukas. Ei, kam ten patiko olandų Avercampas? Va rusai turi irgi savo averkampą - С.А.Лучишкин (род. 1902) Лыжники. Холст, масло.

Tiesiog nuostabus kūrinys, nerandamas net gūglo platybėse. Gražu kaip Vingio parke:



Rita, labai ačiū už linkėjimus iš Vienos sendaikčių turgaus ir dovanas! Labai nustebino, labai!

2010 m. gruodžio 21 d., antradienis

Svarbiausia - apiforminimas!

- mėgdavo kartoti mūsų algebros mokytoja, kalbėdama apie abitūros egzaminų lapo išvaizdą, nuo kurio priklausė gal 60 proc. egzamino sėkmės. O kadangi ji sirgo chroniška sloga, tas žodis mums nuolat skambėdavo kaip "A-BI-BUOR-BI-DI-BAS".

Kalbant apiforminimo kategorijomis, šiemet turėjau garbės apiforminti parduotuvės vitriną Kalėdoms!

Kas nežinojot, per Kalėdas snieguolė pliekia kastanjetėmis ir sako olė!

Balerinos - dažniausiai rožinės spalvos, nors būna visokių.



Šitas daiktas vadinasi tutu. Tik tarti reikia ne "tūtū", o taip elegantiškai, prancūziškai: "tiūtiū". Kirčiuojam paskutinį skiemenį.

Flamenco ir per Kalėdas flamenco!

Kaip ir tango!

O prie šito eksponato pirkėjai praleido daugiausiai laiko. Teko du pagaminti on the request.


Projekto sąmata 64 litai: 24 gėlė, visa kita - saldainiai, kurių turėtų užtekti iki Trijų Karalių.

Xo xo xo? Kalėda!

2010 m. gruodžio 13 d., pirmadienis

Sidabrinės pačiūžos

Jeigu vaikystėje skaitėte "Dėdės Tomo trobelę" ir "Penkiolikos metų kapitoną", tai greičiausiai skaitėte ir "Sidabrines pačiūžas". Ir kodėl mes neturime neturime tokių žiemą užšąlančių kanalų - čiuožtum ir čiuožtum, kaip tie olandai anuomet, pvz. prieš šimtus metų (žr. pav. viršuje) ir dabar (žr. foto apačioje).

Mano inspirado - sidabrinės pačiūžos. Šį motyvą naudojau kalėdinių atvirukų gamybai.

Tik pas mus pačiūžos su geležtėm. Bet jei nėra sniego - tiks ir ratukinės.

Ratukų irgi visokių turim. Metalinių-sidabrinių, bet raudonų, nes Kalėdos.

Kai kurios, ratukinės patiunintos. Svarbiausia, kad raišteliai būtų priderinti.

Ir dar būtų gerai, kad dviejų vienodų nebūtų, prašom. Ei, ten viena kalėdinė kojinė apsimeta pačiūža?!

O gal... užskaitom?


Paveikslas viršuje: Hendrick Avercamp (1585-1634)
Nuotrauka po juo iš: http://www.illinoistocht.com

2010 m. gruodžio 10 d., penktadienis

Adventinis šurmulys

Tradiciškai prieš Kalėdas - rankdarbių sektos susitikimas prie (karšto) vyno taurės, po kurio

paprastai turime apčiuopiamų kalėdinių rezultatų.


Rekomendacija prieškalėdiniam rankdarbiavimui: kad ir kiek priemonių pasiimsi, vis viena kažko truks. Pvz. adatos karoliukų siuvinėjimui arba sąvaržėlės. O didžiausios dalies inventoriaus vis viena neprireiks. Bet kai kas spėjo užbaigti savo darbelius:


O kai kas galėjo pateikti tik tarpinius rezultatus:

Ei!!!! Sausainius, sausainius pamiršai! Mes reikalaujam tarpinių rezultatų su imbieriniais sausainiais!!!

Turiu, turiu, štai jie:
Va taip va ir gyvenam. Su briedžio galvom ir imbieriniais sausainiais. Valio!

2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

Prisiminti vasarą: dienos kuriozai

Kartais per vieną dieną gali pamatyti daugiau nei per visus metus. Štai taip iš marių pusės atrodo Neringos šilelis,

nuklotas ne tik skujom, šakelėm ir šyškom, bet ir gausiomis kormoranų atmatomis, turtingomis rugščių ir kitų azotinių medžiagų:

Kai kas mariose pasirinko nesaugų greitį, todėl patyrė avariją ir sušlapo sprandą:

Vakare sutikę avarijos dalyvius įsitikinome, kad niekas, išskyrus mobilųjį, nenukentėjo.
Bet kiek (ap)kalbų tai sukėlė Drevernoje!

Ten, kur vakar vidury marių sėdėjo žuvėdra-muitininkė,

šiandien pamatėme žvejį:

Vidury marių kimba geriausiai. Aplinkui - jokios konkurencijos.

Tik kaip patekti į tą aikštelę? Reindžerės volkerės jums atsakytų - vandens motociklais!

Ilgai arkliukų prašyti nereikėjo.

Ir vietinės amazonės tai puikiai žino.


Jei kartais nuslystumėte, darykite taip kaip jos: greitai čiumpat arkliui už uodegos ir vėl užsliuogiat!
Smagu visiems.

Gal net kiek... ir pavydu?

Bet čia mes pamatėme tai, dėl ko pakyla kiekvieno šturmano spaudimas: ŽMOGUS UŽ BORTOOOOOOOOOOO! Matote, matote tą juodą taškelį? Greičiau gelbėjimo ratą! Ir? Ir sraigtasparnį!

Bet... kaip čia taip, niekas neskęsta?

Vidury marių įsibridęs žmogus vėsinosi . Ir dar žvejojo.

Tai mes jau jo ir nebegelbėjome. Tik palinkėjome sėkmės ir sotaus katino.

O juk vos nesusimovėm su tuo sraigtasparniu. Rupūže...

Žalty...

Pastarojo gan ilgo būta. Filmuota su buitine kamera.



O taip, čia jų daug besama, patikino vakare vietinis žvejys.

Tai išgirdusi, varlė-karalienė niurktelėjo į gilumą ir daugiau nebesirodė...

Blog Widget by LinkWithin