Prisiminti vasarą: dienos kuriozai

Kartais per vieną dieną gali pamatyti daugiau nei per visus metus. Štai taip iš marių pusės atrodo Neringos šilelis,

nuklotas ne tik skujom, šakelėm ir šyškom, bet ir gausiomis kormoranų atmatomis, turtingomis rugščių ir kitų azotinių medžiagų:

Kai kas mariose pasirinko nesaugų greitį, todėl patyrė avariją ir sušlapo sprandą:

Vakare sutikę avarijos dalyvius įsitikinome, kad niekas, išskyrus mobilųjį, nenukentėjo.
Bet kiek (ap)kalbų tai sukėlė Drevernoje!

Ten, kur vakar vidury marių sėdėjo žuvėdra-muitininkė,

šiandien pamatėme žvejį:

Vidury marių kimba geriausiai. Aplinkui - jokios konkurencijos.

Tik kaip patekti į tą aikštelę? Reindžerės volkerės jums atsakytų - vandens motociklais!

Ilgai arkliukų prašyti nereikėjo.

Ir vietinės amazonės tai puikiai žino.


Jei kartais nuslystumėte, darykite taip kaip jos: greitai čiumpat arkliui už uodegos ir vėl užsliuogiat!
Smagu visiems.

Gal net kiek... ir pavydu?

Bet čia mes pamatėme tai, dėl ko pakyla kiekvieno šturmano spaudimas: ŽMOGUS UŽ BORTOOOOOOOOOOO! Matote, matote tą juodą taškelį? Greičiau gelbėjimo ratą! Ir? Ir sraigtasparnį!

Bet... kaip čia taip, niekas neskęsta?

Vidury marių įsibridęs žmogus vėsinosi . Ir dar žvejojo.

Tai mes jau jo ir nebegelbėjome. Tik palinkėjome sėkmės ir sotaus katino.

O juk vos nesusimovėm su tuo sraigtasparniu. Rupūže...

Žalty...

Pastarojo gan ilgo būta. Filmuota su buitine kamera.



O taip, čia jų daug besama, patikino vakare vietinis žvejys.

Tai išgirdusi, varlė-karalienė niurktelėjo į gilumą ir daugiau nebesirodė...