2009 m. gegužės 10 d., sekmadienis

Stalo sidabras

Kam pirkti medines dėžutes dekupažui su vos besilaikančiais vyriais? Namuose pilna žaliavos! Štai čia dvi dėžės su stalo sidabru. Mažesnė ir didesnė. Kadangi jos daug matę ir girdėję, jų nučėploti fasadai nebeatrodo labai fresh:

Man regis, tokių antikvarinių dėžių galima rasti kiekvienuose namuose. Buvo:

Tapo:


Iš nugaros:


Maženę dėžutę dekupažinsiu vėliau.

9 komentarai (-ų):

medula rašė...

super, panašu į nuotraukas pabaisos "prieš" ir visai gražutės jos versijos "po" chirurgo skalpelio ..
Tokias ir Naručio restoranui prakalti galėtum laisvai... kokiam Provansui?

mika rašė...

Ai.... Bus gerai ir namuose :))

Vaivaj rašė...

Mika,

kaip gražu :-) Man krikštynom padvelkė, arba vestuvėm :-)

Anonimiškas rašė...

Mika, geniali idėja! O galima ja pasinaudot? Turiu tokią servetėlę, bet nesugalvojau, kur pritaikyt.

Unknown rašė...

Nuostabu!
aš tai tavo vietoj dabar serviruočiau stalą kai svečiai susirinks, o ne prieš jų atėjimą! Demonstratyviai ištraukčiau šią nuostabią dėžė su įrankiais, lėtai atidaryčiau ir pradėčiau dėlioti :) moterys tik ach, uch, ai, vai, vyrams tektų šiek tiek palaukti pietų :) o dar galima pradėti pasakoti šeimos istoriją....
sėkmės!

mika rašė...

Oi, aš tikrai nesitikėjau, kad tiek ach ir och susilauksiu:) Geniali gal net ne idėja, o pati servetėlė, kuri labai dėkinga tokiems atvejams ir objektams. Kam patiko ši idėja - kopijuokit ją ir atsiųskit savo variantą nuotraukoje į mikoskioskas@gmail.com - pasidžiaugsim visi kartu!
To Patricija: iš tiesų, tokį gargarą dabar visai nebaisu ir ant servanto palikti net ir svečiams atėjus - jis visiškai įsipaišo tarp deserto laukiančių puodelių ir šaukštelių!
To all: ačiū labai :)

Anonimiškas rašė...

o jo, stalo sidabras valdo :) niekaip nesuprasdavau, kodėl man tėvai to stalo sidabro dovanodavo, bet dabar labai džiaugiuosi, kai svečius priiminėju :D
beje, turiu tokius pačius šaukštelius kaip pirmoj nuotraukoj - mano mėgiamiausi :)
reikėtų kada susiruošt ir išpoliruot viską... atsimenu, kai ruošdavomės svečių atėjimui, tai vakare sėdėdavom ir šveisdavom tą stalo sidabrą iki blizgesio.
O idėja labai liuks su tom dėžutėm, nors man originalios dėžučių spalvos tikriausiai jau į kraują įsigėrusios taip, kad su pagaliu neišmuši :D

Anonimiškas rašė...

oi, ne pirmoj nuotraukoj, o nuotraukoj prie stalo sidarbo istorijos :)

mika rašė...

Matyt, tai supranti su amžium - kai pradedi vertinti tikras vertybes, ne šaukšteliuose gi esmė (prisiminkim Senecą ir jo lėkštę), bet tai, kad jie perduodami iš kartos į kartą.

Blog Widget by LinkWithin