- Chelo. Verarjūfrom? - pro mažytį Santorinio (Graikijos sala) entnografijos muziejaus langelį mūsų paklausė išlindusi barzdota galva.
- From Lithuania.
- From Lithuania? O! I am from Georgia!
- Gamardžoba! - sakom jam.
- Gamardžoba! - atsako jis. Norėtų gal ir jis lietuviškai pasisveikinti, bet nemoka. O mes gruziniškai - mokam!
Po to buvo individuali ekskursija, vaizdingas pasakojimas ir muziejaus, kuris greičiau priminė vieną iš negyvenamų namų, visapusis aprodymas. Prisėdom po žiedais apsipylusiu krūmu, pavėsyje. Įsivyravo mąsli pauzė. Tai buvo vienas iš tų momentų, kai niekas nieko nesako, bet visi pagalvoja tą patį...
Po kelių sekundžių ant stalo stovėjo 2 l Metaxos butelys, ir vienas obuolys, užkandai. Ant trijų. Vaišės truko dvi valandas tvoskiant 35 laipsnių karščiui - trūko tik kalnuose aidinčių gruziniškų dainų keliais balsais ir į dangų kylančių tostų!
Kalbėjom apie viską: apie istoriją, politiką, kalbą, žmones. Apie Euroviziją nekalbėjom. Apie meną kalbėjom. Ir aišku, apie Pirosmanį. Sutapimas, bet muziejaus prižiūrėtojas gruzinas - dailininkas, ir vardu Niko, visai kaip ir Pirosmanis!
Kodėl prisiminiau: beveik pusmetį Vilniuje vykstanti Pirosmanio darbų paroda netrukus pasibaigs. Iki gegužės 31 dienos ją dar galima apžiūrėti Vilniaus paveikslų galerijoje (priešais kavinę "Café de Paris").
"Berniukas ant asiliuko"
Šią parodą išties verta pamatyti, nes: 1) neaišku kada dar Vilniuje turėsim Pirosmanį, 2) jo paveikslai turi kažką tokio, ką sunku nupasakoti: kažkokia magiška ramybe dvelkia tos juodo fono drobės, į kurias 3) negali atsižiūrėti...
Štai "Aktorė Margarita". Pasak liudijimų Pirosmanis, kuris tuo metu turėjo smuklę, taip susižavėjo šia prancūzų aktore ir daininke, kad pardavė visą savo verslą o už visus gautus pinigus nupirko... jai gėlių. Deja, kai jas norėjo įteikti, aktorė jau buvo iškeliavusi į kitą miestą. Iš mūsų naujojo pažįstamo sužinojom, kad "Milijon alych roz", kurią jaunystėje dainavo A. Pugačiova yra apie šią Pirosmanio meilę.
"Vyriausiasis vyrėjas"
"Puota su rylininku Datiko Zemeliu"
Muzeologai pasielgė išties labai apdairiai: salėje leido gruziniškų dainų įrašus įspūdžiui sustiprinti. Pavyko!
Aišku, galima ir pasižiūrėti kūrinius internete. Bet tai - ne tas pats. Tik aidas tolimo griaustinio.
Šaltinis: Vilniaus paveikslų galerija
Pranešimai
4 komentarai (-ų):
Gera istorija :) O kaip tas gruzinas Santorinyje atsidūrė? Ekonominis emigrantas, ar kokią vietinę graikę įsimylėjo? :)
Ir ačiū už paveikslus :)
Taip, jis politinis emigrantas. O jo istorija irgi nereali: kaip ir dauguma dailininkų, jis sėdėjo ant vieno iškyšulio ir tapė. Jį stebėjo to muziejaus savininkas. Jam taip patiko gruzino darbai, kad susipažino su juo, susidraugavo ir pasakė jam: gali gyventi name-muziejuje, jį prižiūrėti ir tapyti. Įdavė jam raktus o pats išvyko į Ameriką.
Mika,
o tu jau buvai parodoje? Vis ruošiausi tave pasikviesti, bet, atrodo, pavėlavau...
Taip, buvau :(
A ko tu laukei a?
Ir į Goją nenuėjau, ir į Statkevičių. Šiaip smagi maža parodėlė, tikrai verta nueiti, gaila, kad Vilniuje tokio įdomumo parodų mažai turime. O gal aš per mažai domiuosi? Nežinau...
Rašyti komentarą