2011 m. rugsėjo 24 d., šeštadienis

Mykonos: aplankykite Delos

Nežinau kodėl, bet prisilietimas prie tikrosios (ne tos, itališkos-kopipeistintos) antikos mane jaudina daug labiau, negu kokia nors 13 a. Noišvaingülgenhaimo* gotikos arkikatedra su aštriais skliautais ir arkom ir kokiais nors ten špilioriais.

*nėra tokios realybėj.

Viena priežasčių, kodėl pasirinkau Mykonos buvo ta, kad netoli šios salos yra Delos - sala-muziejus, tokios graikiškos Rumšiškės, kurioje niekas negyvena, išskyrus eksponatus. Dienos išvyka laivu į šią salą - vertingiausias kultūrinis įspūdis, kurio paprastai ir tikimasi, išlipus iš lėktuvo Graikijos žemėje.

Pasak legendos, čia gimė Apolonas, nors patys graikai juokauja, kad Graikijos teritorijoje yra turbūt mažiausiai 3 vietos, kuriose gimė Dionizas ir mažiausiai 5 - kuriose gimė Dzeusas.

Bet iš tiesų, po Akropolio, tai pats nuostabiausias antikos muziejus po atviru dangumi, kokį tik teko matyti, nes čia nepaprastai daug išlikusių skulptūrų, pastatų, mozaikų. O salos viduryje dar stovi ir muziejus, kuriame priglausta daugybė skulptūrų. Žodžiu, ne sala, o tikras atradimas kultūriniam turistui. Keliauji po visą salą ir žvalgaisi išsižiojęs į kairę ir į dešinę, nes abiejose pusėse ką nors pamatysi. Kai kurie užsirioglino ir į patį kalno viršų, bet aš ten nėjau, nes ieškojau teatro. Na žinoma...





Pačioje saloje - daugybė šventyklų įvairioms dievybėms. Štai čia - Izidės šventykla, beveik išlikusiu fasadu.



Ir pati sala nesugriauta iki pamatų - aiškiai matyti likusių pastatų sienos.



Vaikščioji tarp jų kaip kokiame labirinte ir užeini į kokį nors laaaabai užleistą vidinį kiemelį,



o ten tau atsiveria štai toks grožis:


Pradžioje galvojau, kad čia tas vienintelis kiemelis, kurį reikia labai fotografuoti, bet kur tau - ten KAS ANTRAS TOKS!!! Kai kurie jų puošti skulptūromis:



Ir aišku, mozaikomis, mozaikomis. Kai kurios jų - nuostabiai išsilaikiusios, kaip šita, iš Delfinų namų:



Liūtai saugo šventąjį ežerą. Dabar čia pastatytos kopijos - originalai priglausti muziejuje po stogu.



Bet vis viena įspūdinga:



Nesidomėjau per daug, kokioms dievybėms čia buvo atnašaujama, bet vien iš architektūros ir landšafto tvarkymo kultūros galima suprasti, kad čia gyveno beprotiškai turtingi žmonės, galėję sau leisti daug, labai daug ir dar daugiau negu labai daug. Pagaliau radau ir nuostabiai išlikusį teatrą:



Marmurinės kėdės išgaubtos taip, kad jose nepaprastai patogu sėdėti!!! Visiškai nekieta, priešingai!



Negana to, šalia teatro buvo pastatytas ir aktorių viešbutis. Ir ne kokia ten pašiūrė, bet akmeninis pastatas, vienas iš tų, su vidiniais kiemeliais! Ot gyveno žmonės!

Ar įsivaizduojate, kaip atrodo antikinis teatras? Jeigu vizualizacija dirba gerai, tai užsimerkę pamatysite kažką panašaus į siaurėjantį kavos filtrą. Būtent kaip "piltuvėlį" teatrą naudojo Delos gyventojai - antikinio teatro forma puikiai tinka... kaupti nubėgantį lietaus vandenį. Kad sistema veikia, įsitikinome: sunkiai įsivaizduoju, kas turėtų įvykti, kad vasarą Graikijoje lytų, bet rugpjūčio viduryje šalia teatro esantis gėlo vandens rezervuaras buvo pilnas gėlo vandens!



Iš Mykonos į Delos kelis kartus dienoje plaukia tokie laiveliai. Paskutinis laivas iš Delos išplaukia 14 val. - tokius užrašus galima pamatyti visur saloje, bet įtariu, kad du kartus savaitėje koks nors vėpla vis viena lieka nakvoti "aktorių viešbutyje".



Kalbant apie laivelius...
Dar niekada gyvenime nemačiau tokių bangų. Graži, saulėta diena, vėjuota, bet juk ten visada pučia gan stiprus vėjas. "Naxos ir Mykonos yra kaip front desk'as" - juokaudami sako vietiniai, mūsų niekas neužstoja ir mes kenčiame nuo stipraus vėjo. Tiesa, vasarą čia vėsiau negu pvz. Kretoje.

Bet kai pro laivo langelį matai 3 m virš galvos atšliuožiančią bangą, ir ten, viršuje, belūžtančią keterą, pradeda ne džiūti ne tik gerklė, bet ir galūnės. Visa tai palydima keleivių klyksmų, besikartojančių reguliariai su bangavimu.
Popiet, kai reikėjo grįžti, vėjas dar labiau sustiprėjo...

Aš prisiminiau privalomos literatūros sąrašą, Odisėjo keliones ir supratau, kad tai nebuvo gryna poezija...
Tuo metu, kai išbalę italai jau maigė rankose popierinius maišelius, portugalai, priešingai, skaitė žurnalus. Gal jie kokie nors astronautai?

Iš to, kaip viešbučio šeimininkas mūsų paklausė apie kelionę:
- jūs KADA buvote Delose?!!! JŪS BUVOTE - ŠIANDIEN???!!!, - supratau, kad jam net ir labai labai daug sumokėjus, jis to nedaryt, nes jis į mus pažiūrėjo kaip į profesionalius musmirių valgytojus. Akutės - apvalios, vyzdžiai išsiplėtę...

Ir tuomet mane aplankė savotiškas apšvitimas.
Visos tavernos siūlo jūros gėrybes ir šviežią žuvį. Bet visą savaitę išbuvus Mykonos, niekada nemačiau, kad kas nors pardavinėtų šviežią žuvį uoste. Marmurinis žuvies turgaus stalviršis visuomet buvo švarut švarutėlis. Uoste nepamatysi ir žvejų laivų. Kas gi tau plauks žvejoti tokioms bangoms esant???



Vienoje tavernoje susižvalgėme su italais: žuvis čia šaldyta...

0 komentarai (-ų):

Blog Widget by LinkWithin