Stilum verte

Tie kinai tau pagamins bilentką, by tik pirktų.

Nežinau, kaip jie sužinojo apie dekupažą, bet tai, ką matome prekybos centruose labai jau primena lietuvių moterų rankdarbius tik už labai priimtiną kainą!

Dar keletas mėnesių ir žiūrėk kokiam vernisaže pamatysi savo dekoruotos dėžutės prototipą masiškai ištiražuotą eilinei prekybinei akcijai. Gal net ir su tavo parašu kampe.

Konkuruoti su jais kainos ir gamybos apimčių sąskaita - be šansų. Lieka viena - vartyti stilių, kaip sakytų lotynai.

Stilium verte - apsuk stilių (pažodžiui), taisyk, kas parašyta.

Stilius - tai ne rašymo būdas, bet tokia lazdelė, kurios galu gali užglaistyti molio lentelėje parašytą tekstą, ir, apvertus ją, toliau rašyti savo traktatą.

Einu ir aš pavartysiu savo stilių. Gal kas įdomaus pavyks.

Rožės, darželio gėlės

Būdavo anksčiau toks tortas "Jaunystė" - vieni morengai, o viduje traškios tešlos (regis iš riešutų ir baltymų?) masė. Įpjovus tą tortą, jis visas subyrėdavo kaip koks kalnagūbris per žemės drebėjimą, bet niekas nepykdavo, kad torto gabalai tokie netolygūs ir neestetiški - todėl, kad torto skonis ir smagumas jį triaukšti (chrimst, chrimst, chrimst) viską atpirkdavo.

Nebėra dabar tokių tortų, o juk galėtų būti!!! Iki šiol pamenu tą skonį ir tą garsą burnoje (chrimst, chrimst, chrimst...) Tas tortas mane įkvėpė tokiam "konditeriniam" darbeliui:

Labai tinka susidėti žemčiūgus ir briliantus iš stiklo:

Nes paprastai jie išbyra...

Toks truputį antuanetiškas motyvas - saldus, sentimentalus, kičiškas, bet mielas kaip tortas "Jaunystė".
Kažkur turėjau karamelės...