2009 m. gruodžio 26 d., šeštadienis

Apie dovanas, arba kodėl reikia mokytis kalbų

Vieną prieškalėdinę dieną man paskambino draugė:
- Galima, aš tave padovanosiu Kalėdoms?
- He?????
- Galima, aš perku tave, kad padovanočiau Kalėdoms?
- Čia dabar kaip: man reikės iššokti iš torto su žvakutėmis, apsirengus tik soliariumo skrudėsiais ir kutosiukais, ir papūtus lūpas dainuoti "happy birthday Mr. President", ar pigesnis variantas: mane suvynios į kilimą, perriš kaspinu ir paridens po egle? - iškart prieš akis stojo tik du galimi šio klausimo sprendimo variantai.

O pasirodo, viskas daug paprasčiau: čia buvęs klausimas ar galima būtų padovanoti giminaitei dekupažo pamoką mano kioske. Na, jeigu nereikia į soliariumą, tada aišku, kad galima. Dovanų čekio vertė - vakarienė su drauge ir su vynu. Hm... tik va pamiršau paklausti: čia didmeninė ar mažmeninė kaina?



O kitą istoriją apie kalėdines dovanas man papasakojo viena stebėtoja, nepanorusi prisistatyti pavarde.

Tai nutiko vienoje populiarioje pigių vokiškų prekių parduotuvėje.
Sodo ir laisvalaikio prekių skyriuje du jaunuoliai savo merginoms rinko kalėdines dovanas:
- Gal perkam šitą?, - rodo vienas į angelą.
- Ne, gal geriau šitą - kitas ištraukė iš krūvos kažką panašaus į širdį su sparnais.
- Bet čia kažkas užrašyta, - atkreipė dėmesį pirmasis.
- Tai negi jos skaitys? - logiškai argumentavo antrasis.
Čia neatlaikė stebėtojos nervai, kuri, nujausdama porą šeimyninių dramų neva šiaip sau, praeidama tarė:
- Čia yra dekoracijos... ant kapų!
- Ant kapųųųųųųųųų!, - jaunuoliai metė dekoracijas ir, pasipustę padus, dingo iš parduotuvės.

Ant epitafijos - širdies su angelo sparnais - vokiečių kalba gražiom pasvirusiom raidėm buvo užrašyta: "mano mylimam velioniui vyrui"...

Nuotrauka iš: http://www.metaefficient.com/

7 komentarai (-ų):

Laima ir Valerija rašė...

:)))) su vyru labai skaniai pasijuokėm :)))) liuks argumentas, kodėl reikia mokytis kalbų :))) Su šventėm ;)

lapai rašė...

:D :D
mhm mhm, kalbų mokytis reikia, nes bus taip, kaip mano pusseserei kažkada netrukus po sovietinių laikų nuvažiavus Prancūzijon ir parsivežus kelis butelius labai puikaus vyno, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo vyno... actas :D

mika rašė...

Arba šunų maistas, sušlamštas su bulvių koše ir raugintais agurkais pirmųjų Lietuvos braškių rinkėjų kažkur Švedijos laukuose...

medula rašė...

Arba užsienietis, priėjus jo eilei rodantis i nusižiūrėtus ir prieš jį stovėjusio žmogaus pirktus (taigi - išgirdo žmogus pavadinimą pyragiukų) pyragiukus:

" mne dva "man du" " =]

Neringa Indriūnaitė rašė...

Mika, visu pirma - su sventemis! Tavo blogas yra tarp tu 3, kuriuos as seku kas diena :) Is tikro seku tik 2 is ju :D :)))Antra, labai fainos kojines, as jau pradejau aust minti, kad man reikia tokiose draugems dovanas supakuot, bet gi as neturiu zidinio.. po egle juk nedesi!
O dabar, svarbiausia... turiu prasymuka... Gal kas zinot (arba turit atliekama) laikrodzio pagrinda dekupazinimui arba arbatine? Arba ka nors medinio? Ieskau siu daiktu siek tiek pigiau, jei pavyktu gauti imciau viska (ir arbatine ir laikrodi, o gal ir dar ka nors, ka tik turetumet). LAbai noriu savo swapo mergaitei dYdeliA kaledine dovana suruosti :)

Ginte rašė...

o, Dieve!! pavyko nenusinuodyti francūzišku actu ir švediškais šunų konservais, bet nesu tikra, kad būčiau susivokus, kam tos sparnuotos širdys, nes mano vokiškų nesąmonių arsenale yra pvz., kaip įėjusi į gal 25-tą mažą mielą parduotuvytę mažame mielame Vokietijos miestelyje ir po keleto minučių išgirdus tuos pačius paslaugius, bet nė velnio nesuprantamus pardavėjų žodžius, aš purtydavau garbanas ir išdidžiai mekendavau: nein, nein (tipo, ne, nieko man nereikia, viską randu, pagalbos nereik...). tik po gero mėnesio netyčia kažkas paaiškino, kad pardavėjos mažose parduotuvėse dažniausiai yra ir savininkės, ir paprastai klausia, ar čia patinka, ar gražu, ar miela, jei ką duoda ragauti, ar skanu ir pan. .... neeee! - blioviau aš, - nein doch! ...

oh.... net ir dabar dar gėda prisiminti....

reikai mokytis. jei jau ne kalbų, tai bent svetimų abėcėlių. o tai bus kaip man Manhaimo turkų rajone, kur pasiklydusi visų angliškai klausinėjau kvartalo...HAŠ... (adresas buvo toks: blablabla-strasse, H -123), tai ir daviausi po miestą. o ką tas HAŠ reiškia, ir kad H raidė jų kalba tariama HA, sužinojau grįžusi pas savo vokiečius. vos nenugriuvo išgirdę, paskui bijojo dar kur vieną išleist...

mika rašė...

Jie matyt paskui ilgai ilgai vienas kito klausinėjo apie tą naują hašišo substitutą su tokiu kodiniu pavadinimu kaip emulgatoriaus. Haš -304... Matai,užsieniečiai jau žino, o mes dar neturim...

Blog Widget by LinkWithin