Vakar iš vienos bičiulės gavau blitz-turbo-rausch pasiūlymą, kur teko apsispręsti akimirksniu: jami arba iškrenti. Tai aš "pajamiau". Bandžiau greitai aiškintis kas tai bus:
- sušių gaminimas?
- alijošiaus pikiavimas?
- tupervarės degustacija?
Dar ką spėjau išsiaiškinti - kad tai nebus viso kūno atpalaiduojamasis įmasažuojamasis masažas - (nes juk tada būtų reikėję buvus apsivilkus gražius apatinius???), todėl visi formalūs "prieš" atkrito.
Ji mane nusivedė... į dailyraščio pamoką. Tik rašomi buvo ne skrituliukai ir slešai, pardon, pasvirieji brūkšniai, o hieroglifai:
Štai čia vienas iš mano pirmųjų savarankiškų bandymų, kurio negėda rodyti. Nemanykite, kad aš labai gabi - kontūrai buvo jau nupiešti, teko tik nuspalvinti hieroglifus tušu, nors ir tai buvo nelengva - kai kur matyti nepaslėptos linijos.
Sunkiausia, o kartu ir smagiausia - teisingai laikyti teptuką, kuris paprastai laikomas statmenai popieriui, o įdomiausia - stebėti, kaip gula jo galiukas ir kas iš viso šito išeina, teptuką atitraukus. Taigi, galima sakyti, kad tai yra savotiškas žaidimas:
- su teptuku (šerelių storis ir ilgis turi įtakos piešiniui),
- su popieriumi (ryžinis liejasi, įprastas - ne),
- su tušu (pilkas tušas atrodo subtiliau nei juodas, nors jis tradicinis),
- rankos judesiais (staigiai ir ryžtingai ar lėtai ir kontempliuotai?).
Buvo smagu. Pabaigai nusipiešiau hieroglifą, kuris reiškia "palaimą". Vakar jis man visai nepatiko. O šiandien patinka ir netgi labai! (Tiesą sakant, jokios palaimos aš jame nematau. Matau diedą su boba. Nors... gal tai ir yra tikroji palaima?)
Kiekvienas piešinys gauna pavadinimą ir kūrėjo antspaudą. Šiuo atveju - antspaudas mokytojos.
O šį hieroglifą man padovanojo Medula, įtraukusi mane į šią avantiūrą. O tiksliau - mes apsikeitėme pertekline produkcija: aš jai - vieną "palaimą, ji man - "arkliuką". Išėjo tas ant to. Taip, ši piktograma - tai arkliukas (žr. piktogramą pirmojoje nuotraukoje kairiajame apatiniame krašte).
Man jis pasirodė nepaprastai mielas ir šiltas padarėlis:
Kinijoje arklys – septintasis zodiako simbolis, reiškiantis eleganciją ir veržlumą. Arklio ženklas vertinamas kaip praktiškumą ir loginį mąstymą žymintis simbolis. Tai tradicinis politikų ženklas.
Arklys – sielų valdovas, taip pat simbolizuoja nevaržomus instinktus.
Arklys – gero draugo, kario simbolis.
Viskas atitinka.
Ir man, ir Medulai.
Jai gal net ir labiau...
Medula, labai ačiū už vakar vakarą!
Susidomėjusiems kinų ar japonų kaligrafija labai rekomenduoju pažiūrėti Peter'io Greenaway'jaus filmą "The Pilow Book".
Nuotrauka iš: LiterNet
Pirmą kartą jį žiūrėjau "Lietuvos" kino teatre. Tada turbūt net ir nežinojau, kas tas Greenaway'jus. Vėliau mačiau šį filmą per televizorių ir įspūdis buvo daug silpnesnis.
Net jeigu ir nežadate atnaujinti savo interjero pagal visus feng šui reikalavimus - šį filmą pažiūrėti rekomenduoju!
Pranešimai
8 komentarai (-ų):
eina sau, Pillow Book vienas mano mėgiamiausių filmų :) žiūrėtas gal tūkstantį kartų ir net į VHS'ą įrašytas :) ir kokia muuuzikaaaa :)
Taip, taip, taip!
Muzika ten dieviška, kaip ir viskas, prie ko prisiliečia Greenawejus!
Petit... mensonge....
Un ange... qui vole...
Daugiau nieko nepamenu, bet tai išliko mano ausies atmintyje.
Tikrai, nuostabus filmas, aaaa, kaip miela surasti panašiai mąstančių/jaučiančių žmonių!
Aš prie Greenawėjaus buvau pratinama nuo.. religijotyros paskaitų studijų metais (ee... kaip seniai...:))), paskui tą akiratį plėtė mano vyras, ir turiu prisipažinti, visus filmus (visus 4, kuriuos mačiau ;))teko žiūrėti bent po 3 kartus, kad ištverčiau iki galo. Ne,ne, neužmigau
iš nuobodulio, net nepradėjau zirzti: "noriu "Sekso ir miesto", ne, tiesiog neištverdavau tų barokinio apšvietimo ir tikresnio nei gyvenimas teatro vaizdų ir...muzikos (!!!) (jos netveriu iki šiol, "kosmonė vibracija" per stipri mano silpnoms smegenėlėms...).
Oi, meluoju, "Pillow Book" žiūrėjom kino teatre, tai iki galo, tik po jo likusį pusdienį nekalbėjau. Žodžiu, p."Žaliuokis" ne jautriems miesčionims, ne lakios fantazijos ir vaizdinės atmintes personoms. Paskui savaitėm nesimiega naktim. Bet juk toks ir turi būt kultinis (oho, na ir prirašiau. bet čia tokia tema - trumpai nebūna...)
O hieroglifai puikūs!! Aš moku parašyti "ča" - arbata, ir tai jau laikiau viršūne ;))). Kur to moko?
Labai gerai apibūdinta. Tikrai taip, jo filmus "iš pirmo karto" galima žiūrėti tik jeigu esi susipažinęs su jo kūryba. Jie nepaprastai gražūs, tapybiški, spalvingi, ir atrodo tokie nekalti... kol... O tada jau nebegali nei kalbėti nei užmigti. Kas matė "Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis" supras apie ką aš čia..
Paskutinis mano matytas jo filmas "Nakties sargyba". Kas buvo Amsterdame, Rijks Museum, šį filmą žiūrės visai kitaip, nei žmogus, antradienio vakarą just įsijungęs telį...
Nemačiau šito filmo, gėda... Ir norisi, ir baisu. Greenawėjaus išvis mačiau tik du filmus - "Virėją, vagį, jo žmoną ir jos meilužį" ir "Prospero knygas". Vienas buvo labai baisus, kitas - be galo gražus, abudu labai įtraukiantys ir užhipnotizuojantys... O šitas koks? Baisus ar gražus? Gėda, aišku, šitaip klausinėt, bet man būna kaip ir Gintei, tai pasimokiau, kad geriau baisių filmų nežiūrėt :)
O hieroglifai gražūs. Labai. Švaru ir skaidru. :)
O aš nei vieno filmo jo nemačiau ir net nežinau kas tas Greenaway'us... užtat moku piešti piktograminį arkliuką =]]]
(ne, nu aš pasitaisysiu..)
http://en.wikipedia.org/wiki/The_Baby_of_M%C3%A2con
va, nuo ko prasidejo mano pazintis su p.Greenawejum... aciu, Die, mano anglu k. zinios nebuvo pakankamos literaturinems smulkmenoms, bet jau vien vaizdu ir pacios istorijos buvo daugiau negu ganaaaaa.... ;)
Ginte, negaliu rasti Tavęs pagal profilį, bet parašyk man prašau e-mail, aš atsakysiu į Tavo klausimą ;)
Rašyti komentarą