"Kaip rėminti siuvinėtą paveikslą?" - klausiau prieš porą dienų ir Loreta atsiuntė labai išsamų aprašymą, cituoju:
O rėminti labai paprasta ir reikia pačiai, o tai maža vilčių, kad kur nors tinkamai įrėmins:) Susirandi reikiamo dydžio rėmelius (galima užsisakyti dirbtuvėse), ant kartono dedi siuvinuką, pasimatuoji, kad būtų lygiai ir apspaudai iš visų pusių spaudėmis (ar skalbinių segtukais). Tada imi storą siūlą ir adatą ir kitoje pusėje siuvi horizontalai, tada gražiai sutvarkai ir susiuvi kampus ir siuvi vertikalai (siūdama šiek tiek medžagą įtempi). Uždedi nugarėlę ir kabini:) Procesas labai paprastas ir greitas, ypač nedideliems siuvinukams:))) Klijuoti nepatartina, nes po kurio laiko atsiranda pūslės, o ir medžiaga keičia spalvą:) Jei kas dar neaišku, prašom klausti:)
O dar viena skaitytoja pasiūlė iliustruotą pamokėlę Zirzylės bloge:
Visai atsitiktinai, na visai visai užklydau į vieną blogą, kuriame autorė labai smulkiai demonstruoja kaip rėmina savo siuvinėtus darbus, gal pravers?
Dvi skirtingos technikos ir abi techniškai nesudėtingos. Manau, ši informacija pernelyg vertinga, kad būtų galima palikti ją ten, apačioje, komentaruose, todėl todėl šiuos komentarus norėjosi išsaugoti. Ačiū Loretai ir Anonimiškai Skaitytojai! Ir Zirzylei, aišku!
Ėjau Loretos pasiūlytu keliu. Vakar baigiau paskutinius dygsnius, išpjoviau pasportą iš pomarančinio kartono, palėpėje susiradau tuziną garbės raštų. Iš visos tos krūvos išsirinkau paauksuotus rėmelius, nuvaliau stikliuką dar, - ir voilà - paveikslas, jei taip galima sakyti, sugrojo:
Net aiktelėjau iš netikėtumo. Ir, atrodytų, turiu gerą vaizduotę, bet kad TAIP GRAŽIAI atrodys galutinis rezultatas - net nepagalvojau. Kaip gaila, kad neturiu fotoaparato, o nuotraukas darau su nokia (aišku, ji paslepia mano darbų trūkumus), bet šiuo atveju įspūdį prastina mano fotostudija... Aš dar naiviai tikėjausi, kad šiandien švies saulė, ir dangus bus dar giedras...
O čia vietoj epilogo:
O rėminti labai paprasta ir reikia pačiai, o tai maža vilčių, kad kur nors tinkamai įrėmins:) Susirandi reikiamo dydžio rėmelius (galima užsisakyti dirbtuvėse), ant kartono dedi siuvinuką, pasimatuoji, kad būtų lygiai ir apspaudai iš visų pusių spaudėmis (ar skalbinių segtukais). Tada imi storą siūlą ir adatą ir kitoje pusėje siuvi horizontalai, tada gražiai sutvarkai ir susiuvi kampus ir siuvi vertikalai (siūdama šiek tiek medžagą įtempi). Uždedi nugarėlę ir kabini:) Procesas labai paprastas ir greitas, ypač nedideliems siuvinukams:))) Klijuoti nepatartina, nes po kurio laiko atsiranda pūslės, o ir medžiaga keičia spalvą:) Jei kas dar neaišku, prašom klausti:)
O dar viena skaitytoja pasiūlė iliustruotą pamokėlę Zirzylės bloge:
Visai atsitiktinai, na visai visai užklydau į vieną blogą, kuriame autorė labai smulkiai demonstruoja kaip rėmina savo siuvinėtus darbus, gal pravers?
Dvi skirtingos technikos ir abi techniškai nesudėtingos. Manau, ši informacija pernelyg vertinga, kad būtų galima palikti ją ten, apačioje, komentaruose, todėl todėl šiuos komentarus norėjosi išsaugoti. Ačiū Loretai ir Anonimiškai Skaitytojai! Ir Zirzylei, aišku!
Ėjau Loretos pasiūlytu keliu. Vakar baigiau paskutinius dygsnius, išpjoviau pasportą iš pomarančinio kartono, palėpėje susiradau tuziną garbės raštų. Iš visos tos krūvos išsirinkau paauksuotus rėmelius, nuvaliau stikliuką dar, - ir voilà - paveikslas, jei taip galima sakyti, sugrojo:
Net aiktelėjau iš netikėtumo. Ir, atrodytų, turiu gerą vaizduotę, bet kad TAIP GRAŽIAI atrodys galutinis rezultatas - net nepagalvojau. Kaip gaila, kad neturiu fotoaparato, o nuotraukas darau su nokia (aišku, ji paslepia mano darbų trūkumus), bet šiuo atveju įspūdį prastina mano fotostudija... Aš dar naiviai tikėjausi, kad šiandien švies saulė, ir dangus bus dar giedras...
O čia vietoj epilogo:
Pirėnai.
Traukinys kerta Prancūzijos-Ispanijos sieną.
Į kupė įeina muitininkas.
Muitininkas:
- Cigarai?
- Konjakas??
- Šokoladas???
Keleivis:
- Kad gal... du kavos, prašyčiau...
Traukinys kerta Prancūzijos-Ispanijos sieną.
Į kupė įeina muitininkas.
Muitininkas:
- Cigarai?
- Konjakas??
- Šokoladas???
Keleivis:
- Kad gal... du kavos, prašyčiau...
12 komentarai (-ų):
Mika, jūsų su medula bendras projektas - superinis. Žinai, kažkodėl galvoju, kad jis puikiai tiktų virtuvės nišoje vietoj žymiojo fotografo nuotraukos. Ką manai?
Medula man irgi "nužiūrėjo" vietą. O aš vakar patyriau, kad geltoname fone (na čia sausio prietemoje tas geltonas toks mėlynai pilkas atrodo:)) jis sugroja daug geriau nei baltame.
Ogi vienok! Virtuvėje, šalia TOS nišos, sėdinčio žmogaus akių lygyje pakabinus - tas kampelis taip pagyvėja, nerealu, nu tikrai, tas paveikslas toks...mikiškas, negaliu atsidžiaugti!
Beveik užsimaniau kavos, pamačiusi taip šauniai atrodantį paveikslą :) O juk aš jos negeriu... :D
Tada paimk porą konjako ir vieną cigarą :)))
Ai tai atgime mano shkurliukas, taip sloikas ir nemates, naujam gyvenimui. Superinis Feniksas, odnako.
Kamsamolka, sportsmenka... moka siuti, dekupuoti, reminti, piesti ant daug ko, kalti skyles, inspiruoti ir dar daug neatskleistu talentu.
Mika, zinai, tave parduoti (nu ne kaip zmoniu prekyba, o kaip kurybine personalija) butu quick and easy =]
Labai ačiū už išsamius patarimus, tikrai pravers. :) Nes rėminti gražiai dar nelabai moku :((
Puiku, kad galime mokytis viena iš kitos. Visada žaviuosi žmonėmis, kurie atveria duris į savo dirbtuves (čia aš apie Loretą ir Zirzylę).
To medula: tu PVM tik nepamiršk perskaičiuoti, sako pasikeitė.
na vat kaip sėkmingai ir gražiai
issamus paaiskinimas kas tai yra SWAPAS ir su kuo tai valgoma - jau mano bloge. kadangi daugiau susidomejusiu yra, kvieciame registruotis :)
Čia aš biški ne į temą, visai netyčia užklydau į vienos auksarankės tinklapį, o jinai turi savo rankdarbių kambarėlį, tad gal kam bus įdomu, juolab neseniai baigėsi darbastalio konkursas...
http://www.scrapmanija.com/category/rankdarbiu-kambarys
Vakar kai buvom "Staipoj" ,tu sakei apie "tą oranžinį" ,aš nesupratau ,bet pamaniau,kad būsiu kažką praleidus.Tiksliai ,buvau nemačius šitų reportažų .Nu man tai nerealus tas paveikslėlis ,nu superinis žinok .O kaip jis man virtuvėj tiktų ,mmmmm ,noriu ...
Tai dabar lauksiu kas bus su "tuo gelsvuoju" :))
Jis tikrai nerealiai gražiai atrodo. O žinai, aš supratau, - gal jau kur minėjau - kad vis dėlto siuvinėtą paveikslą reikia dovanoti įrėmintą - nes žinai, kaip sakoma - "pusės darbo darbo durniui nerodyk" - NES ĮSPŪDIS VISAI VISAI KITAS! Dabar laukiu autorės namuose, kad įvertintų įrėminimą ir sienos parinkimą :))
Rašyti komentarą